Naujienos

2018 - 10 - 05

LR Vyriausybės atsakyme urėdijų reformos priešininkus subūrusiam sąjūdžiui- paaiškinimai dėl miškų kirtimų

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ paviešino iš LR Vyriausybės gautą atsakymą 2018-10-01 Nr. S-3324 į šio judėjimo rezoliucijas dėl kirtimų didinimo ir plynų kirtimų mažinimo. Rašte pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo buvo gerokai padidinti miškų plotai ir didžioji dalis šių miškų šiuo metu pasiekia jiems nustatytą kirtimų amžių, kad Lietuvos miškingumas ir toliau nuosekliai didėja, yra galimybės didinti valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, nepažeidžiant racionalaus miško išteklių naudojimo principo. 

LRV atsakyme pažymima, kad  2016 metais bendras medienos tūrio prieaugis valstybiniuose miškuose – 7,6 mln. m³, iš jo natūralios išvartos dėl vėjo, vabzdžių, ligų ir kt. – 16,6 proc. (dalis iš natūraliai nugriūvančių medžių iškertama). Likusi metinio prieaugio dalis laikoma grynuoju prieaugiu, kurio dalis yra naudojama kertant tarpiniais ir pagrindiniais miško kirtimais. Iki 2018 metų valstybiniuose miškuose III–IV miškų grupių miškuose kasmet iškertama apie 60 proc. bendrojo medienos prieaugio, arba 71 proc. grynojo medienos prieaugio, todėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos ekvivalentinio ploto padidinimas ūkiniuose, t. y. medienos gamybai skirtuose, miškuose, 6 procentais, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą ir prieaugio panaudojimą darnaus miškų ūkio kriterijų požiūriu, būtų vertinamas gerai (pripažįstama, kad jei iškertama mažiau kaip 95 proc. grynojo prieaugio, tai vertinama gerai, 95–100 proc. – patenkinamai, virš 100 proc. – blogai), taip pat būtų laikomasi Miškų įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos – miško kirtimais neviršyti metinio medienos prieaugio. Kita vertus, pritariame Aplinkos ministerijos pozicijai, kad turi būti ir atitinkamai mažinamas medienos išteklių naudojimo intensyvumas gamtiškai vertingose ir jautriose teritorijose.

Vyriausybė pritaria Aplinkos ministerijos pozicijai, kad  turi būti ir atitinkamai mažinamas medienos išteklių naudojimo intensyvumas gamtiškai vertingose ir jautriose teritorijose, esančioms VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose.

Dėl plynųjų miško kirtimų paminėtina, kad 17-sios LR Vyriausybės programoje įtvirtintas siekis  tolygiai mažinti plynųjų kirtimų apimtį ir miškų monokultūrų (vienaamžių ir vienarūšių medynų) plotus yra palaipsniui įgyvendinamas. 

 
Taip pat rengiamasi įgyvendinti nuostatą,  kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei). Siekiant įgyvendinti šį tikslą, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimybės papildyti Miškų įstatymą – nustatyti atvejus, kada plynieji miško kirtimai nevykdomi III grupės apsauginiuose miškuose (ypač draustinių). 
 
LR Vyriausybė pažymi, kad miško kirtimo būdas labai dažnai lemia ir miško atkūrimo galimybes, todėl būtina tinkamai išanalizuoti, kaip reikalavimas kirsti mišką neplynuoju kirtimu paveiks išretintų medynų stabilumą ir vėlesnes pastangas atkurti produktyvius miškus priklausomai nuo augavietės ir tikslinės medžių rūšies.

 

Su LR Vyriausybės 2018-10-01 raštu Nr. S-3324 galima susipažinti čia...>>>