Naujienos

Seimas užsimojo riboti galimą turėti nuosavybėje miško plotą
Šį ketvirtadienį Seimas vėl užsimojo įvesti dar vieną apribojimą privačiai nuosavybei Lietuvoje, kokio nėra nei vienoje kitoje ES šalyje. Valstiečiai-žalieji Kęstutis Mažeika, Kęstutis Bacvinka, Virginija Vingrienė, Petras Nevulis, Audrys Šimas, Dainius Gaižauskas, Valius Ąžuolas,Viktoras Rinkevičius ir konservatorius Jurgis Razma nori nustatyti draudimą asmeniui turėti nuosavybėje didesnę valdą, nei politikų siekiamas nustaryti dar galutinai nesutarto dydžio maksimalus galimas privataus miško plotas. Kodėl politikai su tokiu triukšmu urėdijas stambino sujungdami į vieną įmonę, po urėdijų reformos valdančią virš 1 milijono ha miškų, deklaruodami siekią veiklos efektyvumo, o privačių miškų atveju darydami priešingai- racionalaus paaiškinimo nesivargino pateikti.
Pagal teikiamas naujas Miškų įstatymo nuostatas vieno fizinio ar juridinio asmens galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas negalėtų viršyti 1-1,5 tūkst. ha. Nors pristatymo metu politikai kalbėjo, kad galimas ir kitas dydis, nes pripažino aiškių argumentų- kaip pagrįsti siūlomą ploto ribojimą neturintys. Taipogi pripažino, kad su miškų savininkų savivalda šitų pakeitimų nėra aptarę ar juo labiau suderinę.
Dar daugiau, iš Seimo tribūnos išsakyti argumentai, kuriais iniciatoriai remiasi tokių pakeitimų reikalingumui, yra ... kompromituojantys įstatymo pataisų pateikėjus. Pasiklausykite patys.
2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.189 video įrašas: https://youtu.be/skGYstLt2MQ?t=3852
Tačiau į klaidinančius (čia-švelniai sakant ) argumentus pateikiant įstatymo pataisų projektus Seimo plenariniame posėdyje sureagavo tik liberalas Simonas Gentvilas ir valstietis Andriejus Stančikas. Daugumai seimūnų galimai rūpėjo įdomesni jų kolegos Petro Gražulio pikantiški lovos paklydimai, nei kažkokie tai būsimi privatačių miškų savininkų teisių ribojimai. Tad po pristatymo už valstiečių-žaliųjų projektą (XIIIP-2288) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 10 parlamentarų. Pritarta ir konservatoriaus J.Razmos projektui Nr. XIIIP-2265 (už 54, prieš 6, susilaikė 25).
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie matomai bus sujungti ir svarstomi pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete bei papildomu numatytame Kaimo reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Argumentai, kuriais iniciatoriai remiasi tokių pakeitimų reikalingumui, yra ... apgailėtini. Pasiklausykite patys.
