Naujienos

Tačiau į klaidinančius (čia-švelniai sakant ) argumentus pateikiant įstatymo pataisų projektus Seimo plenariniame posėdyje sureagavo tik liberalas Simonas Gentvilas ir valstietis Andriejus Stančikas.  Daugumai seimūnų galimai rūpėjo įdomesni jų kolegos Petro Gražulio pikantiški lovos paklydimai, nei kažkokie tai būsimi privatačių miškų savininkų teisių  ribojimai. Tad po pristatymo už valstiečių-žaliųjų projektą (XIIIP-2288) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 10 parlamentarų. Pritarta ir konservatoriaus J.Razmos projektui Nr. XIIIP-2265 (už 54, prieš 6, susilaikė 25).

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie matomai bus sujungti ir svarstomi pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete bei papildomu numatytame Kaimo reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Argumentai, kuriais iniciatoriai remiasi tokių pakeitimų reikalingumui, yra ... apgailėtini. Pasiklausykite patys.

• 2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.189 video įrašas: https://youtu.be/skGYstLt2MQ?t=3852
• 2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.190 video įrašas: https://youtu.be/ipqwG2AEm8s?t=2747

2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.189 stenogramos ištrauka:

11.03 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2288 (pa­tei­ki­mas)

Dir­ba­me to­liau. Su­tau­pė­me lai­ko, gal ga­li­me, ko­le­gos, svars­ty­ti vie­ną iš re­zer­vi­nių? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Taip bus grei­čiau ir dar nė­ra vie­nos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos, to­dėl kvie­čiu dėl Miš­kų įsta­ty­mo. K. Ma­žei­ka. Kęs­tu­ti Ma­žei­ka, ar pa­si­ruo­šęs ir ar ga­li­te pa­teik­ti re­zer­vi­nį 2 klau­si­mą – Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-2288?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Įsta­ty­mo pro­jek­to es­mė yra la­bai pa­pras­ta. Tu­rė­jo­me iš­ties ne­ma­žai dis­ku­si­jų kal­bė­da­mi apie sau­gik­lius, kal­bė­da­mi apie že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, ly­giai taip pat kar­tu vyk­dy­da­mi ir par­la­men­ti­nės kon­tro­lės po­sė­džius. Na, iš­ki­lo grės­mių, tai pat ne­ma­žai vi­suo­me­ni­nin­kų ke­lia tą klau­si­mą, kad rei­kė­tų gal­būt įves­ti sau­gik­lius taip pat ir dėl miš­ko že­mės nuo­sa­vy­bės tei­sių. Vyk­dant par­la­men­ti­nės kon­tro­lės po­sė­džius bu­vo iš­ties daug klau­si­mų, nes in­for­ma­ci­ja tik­rai ne­ati­ti­ko dėl tu­ri­mo kie­kio, kiek že­mės, miš­ko že­mės yra kon­cen­truo­ta pri­va­čių as­me­nų, kiek kon­cen­truo­ta ak­ci­nių ben­dro­vių, už­da­rų­jų ak­ci­nių ben­dro­vių, su­si­ju­sių įmo­nių, kon­cer­nų ir ki­tų as­me­nų, to­dėl tik­rai, at­si­žvelg­da­mi į tą ne­ri­mą, su­si­rū­pi­ni­mą, taip pat už­sie­nio ša­lių prak­ti­ką, Skan­di­na­vi­jos ša­lių prak­ti­ką, mes