Naujienos

Aplinkos ministerija atsakė į LMSA 2018 Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją

Užtrukusi net du mėnesius Aplinkos ministerija pagaliau pateikė atsakymus [AM raštas 2018-07-03 Nr. (12-3)-D8(E)-505]  į Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2018 metų balandžio 27 d. vykusios Generalinės Asamblėjos  Rezoliuciją [Rezoliucijos tekstas]. Atsakymai gan išsamūs, įdomūs ir kiekvienu klausimu verti atskiro aptarimo. Tačiau pradžiai siūlome susipažinti su pačiu AM raštu be komentarų.

 DĖL 2018-04-27 REZOLIUCIJOS

2018 m. gegužės 17 d. Ministro Pirmininko pavedimu Nr. S-1628 Aplinkos ministerijai pavesta išnagrinėti Lietuvos miško savininkų asociacijos (toliau – LMSA) Generalinės Asamblėjos 2018 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje (toliau – rezoliucija) išdėstytus argumentus bei siūlymus ir apie nagrinėjimo rezultatus bei priimtus sprendimus pranešti LMSA, atsakymo kopiją pateikiant Vyriausybės kanceliarijai. 2018 m. birželio 20 d. Ministro Pirmininko pavedimu Nr. S-2040 Aplinkos ministerijai taip pat buvo pavesta išnagrinėti LMSA 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 60 pateiktą siūlymą. Analogišką siūlymą LMSA pateikė Aplinkos ministerijai 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 57. Aplinkos ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo LMSA rezoliucijoje, 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 57 ir 2018 m. birželio 18 d. rašte Nr. 60 pateiktus argumentus ir siūlymus ir teikia šį atsakymą.

Įvertinusi LMSA rezoliucijoje pateiktą siūlymą panaikinti privačių miškų savininkams nustatytą prievolę mokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (toliau – privalomieji atskaitymai), Aplinkos ministerija pritaria, kad privataus miškų ūkio subjektų apmokestinimo pakeitimai reikalingi, tačiau sprendimai turėtų būti orientuoti į tikslą, t. y. įvertinus visus tam tikram subjektų ratui nustatytus mokesčius, turėtų būti priimti tokie apmokestinimo sistemos pakeitimai, kurie sumažintų aktyvių ūkio subjektų naštą, paskatintų miško žemės rinką, sudarytų prielaidas racionaliau formuoti miško valdas ir kt. Būtent toks tikslas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.4. dalies „Ekosistemų, jų paslaugų vertinimo mechanizmo integravimas į nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, siekiant išsaugoti visuomenei svarbias ekosistemų paslaugas“ 6 punkte: atskaitymų pagal Miškų įstatymą ir bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos tobulinimas, siekiant nustatyti, kad atskaitymai skaičiuojami ne nuo pajamų už parduotą medieną, o nuo miško vertės, taip mažinant naštą aktyvią veiklą vykdantiems privačių miškų savininkams, kartu suaktyvinant miško žemės rinką ir sudarant prielaidas formuoti racionalesnes miško valdas ir bendradarbiauti miško savininkams. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane šiam tikslui įgyvendinti nustatytas terminas – 2019 m. II ketvirtis. Siekdama iš anksto tinkamai pasirengti šio darbo įgyvendinimui,  Aplinkos ministerija rengia priemones, kad nurodytas tikslas būtų įgyvendintas laiku. Viena tokių priemonių – atitinkamas Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengus bus pradėtos diskusijos su miško savininkų atstovais.