- 2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.189 video įrašas: https://youtu.be/skGYstLt2MQ?t=3852
- 2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.190 video įrašas: https://youtu.be/ipqwG2AEm8s?t=2747
2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.189 stenogramos ištrauka:
11.03 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288 (pateikimas)
Dirbame toliau. Sutaupėme laiko, gal galime, kolegos, svarstyti vieną iš rezervinių? (Balsai salėje) Galime. Taip bus greičiau ir dar nėra vienos Teisės departamento išvados, todėl kviečiu dėl Miškų įstatymo. K. Mažeika. Kęstuti Mažeika, ar pasiruošęs ir ar galite pateikti rezervinį 2 klausimą – Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Įstatymo projekto esmė yra labai paprasta. Turėjome išties nemažai diskusijų kalbėdami apie saugiklius, kalbėdami apie žemės ūkio paskirties žemę, lygiai taip pat kartu vykdydami ir parlamentinės kontrolės posėdžius. Na, iškilo grėsmių, tai pat nemažai visuomenininkų kelia tą klausimą, kad reikėtų galbūt įvesti saugiklius taip pat ir dėl miško žemės nuosavybės teisių. Vykdant parlamentinės kontrolės posėdžius buvo išties daug klausimų, nes informacija tikrai neatitiko dėl turimo kiekio, kiek žemės, miško žemės yra koncentruota privačių asmenų, kiek koncentruota akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, susijusių įmonių, koncernų ir kitų asmenų, todėl tikrai, atsižvelgdami į tą nerimą, susirūpinimą, taip pat užsienio šalių praktiką, Skandinavijos šalių praktiką, mes teikiame įstatymo projektą ir siūlome įvesti pakankamai normalų, galbūt taip pasakysiu, miško žemės kiekį, t. y. 1,5 tūkst. hektarų. Aišku, buvo diskusija su Lietuvos mokslininkais. Jie siūlė apie 1 tūkst. hektarų. Tačiau atsižvelgiant į Skandinavijos šalių praktiką, patirtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad privačių miškų savininkų valdoma miško žemė yra gerokai prastesnės kokybės, daugiau mediena, prastesni priaugimai, sunkiau ją paimti, prastesnėse vietose, tai išties siūlome 1,5 tūkst. hektarų plotą. Manome, kad iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apie 5 tūkst. kub. metrų medienos. Tai yra tikrai pakankamas kiekis šeimos ūkiui, tikrai šeima iš to kiekio pakankamai galėtų išgyventi ir tai neišdarkytų bendro vaizdo, būtų ūkiškai tvarkoma, būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, apie ką mes tikrai daug diskutavome. Išties siūlymas yra apgalvotas, pamatuotas su kolegomis miškininkais, su visuomenininkais. Kviesčiau pritarti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Baublys. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, galbūt reikalingas ribojimas, nors girdėti įvairių nuomonių dėl tų plotų, kad būtų galima normaliai ūkininkauti miškuose. Kuo pagrindėte savo tą plotą? Yra ir kitų siūlymų – galbūt mažesnis, galbūt taip, kaip žemės ūkyje, miškų savininkai sako, kad galėtų būti didesnis arba visai nereglamentuotas. Tai kuo jūs pagrindėte šitą savo nustatytą plotą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Klausimas tikrai aktualus. Mes, kaip ir minėjau, rėmėmės ne tik Lietuvos mokslininkų rekomendacijomis, taip pat atsižvelgėme į realią situaciją, į miškų būklę, ypač privačių miškų, nes tai liečia privačių miškų savininkus, taip pat įvertinome ir užsienio šalių praktiką. Todėl tas siūlymas ir buvo toks, kad vykdant miškotvarkos projektus, kirtimų normas, kaip ir minėjau, būtų galima iš tokio ploto gauti apie 5 tūkst. kubinių metrų. Tai yra maždaug šeimos metinės pajamos, tai užtikrintų normalią miško priežiūrą, neapribotų ūkinės veiklos ir būtų pakankamai pajamų išlaikyti šeimą, išgyventi šeimai, galima taip pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Iš dalies į mano klausimą jau atsakėte, uždavė gerbiamasis E. Pupinis, tačiau norėjau papildyti. Sakykite, kodėl būtent dabar teikiate šitą įstatymo projektą, ne anksčiau? Mano žiniomis, tikrai jau dešimtimis tūkstančių valdo miškus ir toliau įsigyja tiek užsienio kompanijos, tiek lietuviai dideliais kiekiais. Masiškai kertami miškai, jokių ribojimų. Kodėl tik dabar šitas įstatymo projektas? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimą. Išties diskusijos vyko jau seniai, turėjome ir parlamentinės kontrolės posėdžius, ir klausimus kėlėme, taip pat diskutavome, kas labai svarbu, su mokslininkais, su miškininkais, su privačių miškų savininkais. Tas klausimas natūraliai turi subręsti, taip sakant, iki pateikimo. Ir juo labiau rėmėmės dėl žemės ūkio paskirties žemės saugiklių, dėl apribojimų… Lygiagrečiai buvo kalbama ir tai. Turbūt pagrindinis saugiklis ir buvo pagrindinė grėsmė dėl susijusių asmenų, nes, kaip žinote, žemės ūkio paskirties žemės atveju dėl susijusių asmenų ir buvo pagrindinė spraga, kurią reikėjo tvarkyti, ir po to mes lygiagrečiai priėjome prie miškų klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Gailius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas komiteto pirmininke, du klausimai iš jūsų pristatymo. Keturis kartus užsiminėte apie puikią Skandinavijos patirtį. Labai konkrečiai klausiu, kurioje šalyje Skandinavijoje yra nuosavybės ribojimas? Mano žiniomis, nė vienoje negalioja. Tai ką jūs turite omenyje, kad keturis kartus paminėjote puikią Skandinavijos patirtį?
