Naujienos
dr. Marius Kavaliauskas. Baltijos šalis vienija panašūs privataus miško ūkio iššūkiai
Rugsėjo 25-26 dienomis Estijoje vyko Baltijos privačių miškų ekspertų susitikimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos privataus miško savininkus vienijančių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai. Tai besiformuojanti tradicija kas du metus aptrati aktualias privataus miškininkystės sektoriaus problemas Baltijos šalyse. Pirmasis tokio tipo suvažiavimas 2016 metais buvo organizuotas Lietuvoje, o Latvijos atstovai prižadėjo kviesti ekspertus privataus miško ūkio aktualijoms aptarti 2020 metais. Šiemet Lietuvą atstovavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Benas Bitauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Dr. Nerijus Kupstaitis ir Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys dr. Marius Kavaliauskas.
Baltijos ekspertų susitikime buvo aptartos privačios miškininkystės tendencijos, LULUCF įgyvendinimo, ES lėšų paskirstymo bei kiti aktualūs klausimai ir pokyčiai per pastaruosius dvejus metus nuo paskutinio susitikimo Lietuvoje.
Estija šiuo metu skaičiuoja 113 tūkst. privataus miško savininkų, kurie valdo beveik 1,1 mln. ha. (vid. valda apie 10 ha). Apie 35 proc. miško ploto priklauso juridiniams asmenis. Privataus miško savininkai moka miško žemės mokestį, kuris vidutiniškai siekia 5 Eur/ha, o pajamų mokestis (įvertinant išlaidas ir su kai kuriomis išlygomis) - 20 proc. Pastarųjų metų duomenys rodo juridinių asmenų skaičiaus ir jų valdomo miško ploto didėjimo tendencijas. Tą daugiausia lemia juridiniams asmenims palankesnė mokestinė situacija ir aktyvi miško žemės rinka. Pavyzdžiui, juridinių asmenų skaičius miško savininkų struktūroje nuo 2010 iki 2014 m. padidėjo nuo 26 iki 35 proc. Estijos atstovai pažymėjo, kad aplinkos apsaugos tikslams ir miško veiklos apribojimams kompensuoti naudoja ne tik ES struktūrinių fondų, tačiau ir nacionalinio biudžeto lėšas. Apie 80 proc. ES lėšų naudojama ugdymo kirtimams skatinti. Įdomu tai, kad miško savininkų konsultavimui Estijoje yra skiriama 80 Eur/metus/savininkui. Jeigu savininkas pagal nustatytus konsultavimo tarifus viršija 80 Eur ribą, toliau turi mokėti papildomai iš asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad privataus miško sertifikavimui skatinti Estijos biudžete yra numatyta 200 tūkst. Eur lėšų dydis. Be to, Estijoje nacionalinėmis lėšomis taip pat remiamas ir privataus miško atkūrimas po įvykdytų kirtimų.
Latvijos atstovai akcentavo privataus miško savininkų kooperacijos didėjimo tendencijas. Nuo 2015 iki 2018 m. rugpjūčio narių skaičius padidėjo nuo 163 iki 484, atitinkamai kooperatyvų apyvarta didėjo nuo 1,37 iki 5,13 mln. Eur. Labai aiški Latvijoje ir valdų stambėjimo tendencija. Būtina pažymėti, kad miško valdų dydžio viršijančio 50 ha nuo 2004 iki 2016 metų bendrame privačios miško žemės plote dalis didėjo nuo 7 iki 43 proc. Latvijos privačių miškų atstovų teigimu, savininkai moka 10 proc. pajamų mokestį (atsižvelgiant į patiriamas išlaidas). Šis mokestis yra sumažinamas 25 proc., jeigu parduodamas stačias miškas, šis mokestis mažinamas 50 proc., jeigu parduodama apvalioji mediena. Šiuo metu Latvijoje miško naudojimas vykdomas tikslinių skersmenų ir amžiaus klasių pagrindu. Tačiau vyksta diskusijos tikslinio skersmens dydžiui mažinti. Taip pat Latvijoje vyksta diskusijos leisti kirsti mišką plynai (ne daugiau kaip 2 ha) Baltijos jūros ruože (5 km iki jūros), dėl sudėtingų miško atkūrimo sąlygų. Didžiausia ES struktūrinių fondų lėšų dalis (33 proc.) Latvijoje yra naudojama miškų įveisimui, 19 proc. miško ugdymo kirtimams remti.
Visi šalių atstovai įvardino pastaruoju metu vis augančią radikaliųjų nevyriausybinių organizacijų destrukcinę veiklos problemą. Nors šių organizacijų pavadinimai skirtingi, tačiau jų veiklos tikslas, metodai ir priemonės yra tos pačios visose trijose mūsų šalyse. Stabdyti bet kokias miškininkystės inovacijas, naudojant netgi tas pačias neigiamas emocijas visuomenėje sukeliančias nuotraukas, iš piršto laužtus protestus ir pan.
Akivaizdu, kad tokia veikla Baltijos šalyse yra sistemingai koordinuota. Dėl šios priežasties buvo diskutuota būtinybė glaudesnio bendradarbiavimo galimybėms rasti, nustatant sprendimo priemones ne tik naujiesiems iššūkiams koordinuotai įveikti, bet ir efektyviau pasidalinant gerosios praktikos pavyzdžiais.