LMSA rezoliucijoje siūlo leisti miško savininkui savo miško valdoje kurti miško savininko sodybą ūkinei bei rekreacinių paslaugų veiklai plėtoti. Atsakydami į tokį LMSA siūlymą, manome, kad ūkinei bei rekreacinių paslaugų veiklai vykdyti miško savinkui nėra būtina gyventi miško valdoje. Pažymime, kad stichinė urbanizacija, kaip neracionalus gyvenamosios aplinkos kūrimo modelis, kelia didelę grėsmę gamtinėms teritorijoms ir miškų ekosistemoms. Vykdant stichinę urbanizaciją akivaizdžiai neigiamai paveikiamos natūralios ekosistemos. Statybos iš esmės, negrįžtamai keičia kraštovaizdį, natūralią gamtą. Todėl siekiant išsaugoti itin vertingas, bet nykstančias ekosistemas, taikomi tam tikri apribojimai. Galimas naujų statybų neigiamas poveikis miškingam kraštovaizdžiui yra miškų ir kitų natūralių teritorijų fragmentacija, fragmentacijos poveikis kraštovaizdžio stabilumui, žemės naudmenų pokytis, miško iškirtimas, estetinės kraštovaizdžio vertės mažėjimas, erdvinės struktūros pokytis, galimas gamtinių komponentų atsparumo veiklai pokytis, taip pat kraštovaizdžio struktūriniai pokyčiai. Į naujas sodybas miškuose būtų tiesiami nauji keliai, kiekvienas naujai tiesiamo kelio kilometras reikštų sunaikintą mišką. Tiesiant kelią šlapiuose miškuose, reikėtų įrengti bent po vieną melioracijos kanalą, dėl to būtų iškirsti dar didesni miškų plotai bei pažeistas vietovės hidrologinis režimas. Dar didesni plotai būtų kertami tiesiant naujas elektros linijas. Dėl statybos ir infrastruktūros darbų būtų sunaikinta dalis medynų ir miško paklotės. Naujai atsiradusios atviros erdvės (keliai, sodybvietės) neigiamai paveiktų tas gamtines buveines, kurios turi būti toliau nuo miško pakraščio ar laukymių. Išaugę žmonių srautai miške neišvengiamai trikdytų natūralų miško gyvūnijos (laukinės gamtos) ritmą ir kai kuriose vietovėse sukeltų negrįžtamų ekosistemos pakitimų.

Naujų sodybų kūrimo galimybes tikslinga numatyti esamuose kaimuose, geriau panaudojant jau dabar užstatytas ar numatytas užstatyti teritorijas (jos numatytos valstybinių parkų tvarkymo planuose), užtikrinant tradicinio kraštovaizdžio pobūdžio išlaikymą, tęstinumą, nesiūlant statybų natūraliose teritorijose. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Tiek Saugomų teritorijų įstatyme, tiek Miškų įstatyme įtvirtinti ribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui, t. y. apsaugoti gamtinius objektus, ypač vertingas vietoves, natūralias buveines ir užtikrinti konstitucinę žmonių teisę į sveiką ir švarią aplinką.

Atsakydami į LMSA siūlymą tobulinti teisėkūros procesą, siekiant išvengti perteklinio poįstatyminių miškų ūkį reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo, atkreipiame dėmesį, kad LMSA yra įtraukta į miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo procesą. Svarbiausi miškų ūkio politikos ir strategijos formavimo klausimai yra svarstomi Miškų ūkio konsultacinėje taryboje, į kurios sudėtį yra įtraukta ir LMSA. Pažymėtina, kad rengiant norminių miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus, šie projektai būna viešai paskelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, per kurią visi suinteresuoti asmenys gali pateikti pastabas ir pasiūlymus rengiamiems teisės aktams. Aplinkos ministerija dėl visų privačių miškų savininkams aktualių teisės aktų pakeitimų konsultuojasi su privačių miškų savininkus vienijančiomis asociacijomis ir tai daro įvairiai, t. y. ne tik naudojantis teisės aktų projektų informacine sistema, bet ir iš anksto derinant teisės aktų projektus raštu, prireikus rengiant pasitarimus su socialiniais partneriais, todėl manome, kad LMSA turi pakankamai galimybių teikti siūlymus teisėkūros procesų tobulinimui. Atsakydami į Jūsų siūlymą, kad be Vyriausybės, vienintelė institucija, kuri leistų miškų ūkį reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus, būtų Aplinkos ministerija, pažymime, kad kiekviena institucija igyvendinamuosius teisės aktus priima pagal jai įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą kompetenciją.