Ir antras klausimas. Sakote, konsultavotės su privačiais miškų savininkais. Gal galėtumėte atsakyti, kuriais ir ar buvo konsultuotasi ir gautas dviejų asociacijų pritarimas? Dėkui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kolega, išties, jeigu žiūrėsime į Skandinavijos įmonių, kurios Lietuvoje lyg ir yra įžvelgiamos kaip grėsmė… Galbūt tai ir buvo vienas iš įstatymo projektų kaip ir iniciatyvų dėl tų saugiklių įvedimo, nes nemažai viešojoje erdvėje informacijos, ypač susijusios dėl to paties Miškų įstatymo, urėdijų reformos pasekmių, kad lyg ir visa reforma vyksta būtent dėl kokių nors vienos ar kelių įmonių interesų. Tai paneigiant tuos gandus, galbūt nuraminant visuomenę, nes tas klausimas yra labai opus, ir buvo atsižvelgta į tai. Buvo atsižvelgta taip pat į privačių miškų, galbūt ne su pačiomis asociacijomis – manau, kad asociacijų nuomonė yra svarbi svarstymo ir priėmimo stadijoje, kur mes, tikrai manau, diskutuosime dėl tų kiekių. Bet kalbant su atskirais privačių miškų savininkais, kurie turi ne vieną šimtą ir ne vieną tūkstantį hektarų, kalbant apie tai, kokia yra reali šeimos pragyvenimo norma, kiek reikia šeimai turėti žemės, kad neapribotume, kad jiems nereikėtų ieškoti papildomų pragyvenimo šaltinių, tai turbūt ir yra pagrindinis tikslas, dėl ko nereikia neapriboti šito ar nustatyti tam tikras lubas, iki kiek yra logiška, kad tai ūkiškai apsimokėtų ir galėtų šeima pragyventi iš turimo miško žemės plotų.
O kalbant apie užsienio šalių patirtį, mes tikrai rėmėmės kolegų, kurie yra miškininkai, informacija, turimomis žiniomis, ir manau, kad mes tikrai tuos klausimus komitete svarstysime, diskutuosime ir galėsime įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gailius. Ruošiasi J. Razma.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamasis pranešėjau, projektas skirtas tiek fiziniam, tiek juridiniams asmenims. Grėsmės – juridiniai ar fiziniai asmenys? Koncentracija didesnė juridinių ar fizinių asmenų, nes jūs savo detaliame, dalykiškame, aiškiame pristatyme labiau koncentruojate šeimos ūkius, bet vis tiek vertinote grėsmes, ir grėsmės yra miškų koncentracija juridinių ar fizinių asmenų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Išties mūsų pagrindime galbūt akcentuotas prioritetas yra šeimos ūkiui, nes žvelgiant į realią situaciją, kiek Lietuvoje, kur koncentruota daugiausia, tai turbūt pagal skaičių, aišku, – fizinių asmenų turimos žemės kiekis, tačiau pagal miško žemės plotą yra juridiniai asmenys. Todėl mes įstatyme ir daug dėmesio skyrėme būtent dėl susijusių asmenų, nes tai, kaip jūs ir akcentuojate turbūt ir suprantate, kad čia yra didesnė grėsmė, nes turbūt ir yra didesnė rizika, kalbant apie užsienio juridinius asmenis, apie korporacijas, kurie tų juridinių asmenų vienu metu gali turėti keletą, ir galų gale kažkur piramidės viršuje atsiranda koks nors vienas valdymo juridinis asmuo, kuris apima visus tuos kitus juridinius asmenis, todėl ir buvo turbūt daugiausia akcentuojama ši grėsmė.