Naujienos

*NUOMONĖ: Privati valda ir medžioklė

Prasidėjus liepai, nustojo metus skaičiuoti gegutės, o kai kurie sparnuotieji keliauninkai, vaikus išauginę, jau ir į Pietų pusę žvalgosi. Tik pietiniai purpleliai, kurie niekur skristi nesiruošia ir kurių dabar apstu Kauno priemiesčiuose bei visose rajono gyvenvietėse, garsiai savotiškai "bliaudami"vaikosi vienas kitą, matyt, ruošdamiesi antrai jauniklių vadai. Jaunikliams kiek ūgtelėjus, vestuves pradėjo kelti stirnos, o sutvirtėjusius šerniukus šernės naktimis vedasi į laukus ir ieško bręsti vėluojančių javų.

Kas apgins ūkininką?

Vilkai, norėdami pasotinti savo sparčiai augančius palikuonis, jau pradėjo plėšikauti ūkininkų ganyklose. Liepos-rugpjūčio mėnesiais galima laukti šio plėšikavimo suaktyvėjimo, nes vilkiūkščiams reikės pramokti savarankiškai medžioti, o toks pradžiamokslis kaip tik lengviausias nelabai kruopščiai aptvertose ganyklose. Vėliau ateis eilė ir stirnoms ar šerniokams. Gyventojų prieštaringai vertinamų vilkų medžioklės prasidės rugpjūčio pirmą dieną. Nors vilkų gynimo organizacijos keikia medžiotojus, kad šie baigia visus vilkus išgalabyti, medžiotojai pilkiesiems gana pakantūs: kol jų nėra labai daug, dalinasi su vilkais grobiu ir specialiai tik vilkams skirtų medžioklių suruošia labai mažai. Vilkai dažniausia nušaunami tik atsitiktinai kitų žvėrių medžioklių metu. Tačiau valstiečių ir vilkų santykiai nėra normalūs. Jeigu valstybė, paklusdama Europos Sąjungos reikalavimams, imasi globoti ir gausinti vilkų populiaciją, dėl to neturi kentėti kaimo gyventojai. Susidaro paradoksali situacija: žalieji ir kiti gamtos globotojai, dažniausiai gyvenantys miestuose, nesupranta, kaip skaudu ūkininkui prarasti veislinę telyčią ar pulkelį avių. Jiems išauginti šeimininkas įdeda daug triūso ir lėšų. Vilkų gynėjai visa gerkle šaukia apie vilkų globą, o juk tuos plėšrūnus šeria tik kaimiečiai. Tai šerkim visi! Gyventojams vilkų padarytus nuostolius  atlyginkime iš biudžeto, t.y.visų lėšomis. Juk į ES stojome visi, tai visi ir dalinkimės šios sąjungos  reikalavimų vykdymui reikalingais kaštais. Kai kurie biologai, netgi aplinkosaugininkai abejoja, ar tikrai kaimiečių gyvulius pjauna vilkai. Jie teigia, kad daugeliu atvejų tai daro sulaukėję šunys arba vilkų-šunų hibridai, kurių esą dažnai negalima atskirti nuo tikrų vilkų. Bet tuomet norėtume paklausti, kas gi priėmė įstatymą, draudžiantį medžiotojams šaudyti medžioklės plotuose valkataujančius šunis? Priveisėme laukinių šunų kaip Australijoje. Gyvulių augintojams nėra skirtumo, ar jų augintinius pjauna vilkai, ar laukiniai šunys. Sulaukėjusiems šunims būtų galima taikyti Medžioklės taisyklių nuostatą, kurioje skelbiama, kad galima nušauti tuos medžioklės plotuose valkataujančius šunis, kurių sugauti neįmanoma, o jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui. Pjaudami naminius gyvulius ganyklose tokie šunys, manau, daro žalą žmonių turtui. Tačiau kaip atskirti sulaukėjusį šunį, o tuo labiau vilko-šuns hibridą nuo tikro vilko, jei medžiotojas plėšrūnų tyko patamsyje ir neturi teisės pasinaudoti medžiokliniu prožektoriumi (vėlgi nesąmoningas ES reikalavimas)? Neduok Dieve nudobti vilką vietoj hibrido ar šuns. Plėšrūnų padarytą žalą atlyginti nėra kam, o išrašyti baudą neleistinu laiku nušovusiam vilką, galima neabejoti, atsiras ne vienas pilkųjų gynėjas. Aš tikrai nenusistatęs prieš vilkus, tačiau turi būti teisingumas. Vilkų padaryti nuostoliai ūkininkui turėtų būti atlyginti. Valstybės biudžetas dėl to labai nenukentėtų.

