Naujienos

2018 - 08 - 30

Dr.Albinas Tebėra: Biokuro brangimą lemia objektyvios priežastys

„Ekonominės kategorijos – paklausa, pasiūla, kaštai, kaina ir pelnai – yra kaip susisiekiantys indai, kur viską galima labai greitai suskaičiuoti. Dėl galimo biokuro brangimo, tarkim 4-5 eurais už kubinį metrą, jokių stebuklų taip pat nėra, biokuro kainos augimą lemia objektyvios priežastys”, – teigia žinomas miškininkas dr. Albinas Tebėra 

Biokuro žaliavos – į valias

Mokslininko tvirtinimu, biokuro žaliavos yra pakankamai. Vien perbrendusių baltalksnynų turime apie 16 mln. kub. metrų, o kur dar kiti menkaverčiai medynai, ugdomųjų kirtimų fitomasė, kurios susidaro apie 300 tūkst. kub. metrų kasmet, medienos ruošos bei jos apdirbimo liekanos, taip pat energetinės plantacijos, apie kurias taip svajojome. Deja, vyraujant kainoms, kai biokuro kaštai tampa didesni nei gaunama už žaliavą, niekas neužsiims nei biokuro plantacijomis, nei žaliavos iš medynų ugdomųjų kirtimų ruošimu.

Albinas TebėraKad biokuro kaštai didesni už siūlomą kainą, tai čia tikrai ne žaliavos kiekio problema. Privačiame miškų sektoriuje baltalksnynų prisikaupę daug. Bet situacija dabar maždaug tokia: jei žaliavos ruošėjas baltalksnyną gautų veltui, tada jį perdirbti į kurą apsimokėtų. Tačiau koks miško savininkas jį atiduos už dyka… Iš esmės turi būti įvertinti visos biokuro žaliavos ruošos sąnaudos: medyno auginimo kaštai, medžių iškirtimas, ištraukimas, susmulkinimas. Tai – paprasta elementari artimetika. Šiems duomenims išanalizuoti ir apskaičiuoti realią žaliavos kainą daug laiko nereikia …“ – tvirtina A. Tebėra.

Anot jo, problema ta, kad šilumos gamybos ir jos tiekimo versluose dalis informacijos neaiški, nežinoma, daug emocijų, politikavimo ir triukšmų.

Miškininkai biokuro energetikos versluose visą laiką buvo „mažieji partneriai“, dirbdavo vos 1-2 eurai už kub. metrą virš kaštų, tai pasiūlos su tokia kainodara nelabai padidinsi. Be to, smulkesnėms privačioms įmonėms, užsiimančioms biokuro ruoša, sunku modernizuotis, surasti lėšų investicijoms. Valstybinėse miškų urėdijose anksčiau buvo kiek kitokia politika – jos iš jėgos pozicijų buvo pastūmėtos ruošti biokurą, nors iš tikrųjų ekonominiai galai dažnai nesueidavo. Paprastai nuostolis buvo dengiamas iš vertingesnės medienos pardavimų, tačiau šitaip neturi būti. Biokuro žaliavos kaina objektyvus dalykas – kaštus galima suskaičiuoti, plius rentabilumas ir tuo visos spekuliacijos turėtų pasibaigti“,- mano ekspertas.

[...]

Plačiau skaitykite Angelės Adomaitienės straipsnyje „Dėl biokuro brangimo jokių stebuklų nėra“ portale miskininkas.eu  čia...>>>.