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma ir tikimės, kad dar spės paklausti A. Sysas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kai jūs registravote šį projektą prieš tris dienas, jau buvo įregistruotas mano projektas, ir jis taip pat siūlė beveik identiškai riboti maksimalų miško valdos plotą, na, kitu dydžiu – 1 tūkst. hektarų. Ar jūs nemanote, kad būtų buvę korektiškiau toje situacijoje, jeigu jūs manote, kad tas ribojamas plotas turi būti kitoks, tiesiog registruoti pasiūlymą vietoj tūkstančio – pusantro tūkstančio. Taip sakant, gerbiant pirminę autorystę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Išties mes gerbiame jūsų autorystę ir jūsų įdėtą darbą ir tikrai mes nekvestionuojame jūsų projekto, tik galbūt noriu akcentuoti, kad tai nėra taip, kaip kada kolegos įžvelgia kopijas ir t. t., dublikatus ir plagiatus. Šiuo atveju mes renkamės kitą skaičiavimo metodiką – įvedame formulę. Tas darbas yra jau… Jeigu jūs pasižiūrėtumėte ir mūsų parlamentinės kontrolės posėdžius, ir diskusijas, tai yra tikrai ilgas procesas, ir turbūt to proceso rezultatas, ar taip galbūt sutapo, ar kaip čia išėjo, bet aš manau, kad tikrai nereikia čia… Aš nenoriu asmeniškai ar su kolegomis prisiimti tam tikro nuopelno. Manau, tuos projektus tikrai galima sujungti ir diskutuoti dėl vienokio ar kitokio dydžio…
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …vienokios ar kitokios skaičiavimo formos. Manau, turbūt diskutuodami ir rasime tą aukso viduriuką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų. Jūs nustatote ribas. Turbūt turite statistiką, kiek juridinių ir fizinių asmenų, viršijančių tas nustatytas ribas, patenka? Ką siūlysite daryti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, turime tas ribas, turime tuos skaičius. Dabar tiksliai jums negaliu atsakyti, kiek, bet yra dešimtimis, ne šimtais, ne tūkstančiais, yra dešimtimis. Nėra tikslo tos jų miško žemės nacionalizuoti arba kaip nors kitaip. Turbūt yra tikslas, kad būtent besiribojančių sklypų principu nebūtų didinami žemės plotai tam tikrose vietose, kur besiribojantys, nes taip užkertamas kelias plėsti ir valstybinių miškų plotus, kur dabar atsiranda prioritetas įsigyti žemės Valstybinių miškų urėdijai ir taip plėsti mūsų visų turtą, ir taip pat mažesniesiems ūkininkams, kurie tikrai ne visada gali konkuruoti su tais didžiaisiais. Išties, manau, tai ir yra galbūt lubų įvedimas toms keliom dešimtims, turinčioms daugiau, negu mūsų planuojamas kiekis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į daugelį Seimo narių klausimų.