tei­kia­me įsta­ty­mo pro­jek­tą ir siū­lo­me įves­ti pa­kan­ka­mai nor­ma­lų, gal­būt taip pa­sa­ky­siu, miš­ko že­mės kie­kį, t. y. 1,5 tūkst. hek­ta­rų. Aiš­ku, bu­vo dis­ku­si­ja su Lie­tu­vos moks­li­nin­kais. Jie siū­lė apie 1 tūkst. hek­ta­rų. Ta­čiau at­si­žvel­giant į Skan­di­na­vi­jos ša­lių prak­ti­ką, pa­tir­tį, taip pat at­si­žvel­giant į tai, kad pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kų val­do­ma miš­ko že­mė yra ge­ro­kai pra­stes­nės ko­ky­bės, dau­giau me­die­na, pras­tes­ni pri­au­gi­mai, sun­kiau ją pa­im­ti, pra­stes­nė­se vie­to­se, tai iš­ties siū­lo­me 1,5 tūkst. hek­ta­rų plo­tą. Ma­no­me, kad iš to­kio plo­to per me­tus bū­tų ga­li­ma gau­ti apie 5 tūkst. ku­b. met­rų me­die­nos. Tai yra tik­rai pa­kan­ka­mas kie­kis šei­mos ūkiui, tik­rai šei­ma iš to kie­kio pa­kan­ka­mai ga­lė­tų iš­gy­ven­ti ir tai ne­iš­dar­ky­tų ben­dro vaiz­do, bū­tų ūkiš­kai tvar­ko­ma, bū­tų lai­ko­ma­si ap­lin­ko­sau­gi­nių rei­ka­la­vi­mų, apie ką mes tik­rai daug dis­ku­ta­vo­me. Iš­ties siū­ly­mas yra ap­gal­vo­tas, pa­ma­tuo­tas su ko­le­go­mis miš­ki­nin­kais, su vi­suo­me­ni­nin­kais. Kvies­čiau pri­tar­ti ir mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si J. Baub­lys. E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, gal­būt rei­ka­lin­gas ri­bo­ji­mas, nors gir­dė­ti įvai­rių nuo­mo­nių dėl tų plo­tų, kad bū­tų ga­li­ma nor­ma­liai ūki­nin­kau­ti miš­kuo­se. Kuo pa­grin­dė­te sa­vo tą plo­tą? Yra ir ki­tų siū­ly­mų – gal­būt ma­žes­nis, gal­būt taip, kaip že­mės ūky­je, miš­kų sa­vi­nin­kai sa­ko, kad ga­lė­tų bū­ti di­des­nis ar­ba vi­sai ne­reg­la­men­tuo­tas. Tai kuo jūs pa­grin­dė­te ši­tą sa­vo nu­sta­ty­tą plo­tą?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Klau­si­mas tik­rai ak­tu­a­lus. Mes, kaip ir mi­nė­jau, rė­mė­mės ne tik Lie­tu­vos moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis, taip pat at­si­žvel­gė­me į re­a­lią si­tu­a­ci­ją, į miš­kų būk­lę, ypač pri­va­čių miš­kų, nes tai lie­čia pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kus, taip pat įver­ti­no­me ir už­sie­nio ša­lių prak­ti­ką. To­dėl tas siū­ly­mas ir bu­vo toks, kad vyk­dant miš­kotvar­kos pro­jek­tus, kir­ti­mų nor­mas, kaip ir mi­nė­jau, bū­tų ga­li­ma iš to­kio plo­to gau­ti apie 5 tūkst. ku­bi­nių met­rų. Tai yra maž­daug šei­mos me­ti­nės pa­ja­mos, tai už­tik­rin­tų nor­ma­lią miš­ko prie­žiū­rą, ne­ap­ri­bo­tų ūki­nės veik­los ir bū­tų pa­kan­ka­mai pa­ja­mų iš­lai­ky­ti šei­mą, iš­gy­ven­ti šei­mai, ga­li­ma taip pa­sa­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Baub­lys. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš da­lies į ma­no klau­si­mą jau at­sa­kė­te, už­da­vė ger­bia­ma­sis E. Pu­pi­nis, ta­čiau no­rė­jau pa­pil­dy­ti. Sa­ky­ki­te, ko­dėl bū­tent da­bar tei­kia­te ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ne anks­čiau? Ma­no ži­nio­mis, tik­rai jau de­šim­ti­mis tūks­tan­čių val­do miš­kus ir to­liau įsi­gy­ja tiek už­sie­nio kom­pa­ni­jos, tiek lie­tu­viai di­de­liais kie­kiais. Ma­siš­kai ker­ta­mi miš­kai, jo­kių ri­bo­ji­mų. Ko­dėl tik da­bar ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas? Ačiū.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ko­le­ga, ačiū už klau­si­mą. Iš­ties dis­ku­si­jos vy­ko jau se­niai, tu­rė­jo­me ir par­la­men­ti­nės kon­tro­lės po­sė­džius, ir klau­si­mus kė­lė­me, taip pat dis­ku­ta­vo­me, kas la­bai svar­bu, su moks­li­nin­kais, su miš­ki­nin­kais, su pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kais. Tas klau­si­mas na­tū­ra­liai tu­ri su­bręs­ti, taip sa­kant, iki pa­tei­ki­mo. Ir juo la­biau rė­mė­mės dėl že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės sau­gik­lių, dėl ap­ri­bo­ji­mų… Ly­gia­gre­čiai bu­vo kal­ba­ma ir tai. Tur­būt pa­grin­di­nis sau­gik­lis ir bu­vo pa­grin­di­nė grės­mė dėl su­si­ju­sių as­me­nų, nes, kaip ži­no­te, že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės at­ve­ju dėl su­si­ju­sių as­me­nų ir bu­vo pa­grin­di­nė spra­ga, ku­rią rei­kė­jo tvar­ky­ti, ir po to mes ly­gia­gre­čiai pri­ėjo­me prie miš­kų klau­si­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si V. Gai­lius.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, du klau­si­mai iš jū­sų pri­sta­ty­mo. Ke­tu­ris kar­tus už­si­mi­nė­te apie pui­kią Skan­di­na­vi­jos pa­tir­tį. La­bai kon­kre­čiai klau­siu, ku­rio­je ša­ly­je Skan­di­na­vi­jo­je yra nuo­sa­vy­bės ri­bo­ji­mas? Ma­no ži­nio­mis, nė vie­no­je ne­ga­lio­ja. Tai ką jūs tu­ri­te ome­ny­je, kad ke­tu­ris kar­tus pa­mi­nė­jo­te pui­kią Skan­di­na­vi­jos pa­tir­tį?

Ir ant­ras klau­si­mas. Sa­ko­te, kon­sul­ta­vo­tės su pri­va­čiais miš­kų sa­vi­nin­kais. Gal ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti, ku­riais ir ar bu­vo kon­sul­tuo­ta­si ir gau­tas dvie­jų aso­cia­ci­jų pri­ta­ri­mas? Dė­kui.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Ko­le­ga, iš­ties, jei­gu žiū­rė­si­me į Skan­di­na­vi­jos įmo­nių, ku­rios Lie­tu­vo­je lyg ir yra įžvel­gia­mos kaip grės­mė… Gal­būt tai ir bu­vo vie­nas iš įsta­ty­mo pro­jek­tų kaip ir ini­cia­ty­vų dėl tų sau­gik­lių įve­di­mo, nes ne­ma­žai vie­šo­jo­je erd­vė­je in­for­ma­ci­jos, ypač su­si­ju­sios dėl to pa­ties Miš­kų įsta­ty­mo, urė­di­jų re­for­mos pa­sek­mių, kad lyg ir vi­sa re­for­ma vyks­ta bū­tent dėl ko­kių nors vie­nos ar ke­lių įmo­nių in­te­re­sų. Tai pa­nei­giant tuos gan­dus, gal­būt nu­ra­mi­nant vi­suo­me­nę, nes tas klau­si­mas yra la­bai opus, ir bu­vo at­si­žvelg­ta į tai. Bu­vo at­si­žvelg­ta taip pat į pri­va­čių miš­kų, gal­būt ne su pa­čio­mis aso­cia­ci­jo­mis – ma­nau, kad aso­cia­ci­jų nuo­mo­nė yra