Privati valda ir medžioklė      

Ilgai laukę Konstitucinio teismo sprendimo ne ką telaimėjo privačių žemių, miškų ir privačių medžioklės plotų savininkai. Daugelio rajonų medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos geranoriškai tenkino žemių, miškų savininkų prašymus uždrausti medžioklę privačiose valdose, nenurodant priežasčių. Tik kad tokių prašymų buvo labai mažai, nes ūkininkams, ypač smulkiesiems, medžioklės problemos mažai terūpi. Vis tiek,  sudarius sutartį su medžiotojų klubais, už savo kelių hektarų miško, o tuo labiau laukų ar vandenų, nuomą medžioklei nieko negausi. Pavyzdžiui, Kauno rajono komisija dėl medžioklės uždraudimo privačiose valdose negavo nė vieno prašymo, nors apie tokias galimybes buvo skelbta respublikinėje, rajoninėje ir miesto spaudoje. Medžioti privačiose valdose draudimo atvejų gausiau atsirasdavo nebent ten, kur ūkininkus pakurstydavo medžiotojai, norintys įsisteigti privačius medžioklės plotus. Esu įsitikinęs, kad niekas nepasikeis ir po Konstitucinio teismo priimtų sprendimų.

Kas atlygins  padarytą žalą?

Apmaudu, kad ir po Konstitucinio teismo nutarties pasiliko neteisybė, jog niekas neprivalo atlyginti žvėrių padarytos žalos tiems piliečiams, kurie savo valdose medžioklę yra uždraudę. Žvėrys yra valstybės nuosavybė, taigi valdžios rūpestis padaryti taip, kad žvėrių padaryta žala būtų kompensuojama visiems. Juokingai atrodytų, jeigu stambios gyvulių bandos savininkas savo kaimynams keltų  kokias tai sąlygas, kurių pastariesiems neišpildžius, jo gyvuliai galėtų laisvai ganytis tų kaimynų javuose.

Medžiotojų rūpesčiai        

Na, o medžiotojai, kuriems visos šitos problemos mažai terūpi, birželį smagiai leido laiką vakarais sėdėdami bokšteliuose ir tykodami stirninų. Tą malonumą jie tęsia ir liepą, žinoma, jeigu neišnaudojo visų stirninams sumedžioti skirtų licencijų. Liepą, prasidėjus stirnų rujai, ožių medžioklė tapo dar įdomesnė. Šernus gegužę ir birželį dauguma medžiotojų kolektyvų baidė tik iš reikalo ten, kur ilgašnipiai darkė ūkininkų ganyklas ar "skaičiavo"pasodintas bulves bei pasėtus kukurūzus. Tikra šernų medžioklė prasidės tik laukinėms kiaulėms įnikus į pribręstančius javus. Kiaunių, šeškų, kurių medžioklė prasidėjo liepos pirmąją, bebrų (medžioti galima nuo rugpjūčio 1 d.) bei ištisus metus leistų naikinti kanadinių audinių, lapių ir mangutų medžiotojai vasarą nešaudo, tačiau daugelis šaulių nekantraudami laukia rugpjūčio penkioliktą prasidėsiančios paukščių medžioklės.