Motyvai. Už – V. Vingrienė. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą pirmiausia vertinant tai, kad mūsų šalies Konstitucija miškus traktuoja kaip išskirtinės ekologinės sistemos dalį, kuri turi tarnauti visai visuomenei, aplinkosaugai, kraštovaizdžiui, taip pat bendram interesui. Tas pats Konstitucijos 46 straipsnis teigia, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Taigi sukoncentruoti į vienas rankas miškus yra gana pavojinga – mes nukrypsime nuo šios nuostatos. Būtų nukrypta grynai į ūkinę miškų naudojimo dalį, pakenkiant ekologiniam, kraštovaizdžio ir visos visuomenės gerovės aspektams, taip pat nusižengiant Konstitucijos aspektams. Taigi, kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir palaikyti mūsų šalies teisinę sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu pridėsime ranką prie širdies, suprasime, kada kilo šio įstatymo genezė. Maždaug kovo mėnesį prasidėjo diskusija apie miškų plotų ribojimą vien dėl to, kad tą patį kovo mėnesį paaiškėjo, kad gerbiamas R. Karbauskis išdalino savo vaikams paskolas, jų nedeklaravo ir apėjo įstatymą, ribojantį žemės įsigijimo kiekius. Tada prasidėjo dūmų uždanga, kalbanti apie tai, kad, oi, klausykite, ir miškuose čia yra per daug – reikėjo nukreipti dėmesį. Bet tie patys argumentai, kurie galioja privatiems miškų savininkams, negalioja valstybinių urėdijų reformai. Apie urėdijų reformos stambinimą buvo kalbama – miškų ūkį reikia daryti efektyvesnį. Miškai – tai ne žemės ūkis, juos reikia dirbti ne kiekvienais metais, reikia techniką išlaikyti. Valstybinės urėdijos buvo stambinamos dėl to, kad efektyviau veiktų. Privatiems savininkams užvežėte – jūs turite efektyviai veikti, turėdami daugiausiai 1500 hektarų. Ar tai nėra dvigubi standartai?
Jeigu kalbėtume apie žemės ūkį, kalbame, kad valstybė neturi kolūkių ir 100 % žemės yra dirbama iš esmės privačių žemdirbių, o miškų ūkyje 50 % miškų jau priklauso valstybei, dar 10 % yra rezerviniai miškai. Kalbama tiktai apie 40 %, kurie yra privačių miškų nuosavybė.
Gerbiamieji, jau yra rimtas saugiklis, kad nebus pasiekta kokių nors ekologinių katastrofų.
Kalbant apie pristatymą, gerbiamas Kęstuti Mažeika, keturis kartus paminėjote gerąją Skandinavijos praktiką ir neatsakėte į klausimą. Skandinavijoje iš tikrųjų nėra ribojama miškų nuosavybė. Gerbiamieji, Skandinavijoje, toje pačioje Švedijoje, 84 % miškų yra privati nuosavybė. Miškai nėra eksploatuojami taip, kaip žemės ūkis, kiekvienais metais negauna tiesioginių išmokų ir moka 5 % apyvartos mokestį privatūs miškų savininkai, kas yra neįsivaizduojama, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai.
PIRMININKĖ. Laikas jūsų nuomonei išsakyti baigėsi. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 10. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galima tam pritarti? (Balsai salėje) Ir siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
K. Bacvinka, replika po balsavimo.
K. BACVINKA (LVŽSF). Aš tik norėčiau kolegai pasakyti, kad Skandinavijos šalyse nėra apribojimų – 1 tūkst., 1,5 tūkst., ten yra optimali valda, apie 1–1,5 tūkst. valda yra optimali skandinavų šalyse.
PIRMININKĖ. Ačiū, dėkoju. Manau, išsiaiškinsime dar ir svarstymo metu.
V. Rinkevičius – replika po balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš taip pat kolegai S. Gentvilui norėjau pasakyti, kad miškų ploto nuosavybės vienam asmeniui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ribojimo klausimas svarstomas Seime, jeigu manęs neapgauna atmintis, keletą metų. Jau buvo ir anksčiau tokių projektų, bet jie buvo, atrodo, atmesti ir dėl to visiškai nesusiję su tuo, ką jūs sakėte, kad kovo mėnesį kažkas čia įvyko ir dėl to inicijuoti tie projektai. Teko būti Švedijoje pas miško savininką, kuris turi 1,5 hektarų miško, šiame miškų ūkyje ūkininkauja šeimos gal šešios ar aštuonios kartos nuo XVIII amžiaus. Jie tame ūkyje puikiai gyvena, šeima pasiturinti, puikiai tvarkosi, ir manau, kad toks plotas, ir jie patys teigia, yra optimalus. Aišku, gali būti ir 100 tūkst., tačiau jeigu mes žiūrime…
PIRMININKĖ. Ar tai yra replika po balsavimo?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …situaciją ir visa kita, tai maždaug tas plotas yra optimalus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, per diskusijas išsakysite pozicijas, tai tikrai nėra replikos po balsavimo.
