Naujienos

Biomasei auginti tinka prastos kokybės žemė, priežiūrai nereikia daug išlaidų, o žilvičių ar gluosnių įveisimą kompensuoja Vyriausybė, skirdama iki 5.345 Lt/ha paramą.

Garantuoja supirkimą
"Rubicon group" šalies ūkininkams siūlo savo žemę skirti gluosniniams žilvičiams sodinti ir iš kiekvieno ha uždirbti ne mažiau kaup 600 Lt per metus.
"Naujas žemės naudojimo galimybes ir ilgalaikį bendradarbiavimą siūlome visiems šalies ūkininkams",– pabrėžia Remigijus Lapinskas, "Rubicon group" valdybos narys, atsakingas už bioenergetikos verslo plėtrą.
"Rubicon group" priklausančios bendrovės "Aviridis", "Medvija" ir "Skiedrynė" rūpinasi gluosninių žilvičių auginimu ir kitų biokuro rūšių gamyba visoje Lietuvoje.
"Su žemės savininku sukirtę rankomis įsipareigojame ne mažiau kaip 15 metų pirkti visą užauginamų gluosninių žilvičių produkciją", – žada p. Lapinskas.
Nuosavą verslą šioje srityje pasiryžusiems plėtoti ūkininkams bendrovės siūlo pagalbą: įsipareigoja aprūpinti sodinukais, nuimti užaugintą derlių bei jį nupirkti.
Anot p. Lapinsko, žilvičių auginimo bei kitos biokuro rūšių gamybos plėtra aktuali ne tik pavieniams ūkininkams, bet ir šalies ekonomikai, nes taip mažinama energetinė priklausomybė nuo Rusijos, maitinančios šalies katilines brangiomis dujomis ar naftos produktais.

Ledai jau pralaužti


UAB "Aviridis" šiemet pradėjo įgyvendinti stambiausią biokuro projektą Lietuvoje. Bendradarbiaujant su Botanikos instituto mokslininkais per ketverius metus planuojama užauginti ne mažiau kaip 1.000 ha gluosninių žilvičių plantacijų. Šis projektas padės natūraliu kuru aprūpinti sostinę šildančios UAB "Vilniaus energija" elektrinę.
Šiemet Lietuvoje iš viso turėtų sužaliuoti apie 70 ha naujų žilvičių plantacijų, kitąmet – apie 200 ha. Biokuro gamintojai tikisi, kad po 10 m žilvičių plantacijos šalyje užims apie 50.000 ha ir bus pagaminama iki 750.000 t biomasės per metus.

Šildysis gluosniais
Pernai vasarį Narkomanų reabilitacijos ir reintegracijos centre Pikelių kaime (Kėdainių rajonas) buvo pradėtas įgyvendinti Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansuojamas projektas.
Andriaus Kavaliausko, projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos "Subalansuotos energetikos plėtros agentūra" projektų vadybininko, skaičiavimais, iš 10 ha gluosnių plantacijos numatoma pagaminti apie 100 t kuro, kuris visiškai patenkintų centro kuro poreikius.
Pašnekovo teigimu, pirmaisiais metais plantacijos priežiūros išlaidos siekė 1.100 Lt/ ha, o sudėjus ir plantacijos įveisimo sąnaudas – apie 43.000 Lt dešimčiai ha. Vėliau kasmet
priežiūros išlaidos gali sudaryti apie 2.000 Lt/10 ha. Įvertinus, kiek tektų per šį laiką pirkti malkų, kurių kaina kasmet kyla, greitai augančių žilvičių plantacija atsipirktų per 9 metus.
"Projektą pradėjus efektas dar nėra labai didelis, kadangi pirmąjį biokuro derlių žadama gauti 2007 ir 2008 m",– atkreipia dėmesį p. Kavaliauskas.

Raginami skaičiuoti
Gediminas Burneika, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir kooperacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, sako, kad pats ūkininkas turi nuspręsti, auginti ar ne biokurui tinkamų augalų.
"Yra įvairių skaičiavimo būdų, kurią kultūrą auginti naudingiau, bet galutinį sprendimą turi priimti tik pats ūkininkas ar žemės savininkas, įvertinęs sklypo plotą, derlingumą, būsimas sąnaudas ir supirkimo galimybes",– įsitikinęs p. Burneika.
Skaičiuojama, jog 20 t gluosnio skiedrų savo kaloringumu prilygsta 7 t akmens anglies. O Lietuvoje per 400.000 ha apleistų ir nenaudojamų žemės ūkiui žemių įveisus trumpos apyvartos energetines plantacijas (žilvičių, gluosnių), susidarytų svari mazuto ir dujų alternatyva.