Aplinkos ministerija, reaguodama į LMSA siūlymą Vyriausybei įpareigoti Aplinkos ministeriją parengti naujos redakcijos Miškų įstatymą, informuoja, kad tokį darbą jau yra numačiusi, tačiau tam reikia tinkamai pasiruošti: atlikti išsamią analizę, aptarti ir suderinti esmines nuostatas su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotais asmenimis ir institucijomis. Aplinkos ministerija numato parengiamuosius darbus atlikti iki 2018 m. pabaigos ir iki 2019 m. pabaigos parengti naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą. Kviečiame LMSA teikti pasiūlymus dėl galimų Miškų įstatymo nuostatų.

LMSA rezoliucijoje siūlo peržiūrėti privataus miškų ūkio valstybinio reguliavimo tvarką. Aplinkos ministerija, atsakydama į šį LMSA siūlymą, pažymi, kad toks tikslas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.5.4. dalies „Ekosistemų, jų paslaugų vertinimo mechanizmo integravimas į nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, siekiant išsaugoti visuomenei svarbias ekosistemų paslaugas“ 7 punkte: privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos mažinimas, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės patiems miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miško ekosistemai turinčias miškų ūkio veiklas. Informuojame, kad siekiant įgyvendintį šį tikslą Aplinkos ministerija atliko ūkinės veiklos privačiuose miškuose teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos įvertinimo analizę ir dar šiais metais aptariant naujos redakcijos Miškų įstatymo koncepciją, bus nagrinėjami ir atliktos analizės pagrindu parengti siūlymai dėl privačių miškų valstybinio reguliavimo tobulinimo.

Dėl esamų elektroninių prieigos priemonių realaus ir plataus naudojimo informacijos pateikimui ir leidimų išdavimui, pažymėtina, kad informacija privačių miškų savininkams ir valdytojams apie Miškų valstybės kadastre saugomą informaciją be įprastinių komunikacijos priemonių teikiama ir elektroninės prieigos priemonėmis: visi vartotojai pagrindiniais Miškų valstybės kadastro duomenimis gali naudotis per internetinę prieigą https://kadastras.amvmt.lt/vartai, o užsiregistravę Valstybinėje miškų tarnyboje – šiomis elektroninės prieigos priemonėmis gauti ir detalesnius Miškų valstybės kadastro duomenimis. Atkreipiame dėmesį, kad Miškų valstybės kadastro duomenų  pasiekiamumas valstybinių ir privačių miškų valdytojams yra vienodas. Valstybinė miškų tarnyba turi prieigą prie Miškų valstybės kadastro duomenų, nes vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, kurią vykdant yra būtina prieiga prie Miškų valstybės kadastro.

Dėl siūlymo peržiūrėti ir atnaujinti Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programą (toliau – programa) Aplinkos ministerija mano, kad programos peržiūrėjimas ir atnaujinimas užtruktų, nes reikėtų  siūlomus pakeitimus aptarti Miškų ūkio konsultacinėje taryboje ir suderinti programos pakeitimus su kitų su miškų ūkio politika susijusių dokumentų, ypač Vyriausybės programos, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad programa parengta laikotarpiui iki 2020 metų, Aplinkos ministerijos nuomone, būtų naudingiau pasvarstyti apie naujo laikotarpio, t. y. 2021-2030 metų, programos turinį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus ir veiksmus, kurių šalys, taip pat ir Lietuva, įsipareigojo imtis, siekiant sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmes. Informuojame, kad svarbiausių miškų politikos krypčių 2021-2030 m. diskusijos ir svarstymai jau prasidėjo 2018 m. balandžio 6 d. Aplinkos ministerijai ir Aleksandro Stulginskio universitetui organizavus konferenciją „Racionalus miško naudojimas – darnaus miškų ūkio pagrindas“, taip pat apsvarsčius miškų naudojimo apimtis artimiausiems penkeriems metams Miškų ūkio konsultacinėje taryboje.

Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – SRIS) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (toliau – STK) veikimas šiuo metu nėra stabilus, tačiau šių sistemų veikimas, nepriklausomai nuo valdytojo ar tvarkytojo, stabilizuosis jas atnaujinus. SRIS bus patobulinta šią sistemą įtraukiant kaip vieną iš modulių į kuriamą Biologinės įvairovės informacinę platformą, kurioje būtų apjungiamos įvairios sistemos susijusios su biologinės įvairovės duomenimis, jų kaupimu ir apdorojimu. Taip pat numatyta modernizuoti STK.

Nepagrįstas teiginys dėl duomenų prieinamumo – STK duomenys yra vieši ir nemokami bei visiems prieinami tiek per internetinę prieigą, tiek kreipiantis skaitmeninių duomenų. SRIS duomenys taip pat teikiami nemokamai, tačiau siekiant užtikrinti saugomų rūšių apsaugą šių duomenų apsauga yra griežtesnė ir viešai prieinami tik apibendrinti duomenys, o kreipiantis su duomenų gavimo tikslą nurodančiais dokumentais suteikiami ir detalesni SRIS duomenys. Todėl vargu ar šių sistemų perdavimas Nekilnojamojo turto registrui dar kaip nors galėtų padidinti duomenų prieinamumą.

Teiginys, kad išleidžiami vidiniai teisės aktai, kuriais savo nuožiūra daromi įvairūs pakeitimai kadastrų duomenų bazėse, yra nepagrįstas ir neatitinkantis realybės. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tvarkomose STK ir SRIS duomenų bazėse jokie duomenų pakeitimai neatliekami, nebent būtų registruota duomenų klaida, kurios ištaisymas yra griežtai dokumentuotas – STK atveju duomenų klaidos taisomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro įrašuose esančių klaidų ištaisymo procedūros aprašu, patvirtintu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-210.

Skirtingų kadastrų duomenų neatitikimai gali atsirasti dėl duomenų atnaujinimo, kuomet įsteigiamos naujos teritorijos ar ištaisomos klaidos, tačiau tokie neatitikimai yra trumpalaikiai, nes sistemoms ir kadastrams, kuriems teikiami duomenys netiesiogiai (pvz. kartą per metus), tokie atnaujinti duomenys yra persiunčiami atsiradus pasikeitimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad norint vienoje vietoje bei pageidaujamu formatu pasiekti visus valstybės erdvinius duomenis (pvz. Nekilnojamojo turto kadastro, Miškų valstybės kadastro, Saugomų teritorijų valstybės kadastro bei kitų kadastrų, registrų, informacinių sistemų ir kitų erdvinių duomenų rinkinių duomenis) valstybės ir kitoms institucijoms ir įstaigoms ar gyventojams yra sudaryta galimybė naudotis Geoportal.lt teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Minėtas Lietuvos erdvinės informacijos portalas (toliau – Geoportalas) įsteigtas įgyvendinant 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), reikalavimus ir siekiant užtikrinti galimybę asmenims vieno langelio principu gauti visus valstybės ir savivaldybių institucijų sukurtus erdvinių duomenų rinkinius. Visų erdvinių duomenų rinkinių paieškos ir peržiūros paslaugos per Geoportalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teikiamos neatlygintinai.

Pažymėtina, kad Geoportal.lt naudotojai gali ieškoti, peržiūrėti ir parsisiųsti norimais formatais įvairius žemėlapius, ortofotografinius vaizdus, juos palyginti, matuoti ir gautus duomenis analizuoti, o dauguma sistemoje siūlomų paslaugų yra nemokamos, taip pat pažymėtina, kad naudodamiesi  erdvinės informacijos valdymo internete elektronine paslauga naudotojai gali kurti, tvarkyti ir redaguoti erdvinius duomenis, bendradarbiauti juos teikiant ir analizuojant Geoportale, nenaudojant tam specialios GIS programinės įrangos.