Tęsiame mūsų darbotvarkę toliau. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Ir kas gi ten yra?
2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.190 stenogramos ištrauka:
15.44 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2265 (pateikimas)
O dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. J. Razma. Jurgi Razma, į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų galėjau ir suabejoti, ar beeiti į tribūną, nes identišką Miškų įstatymo pataisą pristatė kolega K. Mažeika. Bet kadangi aš esu įregistravęs trimis dienomis anksčiau, kažkaip nepatogu atsiimti. Skirtumai tarp mūsų projektų nedideli, tik iš esmės skiriasi siūlomas ribojamos miško valdos dydis – mano 1 tūkst. hektarų, kolegos 1 tūkst. 500. Bet aš nesu užsispyręs tvirtindamas, kad 1 tūkst. čia yra būtinai geriau, gali būti ir 1 tūkst. 500, gal gali būti ir 2 tūkst. Čia reikia svarstyti, kokia ta racionali miško valda galėtų būti pagal mūsų matymą.
Tikiuosi, kad jūs antrą kartą man neteiksite tų pačių klausimų, kurių sulaukė kolega, nes atsakymai, matyt, irgi būtų panašūs. Gal taupykime laiką, eikime pasivaikščioti į dar nesugadintus miškus. Tikiuosi, kad, kaip kolega sakė, projektus formaliai galime sujungti ir galbūt kažką galų gale priimti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė. Nėra. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, tikrai matau tą galimybę, kaip ir kolega Jurgis užsiminė, kad galima sujungti, diskutuoti tuo klausimu toliau, kreiptis į asociacijas, į juridinius asmenis ir į miškų sektoriaus darbuotojus, mokslininkus. Siūlau balsuoti ir sujungus tą klausimą spręsti bendrai.
PIRMININKĖ. Jurgi, atsakyk į klausimą. Čia nebuvo klausimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia klausimo nebuvo, tai aš neturiu ką atsakyti. Neprieštarauju tam, ką pasakė kolega Kęstutis.
PIRMININKĖ. Tada klausia A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų šis klausimas gana subtilus, nes jis prasidėjo, ko gero, nuo sausio mėnesio, kai spaudoje pasirodė, kad IKEA jau yra įsigijusi didžiulius plotus miškų. Šiandien miškų savininkų yra apie 250 tūkst. Vidutinis miškas sudaro nepilnai 4 hektarus. Klausimas pirmiausia, kodėl vis dėlto miškų savininkai parduoda?
Šiandien mes turime labai daug apribojimų. Pavyzdžiui, vienas iš tokių, kad jokios statybos miške neįmanomos. Jeigu privačiame miške būtų leidžiama pastatyti kokią nedidelę poilsinę arba, sakykime, pirtelę, ko gero, atsirastų miško kita prasmė – kad savininkas iš jo tiesioginės naudos neturi, bet kaip laisvalaikiui praleisti tas miškas būtų prižiūrimas.
Na, o 1 tūkst. hektarų, ko gero, nėra visai pagrįstas, nes iš verslo pusės jis yra per mažas. Kaip kolega K. Mažeika sakė, 1 tūkst. 500 – jau ta riba, kai galima daryti verslą. Siūlau vis dėlto, kaip ir K. Mažeika siūlo, sujungti, bet kitas klausimas, ar neturėtume ieškoti tų priežasčių, dėl ko savininkai parduoda mišką?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sutinku, kad reikia svarstyti ir tam tikrą galimybių praplėtimą, kad miško savininkas galėtų kokį nors poilsinį statinį pastatyti laisviau. Tuomet būtų didesnė tikimybė, kad jis tą mišką saugos, norės, kad jis gražiai atrodytų, o ne skubės kuo greičiau pasiimti tą naudą, padarydamas plynus kirtimus pagal atitinkamą miškotvarkos projektą. Čia yra ta kryptis, kur ir Aplinkos komitetas gal kartu su jūsų komitetu gali svarstyti. Tai nesikerta su mano ir Kęstučio idėjomis dėl ribojimo, nes, kaip jūs užsiminėte, yra ir visuomenės tam tikri nuogąstavimai, kad stambieji medienos perdirbėjai, galėdami pasiūlyti pakankamai galbūt santykinai neblogą kainą, gali sukoncentruoti tuos miškus savo rankose labai nemažu mastu.
