Naujienos

Racionalus miško išteklių naudojimas turi remtis pagrįstais argumentais, o ne emocijomis

Diskutuodamas dėl racionalesnio miško išteklių naudojimo.LAMMC Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas pastebi, kad po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos miškai buvo smarkiai nuniokoti. 1948 metais miškų plotas Lietuvoje tesiekė tik 19 proc. Vėliau buvo dedamos didelės pastangos atkurti miškus didinant jų plotą bei gerinti pačią medynų struktūrą ir didinant juose kaupiamą medienos tūrį. Dabar, Miškų instituto direktoriaus teigimu, Lietuvoje miškai užima 33,5 proc. respublikos ploto ir yra sukaupę virš 334 m3 vidutinį medienos tūrį brandžiuose medynuose. Todėl juose sukauptą medieną galime racionaliai ir tvariai naudoti. 

„Kaip tik šiuo metu pokariuose atkurti medynai palaipsniui pasiekia savo brandos amžių ir juose sukauptą medieną galime racionaliai ir tvariai naudoti. Nedidinat metinės kirtimo normos, atsiranda prielaidos prarasti šį sukauptą turtą, iššvaistyti į jį įdėtas lėšas, bei ilgalaikį miškininkų darbą, nes mediena per ilgesnį laiką prarandą savo gerąsias savybes, medynai silpsta. 

Perbrendę medynai tampa netvarūs, atsiranda didesnės vėjovartų, ligų bei kenkėjų invazijų galimybės. Dabar Lietuvoje yra nemažai perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų, kuriuos būtina atjauninti, t.y. iškirsti ir atsodinti naujus kokybiškus medynus“, – pabrėžia dr. Marius Aleinikovas.

[...]

Vyriausybei nesenai priėmus sprendimą didinti miško kirtimo normą valstybiniuose miškuose, gyventojai sunerimo, kad Lietuvoje mažės miškų plotas. Miškų instituto direktorius M. Aleinikovas paaiškina, miškų šalyje sumažėtų tik tokiu atveju, jei iškirsti plotai būtų verčiami kitos paskirties žemėmis. „Pagrindinių miško kirtimų apimtys visiškai nesisieja su miškų plotų pokyčiais. Miškų įstatyme yra įrašyta, kad visi iškirsti medynai, nesvarbu, ar valstybiniai, ar privatūs, privalo būti atkurti ne vėliau kaip per tris metus! Ir taip yra daroma – senus brandžius medynus keičia jauni. Jei neatkuriama dirbtinai (dažniausiai sodinant), miškas atsikuria savaime – Lietuva yra miškų zonos šalis, miškas čia auga visur, kur tik jam netrukdome augti“, – komentuoja specialistas.

[...]

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentas dr. Albinas Tebėra aiškina, kad skaičiavimai atlikti remiantis objektyvia informacija apie turimus miško išteklius, užtikrina darnų miškų ūkį ir nekelia rizikos tvariam miškininkavimui Lietuvoje.

„Lietuvos miškai yra 1,7 karto produktyvesni (250 m³/ha) už vidutinį Europos (151 m³/ha) miškų produktyvumą. Kirtimo intensyvumas Europos miškuose vidutiniškai yra 3,3 m³/ha arba 2,2 proc. nuo sukaupto stiebų tūrio, Lietuvos miškuose – 1,8 proc. Intensyviausi kirtimai yra Suomijoje, Švedijoje – 2,5-3,0 proc. nuo sukaupto stiebų tūrio, mažiausiai intensyvūs (iki 1 proc.) – Italijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Atsižvelgiant į Europos ir Lietuvos miškų produktyvumo skirtumus, Lietuvos miškų kirtimai yra 18 proc. mažesnio intensyvumo nei Europos miškų vidurkis“, – vardija mokslininkas.

Jis tęsia, kad kirtimų norma skaičiuojama įvertinus kiekvienos medžių rūšies turimą brandžių ir perbrendusių medynų kiekį su viena, bet esmine ir nepajudinama darnaus ūkio sąlyga – naudojimas negali viršyti grynojo prieaugio.

„Tai akcentuojama Lietuvos miškų įstatyme, taip pat reglamentuojama darnaus miško ūkio kriterijais, priimtais Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti. Pastarajame dokumente aukščiausiu balu yra vertinamas miško naudojimas iki 95 proc. grynojo prieaugio. Kritiškai vertinamas miško naudojimas, tesiekiantis ar mažesnis nei du trečdaliai grynojo prieaugio. Miško kirtimų santykis su grynuoju prieaugiu 2003-2017 m. laikotarpyje visos šalies III-IV grupės miškuose sumažėjo nuo 84 iki 66 proc., valstybinės reikšmės miškuose – nuo 92 iki 75 proc. Tai rodo palaipsniui besikaupiančius brandžius ir perbrendusius medynus“, – skaičiuoja dr. A. Tebėra.
[...]

Visą išsamų straipsnį, kuriame apie miškų naudojimo galimybes pasisako ir kiti specialistai, skaitykite  portale Grynas.lt publikuojamame straipsnyje "Kas laukia vertingiausių Lietuvos vietų, kai pradėsime kirsti daugiau miškų?" čia...>>>