svar­bi svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo sta­di­jo­je, kur mes, tik­rai ma­nau, dis­ku­tuo­si­me dėl tų kie­kių. Bet kal­bant su at­ski­rais pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kais, ku­rie tu­ri ne vie­ną šim­tą ir ne vie­ną tūks­tan­tį hek­ta­rų, kal­bant apie tai, ko­kia yra re­a­li šei­mos pra­gy­ve­ni­mo nor­ma, kiek rei­kia šei­mai tu­rė­ti že­mės, kad ne­ap­ri­bo­tu­me, kad jiems ne­rei­kė­tų ieš­ko­ti pa­pil­do­mų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nių, tai tur­būt ir yra pa­grin­di­nis tiks­las, dėl ko ne­rei­kia ne­ap­ri­bo­ti ši­to ar nu­sta­ty­ti tam tik­ras lu­bas, iki kiek yra lo­giš­ka, kad tai ūkiš­kai ap­si­mo­kė­tų ir ga­lė­tų šei­ma pra­gy­ven­ti iš tu­ri­mo miš­ko že­mės plo­tų.

O kal­bant apie už­sie­nio ša­lių pa­tir­tį, mes tik­rai rė­mė­mės ko­le­gų, ku­rie yra miš­ki­nin­kai, in­for­ma­ci­ja, tu­ri­mo­mis ži­nio­mis, ir ma­nau, kad mes tik­rai tuos klau­si­mus ko­mi­te­te svars­ty­si­me, dis­ku­tuo­si­me ir ga­lė­si­me įver­tin­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Gai­lius. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, pro­jek­tas skir­tas tiek fi­zi­niam, tiek ju­ri­di­niams as­me­nims. Grės­mės – ju­ri­di­niai ar fi­zi­niai as­me­nys? Kon­cen­tra­ci­ja di­des­nė ju­ri­di­nių ar fi­zi­nių as­me­nų, nes jūs sa­vo de­ta­lia­me, da­ly­kiš­ka­me, aiš­kia­me pri­sta­ty­me la­biau kon­cen­truo­ja­te šei­mos ūkius, bet vis tiek ver­ti­no­te grės­mes, ir grės­mės yra miš­kų kon­cen­tra­ci­ja ju­ri­di­nių ar fi­zi­nių as­me­nų?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš­ties mū­sų pa­grin­di­me gal­būt ak­cen­tuo­tas pri­ori­te­tas yra šei­mos ūkiui, nes žvel­giant į re­a­lią si­tu­a­ci­ją, kiek Lie­tu­vo­je, kur kon­cen­truo­ta dau­giau­sia, tai tur­būt pa­gal skai­čių, aiš­ku, – fi­zi­nių as­me­nų tu­ri­mos že­mės kie­kis, ta­čiau pa­gal miš­ko že­mės plo­tą yra ju­ri­di­niai as­me­nys. To­dėl mes įsta­ty­me ir daug dė­me­sio sky­rė­me bū­tent dėl su­si­ju­sių as­me­nų, nes tai, kaip jūs ir ak­cen­tuo­ja­te tur­būt ir su­pran­ta­te, kad čia yra di­des­nė grės­mė, nes tur­būt ir yra di­des­nė ri­zi­ka, kal­bant apie už­sie­nio ju­ri­di­nius as­me­nis, apie kor­po­ra­ci­jas, ku­rie tų ju­ri­di­nių as­me­nų vie­nu me­tu ga­li tu­rė­ti ke­le­tą, ir ga­lų ga­le kaž­kur pi­ra­mi­dės vir­šu­je at­si­ran­da koks nors vie­nas val­dy­mo ju­ri­di­nis as­muo, ku­ris ap­ima vi­sus tuos ki­tus ju­ri­di­nius as­me­nis, to­dėl ir bu­vo tur­būt dau­giau­sia ak­cen­tuo­ja­ma ši grės­mė.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Raz­ma ir ti­ki­mės, kad dar spės pa­klaus­ti A. Sy­sas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, kai jūs re­gist­ra­vo­te šį pro­jek­tą prieš tris die­nas, jau bu­vo įre­gist­ruo­tas ma­no pro­jek­tas, ir jis taip pat siū­lė be­veik iden­tiš­kai ri­bo­ti mak­si­ma­lų miš­ko val­dos plo­tą, na, ki­tu dy­džiu – 1 tūkst. hek­ta­rų. Ar jūs ne­ma­no­te, kad bū­tų bu­vę ko­rek­tiš­kiau to­je si­tu­a­ci­jo­je, jei­gu jūs ma­no­te, kad tas ri­bo­ja­mas plo­tas tu­ri bū­ti ki­toks, tie­siog re­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mą vie­toj tūks­tan­čio – pus­an­tro tūks­tan­čio. Taip sa­kant, ger­biant pir­mi­nę au­to­rys­tę.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga. Iš­ties mes ger­bia­me jū­sų au­to­rys­tę ir jū­sų įdė­tą dar­bą ir tik­rai mes ne­kves­tio­nuo­ja­me jū­sų pro­jek­to, tik gal­būt no­riu ak­cen­tuo­ti, kad tai nė­ra taip, kaip ka­da ko­le­gos įžvel­gia ko­pi­jas ir t. t., dub­li­ka­tus ir pla­gia­tus. Šiuo at­ve­ju mes ren­ka­mės ki­tą skai­čia­vi­mo me­to­di­ką – įve­da­me for­mu­lę. Tas dar­bas yra jau… Jei­gu jūs pa­si­žiū­rė­tu­mė­te ir mū­sų par­la­men­ti­nės kon­tro­lės po­sė­džius, ir dis­ku­si­jas, tai yra tik­rai il­gas pro­ce­sas, ir tur­būt to pro­ce­so re­zul­ta­tas, ar taip gal­būt su­ta­po, ar kaip čia iš­ėjo, bet aš ma­nau, kad tik­rai ne­rei­kia čia… Aš ne­no­riu as­me­niš­kai ar su ko­le­go­mis pri­si­im­ti tam tik­ro nuo­pel­no. Ma­nau, tuos pro­jek­tus tik­rai ga­li­ma su­jung­ti ir dis­ku­tuo­ti dėl vie­no­kio ar ki­to­kio dy­džio…

PIRMININKĖ. Ačiū.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). …vie­no­kios ar ki­to­kios skai­čia­vi­mo for­mos. Ma­nau, tur­būt dis­ku­tuo­da­mi ir ra­si­me tą auk­so vi­du­riu­ką.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ma­no klau­si­mas bū­tų. Jūs nu­sta­to­te ri­bas. Tur­būt tu­ri­te sta­tis­ti­ką, kiek ju­ri­di­nių ir fi­zi­nių as­me­nų, vir­ši­jan­čių tas nu­sta­ty­tas ri­bas, pa­ten­ka? Ką siū­ly­si­te da­ry­ti?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Taip, tu­ri­me tas ri­bas, tu­ri­me tuos skai­čius. Da­bar tiks­liai jums ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kiek, bet yra de­šim­ti­mis, ne šim­tais, ne tūks­tan­čiais, yra de­šim­ti­mis. Nė­ra tiks­lo tos jų miš­ko že­mės na­cio­na­li­zuo­ti ar­ba kaip nors ki­taip. Tur­būt yra tiks­las, kad bū­tent be­si­ri­bo­jan­čių skly­pų prin­ci­pu ne­bū­tų di­di­na­mi že­mės plo­tai tam tik­ro­se vie­to­se, kur be­si­ri­bo­jan­tys, nes taip už­ker­ta­mas ke­lias plės­ti ir vals­ty­bi­nių miš­kų plo­tus, kur da­bar at­si­ran­da pri­ori­te­tas įsi­gy­ti že­mės Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jai ir taip plės­ti mū­sų vi­sų tur­tą, ir taip pat ma­žes­nie­siems ūki­nin­kams, ku­rie tik­rai ne vi­sa­da ga­li kon­ku­ruo­ti su tais di­džiai­siais. Iš­ties, ma­nau, tai ir yra gal­būt lu­bų įve­di­mas toms ke­liom de­šim­tims, tu­rin­čioms dau­giau, ne­gu mū­sų pla­nuo­ja­mas kie­kis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į dau­ge­lį Sei­mo na­rių klau­si­mų.

