Naujienos

Kaip ir už kokias lėšas tvarkomi miško keliai šiuo metu ir ateityje?

Iš ES paramos lėšų per Kaimo plėtros programą yra skirta ženkli pinigų suma miško kelių statybai [vien rudeniniam šių metų paraiškų priėmimo etapui skirta 1 mln. 158, 8 tūkst. Eur paramos lėšų]. Bėda ta, kad dėl įvairių biurokratinių trikdžių ir formalumų, kurie nesprendžiami, tos lėšos panaudojamos vangiai ir tik nedidele dalimi. Iš visų piliečių sumokamų mokesčių finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programa skiria kažkiek lėšų miško kelių reikmėms, bet tik urėdijai ir tik per valstybinius miškus einantiems keliams. O iš Aplinkos ministerijos administruojamos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšos irgi skiriamosi urėdijai, kad tvarkytų ir prižiūrėtų visus miškų kelius. 

☑️Pirma problema, kad kažkodėl valdininkai traktuoja taip, kad šiai priemonei taikoma de minimis taisyklė (kas reiškia, kad bet kuris ūkio subjektas -asmuo ar įmonė- negali gauti daugiau kaip 200 tūkst.eur per 3 metus finansavimo). Paradoksas, kad kai 42 urėdijos yra sujungtos į vieną įmonę, VĮ Valstybinei miškų urėdijai kol kas pritaikomi tie patys de minimis reikalavimai. O juk per visą Lietuvą urėdijos padaliniai ne vien keliams gavę paramos lėšų. Štai vienas paradoksas.

☑️Antra, jau keli metai galioja Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad valstybinė miškų urėdija įpareigota už valstybės lėšas tvarkyti ir prižiūrėti visus miško kelius, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Tam urėdijoms iki šiol kasmet buvo skiriama lėšų iš visų piliečių sumokamų mokesčių už kuro akcizus, transportą ir t.t. į Kelių priežiūros ir plėtros programą (~7-9 mln.LT, vėliau atitinkamai-eurais). Bet ir vėl, formalumai biurokratiniai tokie, kad urėdijos iki šiol naudojo tuos pinigus tik per valstybinius miškus einantiems keliams. Be to, šiais metais Susisiekimo ministerija numato urėdijai skirti 2 proc. lėšų , bet vėlgi tik valstybiniuose miškuose. [nuoroda į teisės akto projektą- https://e-seimas.lrs.lt/…/TAP/aa150141c30b11e883c7a8f929bfc…]
Pasrengėme oficialius siūlymus Vyriausybei nuo LMSA, kad ištaisytų tuos nelogiškumus. Ar atsižvelgs- labai priklauso nuo Vyriausybės ir nuo Aplinkos ministerijos pozicijos. [LMSA raštas Nr.82 čia...>>>]

☑️Dar vienas nuo 2015 m. atsiradęs finansavimo šaltinis- tas nelemtas ir vienintelis toks ES papildomas 5 proc. mokestis nuo galutinės medienos ir stataus miško pardavimo kainos. Iš čia surenkami mokesčiai (~3 mln.eur/metus) nueina į Aplinkos ministerijos administruojamą Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą ir skiriami urėdijai, kad tvarkytų ir prižiūrėtų visus miškų kelius. Betgi ir vėl, didžioji dalis lėšų nueina į per valstybinius miškus einančių kelių tvarkymą, nes privačiais miškais vingiuojantys keliai neįregistruoti, nepilnai uždokumentuoti ir , vadinasi, valstybės lėšų tokiems tvarkyti nelabai išeina naudoti... O sutvarkyti būtinų formalumų- nesiima valdžios institucijos. Kitais reikalais užsiėmę.

☑️Galiausiai, pasinaudoti ES paramos lėšomis gali ir miškų savininkai, tačiau dažnai kelias net nepriklauso konkrečiam miško savininkui, yra vviešo naudojimo, tvarkyti tik atkarpą kelio yra nelogiška, net jei keli kaimynai apsijungtų. O ir finansuojama tik dalis reikalingų lėšų, be to techninės dokumentacijos parengimas kainuoja ne mažiau, nei patys kelių tvarkymo darbai. Ir galiausiai- urėdijai neleidžiama kol kas dalyvauti jungtinėse paraiškose su miškų savininkais, kad imtis tvarkyti konkretų visą miško kelią per visą masyvą.
Štai tokia situacija.

Sprendimas - reikia pirmiausiai tinkamai ir pilnai panaudoti jau turimas biudžete valstybės lėšas (iš ES paramos ir kuro akcizų), o tuomet pasirodys, kad nelogiškas ir perteklinis apmokestinimas papildomais mokesčiais visiškai nebuvo reikalingas.