Dabar dar yra nagrinėtina ir tokia problema, kai teoriškai pagal galiojantį Miškų įstatymą lyg ir pirmenybė parduodant turėtų tekti besiribojančiam savininkui, bet tai paneigiama, nes parduodantysis siūlo ne vieną mišką, o visą miškų sklypų paketą. Tada tas kaimyninio sklypo savininkas stovi su paketu, nenori ir dažnai negali įpirkti, ir tai paskatina tokias koncentracijos tendencijas. Dėl tų dalykų, man atrodo, dar yra taisytinas ir Miškų įstatymo 41 straipsnis.
Dėl ribojimo dydžio. Aš tikrai, kaip sakiau, nesu užsispyręs dėl tūkstančio. Gali būti pusantro, gal net du. Čia reikia svarstyti. Bet nereikėtų įsivaizduoti, kad iš to ploto savininkas būtinai jau turi užsitikrinti tokias pakankamai dideles pajamas ir visam gyvenimui, kad toks plotas tai užgarantuotų. Čia tai sudėtinga įsivaizduoti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt, jeigu teikiate klausimą, nagrinėjote koncentracijos mastą. Ar iš tikrųjų gavote kokios nors informacijos, kad tai yra tikrai pavojus ir atsiranda daug įmonių? Žemės ūkyje kažkaip dabar viskas aiškiau, kur ta žemė, kaip ji koncentruojasi, o miškų ūkyje kol kas toks neatsakytas klausimas. Tiktai vienas kitas straipsnis pasirodo. Bet galbūt turite kokios nors tokios informacijos, kuri priverstų suklusti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano žiniomis, gerai yra tai, kad miškų koncentracijos reiškiniai dar nėra taip toli pažengę, kaip yra atsitikę su žeme. Aš klausiau Miško savininkų asociacijos vadovo A. Gaižučio, koks didžiausias miško valdos plotas tarp jo narių. Jis paminėjo, kad didžiausias savininkas turi 1 tūkst. 300 hektarų, galbūt įskaitant ir ne tik mišką, bet ir žemę. Bet yra dar kita Privačių miškų savininkų asociacija, jos nariai yra ir tie pramonininkai, ten yra didesnių. Kolega taip pat minėjo, kad yra žinoma, kad ir po keliasdešimt tūkstančių hektarų jau tiesiogiai arba per susijusius asmenis yra, bet apskritai šiandien toks įstatymas prevenciškai tikrai efektyviai veiktų, nes koncentracijos traukinys, mano supratimu, nėra nuvažiavęs toli.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų aš pritariu reglamentavimui, pritariu, kad turi būti nustatytas tam tikras kiekis, kurį gali įsigyti vienas asmuo. Jūs paminėjote, kad gerbiamas A. Gaižutis minėjo, kad 1 tūkst. 200 turi. Mano žiniomis, juridiniai asmenys tikrai turi dešimtimis tūkstančių, ir, kaip jūs minėjote, pats laikas tą įstatymą priimti, nes miškai kertami, lieka tik kirtavietės ir tos kirtavietės kartais parduodamos neaišku kam. Tačiau ar jūs nematote čia irgi pavojaus, kad bus tada perkamas status miškas? Išsikirs statų mišką, parduos, o savininkui liks kirtavietė, kurią turės prižiūrėti, atsodinti ir jie galbūt to nesugebės padaryti. Ar neįžvelgiate čia truputį irgi tam tikrų galimų problemų dėl kirtaviečių nepriežiūros?