Siekiant sinchronizuoti Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie miško žemės plotus, Valstybinė miškų tarnyba vykdo Miškų valstybės kadastro plėtros investicinį projektą. Pagal su Kauno technologijos universitetu 2017-12-29 pasirašytą sutartį Nr. 45 dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacinės sistemos funkcionalumo, skirto keistis duomenimis su Nekilnojamojo turto registru elektroninės sąveikos būdu, sukūrimo paslaugų pirkimo, numatoma sukurti automatinę sąsają tarp Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro. Šios sąsajos pagalba Valstybinė miškų tarnyba perduotų VĮ Registrų centras Miškų valstybės kadastre registruotus duomenis apie miško žemės plotus, kurie VĮ Registrų centras būtų teikiami Nekilnojamojo turto kadastro/registro duomenų gavėjams.  

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir  Nekilnojamojo turto kadastro sąveikos įgyvendinimas yra vienas iš Aplinkos ministerijos veiklos tikslų. Šiam tikslui įgyvendinti numatoma parengti atitinkamus Miškų įstatymo nuostatų pakeitimus, kurie įtvirtintų procedūras, nustatančias kaip derinama informacija apie miškus ir miško žemę skirtinguose valstybės tvarkomuose kadastruose ir numatyti galimybę Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui, nustačius miško žemės ploto skirtumus tarp šio kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu šis žemės sklypo registro įraše turi padaryti atitinkamą žymą.

Atsakydami į LMSA siūlymus dėl medžioklės reglamentavimo informuojame, kad gamtos ištekliai – medžiojamieji gyvūnai – būtų racionaliai naudojami, kiekvienais metais nustatomi šių išteklių naudojimo limitai. Šiuo metu limituojami medžiojamieji gyvūnai: briedis, taurusis elnias, stirna ir danielius. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgus į minėtų gyvūnų rūšių populiacijų būklę, kiekvienais metais nustatomi didesni šių gyvūnų sumedžiojimo limitai. Kasmet auga ir sumedžiojimo rodikliai.

Medžioklės objektas - medžiojamieji gyvūnai ‒ nuosavybės teise priklauso valstybei. Medžiojamieji gyvūnai yra gamtos ištekliai, kurie turi ypatingą vertę visuomenei. Pagal Konstitucijos 54 straipsnį valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis); įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis). Todėl valstybė privalo sudaryti sąlygas, kad šie ištekliai būtų racionaliai naudojami.

Už galimybę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius jų naudotojai moka mokestį už šių išteklių naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime užregistruotas LR mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma šį mokestį padidinti 2 kartus.

Pritariame Jūsų siūlymui, kad svarstyti kai kuriuos Medžioklės įstatymo pakeitimus, reikėtų sulaukus Konstitucinio teismo sprendimo dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Ši teisė yra ginama kaip įgytoji teisė, todėl abejotina, ar asmenų, neturinčių teisės medžioti, galimybė formuoti medžioklės plotų vienetą ir vėliau teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (leidimą) perleisti asmenims, turintiems teisę medžioti, yra priimtina.

Nepritariame siūlymui, kad privačiame miško ar žemės sklype medžiojant ar įrengiant medžioklei reikalingas biotechnines priemones ar įrenginius savininko žemė būtų naudojama nuomos ar panaudos būdu ir kad tokiam naudojimui turi būti sudaroma rašytinė nuomos arba panaudos sutartis. Sandorių dėl biotechninių priemonių ar įrenginių, reikalingų medžioklei, įrengimo formos nėra Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reguliavimo objektas. Tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis Kodeksas. Manome, kad netikslinga Civilinio kodekso nuostatas perkelti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.

Aplinkos ministerija, atsakydama į paskutinį LMSA rezoliucijoje pateiktą siūlymą, informuoja, kad 2018 m. balandžio 26 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-334 sudaryta darbo grupė Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ tobulinimui, į kurią įtraukti su prekyba mediena ir jos reglamentavimu susijusių institucijų ir socialinių partnerių atstovai. Aplinkos ministerija tikisi, kad šios darbo grupės pasiūlymai ir priimti sprendimai turės teigiamą įtaką medienos perdirbamąjai pramonei Lietuvoje ir kad tai padės pritraukti naujas investicijas į mūsų šalį, kas paskatintų naujų darbo vietų sukūrimą.