Naujienos

*Kapčiamiesčio gamtos pažinimo takas - gera mokykla ir poilsis

Sutikite, nederlingos, akmenuotos mūsų žemės. Užtai kokie gražūs ežerai, kokia turtinga ir graži Dainavos giria, kokie mieli mūsų gojai ir gojeliai, šilai ir šileliai!

Nuo senų senovės giria maitino, rengė ir gynė dzūką nuo priešų. Taigi šiandien kviečiu pavaikščioti po pietinio Lietuvos pakraščio miškus - Kapčiamiesčio miškininkų įrengtu gamtos pažinimo taku. Važiuokite keliu iš Vilniaus per Merkinę Seinų kryptimi. Privažiavę Kapčiamiestį, rasite "geografinius" želdinius. Kokie tai želdiniai? Ogi Lietuvos miškų instituto žmonių iš Alytaus, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Labanoro, Valkininkų, Vilniaus, Veisiejų miškuose surinktų sėklų išauginti ir atvežti paprastosios pušies daigai. Mes juos pasodinome 1989 m. pavasarį. Taigi, čia apsilankę, įvertinsite mūsų darbą, pasidžiaugsite jauno miško ošimu.

Atsisveikinę su Kapčiamiesčiu, pasukite link Kauknorio. Keliaudami atkreipkite dėmesį į pakelę, pabandykite suskaičiuoti, kiek medžių ir krūmų rūšių čia auga. Jei važiuosite pavasarį, neabejoju, jus sužavės žydinčių augalų "jūra", jei keliausite rudenį - medžių spalvų gama. Kai bekeliaudami išvysite nuorodą, sustokite beržyne, kuris pasodintas 1960 metais. Čia verta pabūti, pasigrožėti baltakamieniais beržais. Įrengtoje informacinėje lentoje pasiskaitysite, kad šie poeto Pauliaus Širvio pamilti medžiai jau pasiekė 22 metrų aukštį, o išaugintos medienos tūris 190 m3 viename hektare.

Pavažiavę toliau rasite maumedyną, kurį pasodinome apie 1960 metus. Gražūs užaugo medžiai. Norint pasiekti jų viršūnes reikėtų pakilti į 25 m aukštį. Ir medienos jie išaugino 320 m3 viename hektare. Nesistebėkite matydami, kad vieni medžiai gražūs, kiti apskurę. Tokie jie ir turi būti: gražuoliai maumedžiai vadinami plačiažvyniais, o nuskurusieji - sidabriniais. Dar už kelių šimtų metrų - 1959 metais sodintas pušų ir beržų medynas. Sodinome 4 eiles pušaičių ir 1 eilę berželių. Šis medynas užaugino 220 m3 viename hektare.

Apžiūrėję mūsų įveistus medynus, pasukite į Kalvių kaimą, žvilgtelėkite į salą, esančią Veisiejo ežere. Pavasarį, kai atbunda gamta, sala nuo joje perinčių tūkstančių kirų ir upinių žuvėdrų pasidengia tarytum balta marška.

Apžvelgę gražius Dzūkijos ežerus, sugrįžkite prie Ilgio ežero, kurio vanduo vienas švariausių Lietuvoje. Tai konstatavo čia stovyklavę ekologai. Pakeliui sustokite ąžuolyne, pasodintame apie 1960 m. Pamatysite, kad ąžuoliukai pasiekė 16 m aukštį ir užaugino 150 m3 medienos viename hektare.

Jei dar nepavargote, stabtelėkite prie Ragažėlės ežero. Priartėję prie jo tyliai, galėsite pasigėrėti grakštuolėmis gervėmis ir pamatyti daugybę kitų vandens paukščių. Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad ežero krantai apaugę savaime išaugusiomis pušaitėmis, o toliau auga sodinti pušies medynai. Turėsite gerą progą palyginti ir suprasti, kodėl miškininkai stengiasi sodinti miškus.

Neabejoju, kad jau pavargote. Todėl pats laikas pailsėti. Šiam tikslui geriausiai tinka Ilgio ežero pakrantė. Čia įrengtoje poilsiavietėje jūsų paslaugoms yra pavėsinės, laužavietės, lieptai. Ypač sumaniai įrengtas ir gerai atrodo lieptas neįgaliesiems. Jeigu sumanėte nakvoti, saulėlydį geriausia stebėti ant "meilės" kalnelio. Miškininkai pasistengė įrengti laiptus, kad romantiško polėkio žmonės lengviau užkoptų į kalnelį.

Pailsėję važiuokite keliu Kapčiamiestis - Veisiejai. Čia jus pasitiks prieš 35 metus Padumblių kaimo žemėn pasodintas raudonojo ąžuolo medynas, toliau rasite Veimuto pušies ir maumedžio medynus. Miškininkai - poetiškos sielos žmones. Mylėti mišką, tausoti mus supančią aplinką jie kviečia Justino Marcinkevičiaus, Broniaus Mackevičiaus, Vlado Mozūriūno ir kitų poetų žodžiais, kuriuos rasite prie kiekvieno lankomo objekto. O štai poetės Salomėjos Nėries posmelį vertėtų ir savo kaimynams priminti:

"Ir neveltui skiepino senoliai
(Amžina ramybė Kaulams jų)
Medį taip mylėt - kaip tikrą brolį
Neraškyti vaismedžių baltų."

Jeigu norėsite daugiau sužinoti apie šį nuostabų Dzūkijos kampelį, apsilankykite mokyklos muziejuje. Kreipkitės į mokytoją B. Stacevičienę, kuri mielai supažindins su Dzūkijos girių istorija.
Neabejoju, kad kelionė Kapčiamiesčio gamtos pažinimo taku jums suteiks daug malonumo, duos praktinių žinių, o matyti vaizdai ilgam išliks atmintyje.

Taigi iki susitikimų Kapčiamiestyje, mieli "Tėviškės gamtos" skaitytojai ir Dzūkijos krašto mylėtojai.