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia, ką jūs paminėjote, yra svarbūs dalykai. Aš tą aspektą šiek tiek paliečiau atsakydamas į kolegos A. Stančiko klausimą. Mes turime galvoti, kaip paskatinti, kad savininkui, žmogui rūpėtų ne tik tas greitas naudos gavimas iškirtus mišką. Kad matytų prasmę, galimybė būtų taip šiek tiek leidus statybą, tam tikrą poilsinę, rekreacinę veiklą organizuoti ir t. t. Apie tai reikia galvoti. Aišku, mano šis projektas kuklus, juo tie klausimai nesprendžiami. Bet, aš manau, tam yra Aplinkos apsaugos komitetas, jis turi svarstyti tuos platesnius aspektus, jeigu nori išsaugoti tą gražų miškų pavidalą. Tikiuosi, kad entuziastingas komiteto pirmininkas apie tai galvoja, jaučia atsakomybę ir ką nors sugalvos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nežinau, kas čia pasikeitė Seimo narių galvose, aš šį įstatymo projektą siūliau praeitoje kadencijoje, šioje kadencijoje siūliau, žinoma, aš susiejau su žemės kiekiu. Kadangi Lietuvoje yra ribojamas žemės kiekis, ne daugiau kaip 500 hektarų juridiniams ir fiziniams asmenims, aš susiejau su turimu žemės kiekiu. Tačiau visi Seimo nariai, visi Seimo nariai balsavo prieš. Aš manau, vis tiek teisingas įstatymas, reikia jam pritarti, bet reikėtų susieti su žemės kiekiu. 1 tūkst. hektarų yra labai didelis kiekis ir, man atrodo, reikėtų mažinti tą kiekį, tada būtų vienodai. Nebūtų dvigubų standartų – tiek dėl žemės, tiek dėl miško būtų vienodi plotai. Kitu atveju gali net prieštarauti Konstitucijai, nes yra skirtingi kiekiai. Pritariu įstatymo projektui. Geriau vėliau šis įstatymas yra teikiamas, negu niekada.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kurie nesate susidūrę su miškotvarkos arba miškų ūkiu, turėtumėte žinoti viena – priešingai nei žemės ūkyje, miškų ūkyje egzistuoja Valstybinė miškų tarnyba, kuri pasako, kiek ir kuriame Lietuvos krašte gali būti per metus, per dešimtmetį, per dvidešimtmetį iškirsta miškų. Tos taisyklės galioja tiek valstybiniams miškams, kurių yra 60 %, tiek privatiems, kurių yra 40 %. Jeigu kertama per intensyviai, reikia kaltinti ne privačių miškų savininkus ar valstybinių miškų savininkus, bet Valstybinę miškų tarnybą, kuri leidžia arba neleidžia vienaip ar kitaip kirsti. Tai nepriklauso nuo nuosavybės formų.
Aš vis dar nesuprantu, kodėl reikia riboti miškų nuosavybės dydį? Paklauskime savęs pačių, ar tas investuotojas, kuris investavo į didelį miškų plotą, yra suinteresuotas atsiimti kuo greičiau pinigus? Ne, man atrodo, tas, kuris investuoja į didelį miškų plotą, yra suinteresuotas kiekvienais metais iškirsti po truputį ir kiekvienais metais atsodinti po truputį. Bet jeigu mes smulkinsime miškų savininkus, jie bus suinteresuoti kuo greičiau iškirsti, nes tada nereikės technikos samdyti, o didesnis miškų savininkas bus suinteresuotas pirkti techniką, ją naudoti kiekvienais metais optimaliai, ir prieš tai įstatymo projekte, kurį pristatė K. Mažeika, buvo pasakyta, kad optimalus miškų plotas yra bent 1 tūkst. 500 hektarų. Čia kalbama apie 1 tūkst. Optimalumas atsiranda tik su 1 tūkst. 500. Šiuo įstatymu siūloma – 1 tūkst. hektarų. Visa logika, jeigu mes norime turtą naudoti efektyviai, reikėtų jį stambinti, o ne taip, kaip dabar yra 3,5 hektarų vidutinė miškų ūkio valda. Aš nematau logikos, kodėl reikėtų palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 85: už – 54, prieš – 6, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
Lietuvosmiskai.lt inf.
Sekite naujienas mūsų paskyroje soc.tinkle Facebook: