Naujienos

Stasys Gliaudys: Miško kirtimai miško augintojų akimis

Miškininkas veteranas Stasys Gliaudys, turintis 26-rių metų darbo girininku stažą ir daug prisidėjęs ne tik prie miškininkavimo, bet ir prie gamtosauginės veiklos, dalinasi savo įžvalgomis ir sukaupta praktine darbo valstybiniuose miškuose patirtimi "Lietuvos žiniose" 2018-09-20 publikuojamame straipsnyje "Miško kirtimai miško augintojų akimis".  Jis pastebi, kad kirtimai yra būtina priemonė miškininkystėje, kad plyni kirtimai yra senas ūkininkavimo būdas medienos derliaus nuėmimui brandžiuose medynuose, o miškų paskirstymas į grupes yra perdėtai tapęs „šventa karve“. Paprastai ir suprantamai paaiškina miškininkavimo pradžiamokslį, atsakant į ne vieną šiuo metu "medžių gynėjų" noriai skleidžiamą mitą.

Kelios citatos iš išsamaus straipsnio:

[...] Kaip ilgametis girininkas noriu paaiškinti, kaip kertame Lietuvos miškus. Jeigu pažvelgtumėte į bet kurios girininkijos medynų planą, tai pamatytumėte, kad jame vyrauja įvairių spalvų stačiakampiai kontūrai. Tai buvusios plyno kirtimo biržės, kirstos prieš metus, prieš penkiasdešimt ar šimtą metų. Spalvos rodo medyno rūšį (pušyną, beržyną, ąžuolyną...), o spalvos intensyvumas amžių. Todėl plynai iškirstų brandžių medynų (ne miškų) nereikėtų pateikti kaip šių dienų blogybių. Tai senas ūkininkavimo miškuose būdas, aiškiau tariant tai, kasmetinis medienos derliaus nuėmimas. Žinoma, dabar pjaunamą brandų mišką sodino dirbančiųjų proseneliai arba seneliai. [...]

[...] Pastarąjį dešimtmetį galioja nurodymai mažinti plynų kirtimų procentą eksploatuojant brandžius medynus. Mano, kaip šios srities veterano, nuomone, tokia tendencija jau peržengia sveiko proto ribas. Be to Lietuvoje yra dideli plotai antros grupės miškų. Juose iš vis neleidžiama kirsti plynai. Atrodo, kad taip saugome ir tausojame savo miškus. Bet miškas yra gyvas organizmas, jis turi ir savo jaunystę, ir senatvę. Kitaip tariant, ir pradžią, ir pabaigą. Anksčiau ar vėliau brandūs medynai praranda tiek ūkinę, tiek rekreacinę, tiek gamtosauginę vertę. O svarbiausia, kad nekirsdami plynai mes negalime atkurti šviesinių rūšių medynų: ąžuolynų, pušynų, klevynų, beržynų. Net ir eglei sunku prasimušti pro lazdynų, šaltekšnių, šermukšnių ar sausmedžių traką.

Dėl šios problemos jau ne kartą virė karštos diskusijos, tačiau racionalūs sprendimai nebuvo priimti. O nieko nesprendžiant nuostoliai gaunami nemaži: padarinė mediena virsta malkine, produkcija pagaminama ir parduodama nedidelėmis porcijomis per labai ilgą laiką (20–40 ir daugiau metų). Antra, nėra gerų jaunuolynų – nėra ir normalaus medienos prieaugio. Trečia, vėl grįžtame prie taip vadinamų polajinių želdinių. Nes dirbtinai didindami neplynų kirtimų apimtis kai kuriuose medynuose, tiesiog prasilenkiame su miškininkystės logika. Kad Lietuvos miškai kertami labai saikingai, tausojančiu režimu, rodo didėjantis mūsų krašto miškingumas ir besikaupiantis medienos prieaugis. Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus – iki 500 mln. m3! Lietuvoje kasmet kertama mažiau negu 1,5 proc. medienos išteklių. Panašiai kerta lenkai ir vokiečiai. Latvių jis artėja prie 2 proc. Kadangi per metus Lietuvoje iškertame beveik dvigubai mažiau, negu kasmet užauga, tai medienos ištekliai sparčiai didėja ir šiandien jau perkopė 500 mln. m3 ribą. Pagal miškų našumą pasaulyje mes įsitvirtinome 14 –oje, o Europoje net 10 – oje vietoje! Todėl miško kirtimo apimčių padidinimas 6 proc. visiškai logiškas žingsnis. Tik būtina įsitikinti ar sugebėsime papildomai pagamintą produkciją pelningai parduoti, o gal panaudosime savo reikmėms? [...]

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gamta/redakcijos-pastas-misko-kirtimai-misko-augintoju-akimis/272627