Mo­ty­vai. Už – V. Ving­rie­nė. Pra­šom, ko­le­ge.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą pir­miau­sia ver­ti­nant tai, kad mū­sų ša­lies Kon­sti­tu­ci­ja miš­kus trak­tuo­ja kaip iš­skir­ti­nės eko­lo­gi­nės sis­te­mos da­lį, ku­ri tu­ri tar­nau­ti vi­sai vi­suo­me­nei, ap­lin­ko­sau­gai, kraš­to­vaiz­džiui, taip pat ben­dram in­te­re­sui. Tas pats Kon­sti­tu­ci­jos 46 straips­nis tei­gia, kad vals­ty­bė re­gu­liuo­ja ūki­nę veik­lą taip, kad ji tar­nau­tų ben­drai tau­tos ge­ro­vei. Tai­gi su­kon­cen­truo­ti į vie­nas ran­kas miš­kus yra ga­na pa­vo­jin­ga – mes nu­kryp­si­me nuo šios nuo­sta­tos. Bū­tų nu­kryp­ta gry­nai į ūki­nę miš­kų nau­do­ji­mo da­lį, pa­ken­kiant eko­lo­gi­niam, kraš­to­vaiz­džio ir vi­sos vi­suo­me­nės ge­ro­vės as­pek­tams, taip pat nu­si­žen­giant Kon­sti­tu­ci­jos as­pek­tams. Tai­gi, ko­le­gos, kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pa­lai­ky­ti mū­sų ša­lies tei­si­nę sis­te­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, jei­gu pri­dė­si­me ran­ką prie šir­dies, su­pra­si­me, ka­da ki­lo šio įsta­ty­mo ge­ne­zė. Maž­daug ko­vo mė­ne­sį pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja apie miš­kų plo­tų ri­bo­ji­mą vien dėl to, kad tą pa­tį ko­vo mė­ne­sį pa­aiš­kė­jo, kad ger­bia­mas R. Kar­baus­kis iš­da­li­no sa­vo vai­kams pa­sko­las, jų ne­dek­la­ra­vo ir apė­jo įsta­ty­mą, ri­bo­jan­tį že­mės įsi­gi­ji­mo kie­kius. Ta­da pra­si­dė­jo dū­mų už­dan­ga, kal­ban­ti apie tai, kad, oi, klau­sy­ki­te, ir miš­kuo­se čia yra per daug – rei­kė­jo nu­kreip­ti dė­me­sį. Bet tie pa­tys ar­gu­men­tai, ku­rie ga­lio­ja pri­va­tiems miš­kų sa­vi­nin­kams, ne­ga­lio­ja vals­ty­bi­nių urė­di­jų re­for­mai. Apie urė­di­jų re­for­mos stam­bi­ni­mą bu­vo kal­ba­ma – miš­kų ūkį rei­kia da­ry­ti efek­ty­ves­nį. Miš­kai – tai ne že­mės ūkis, juos rei­kia dirb­ti ne kiek­vie­nais me­tais, rei­kia tech­ni­ką iš­lai­ky­ti. Vals­ty­bi­nės urė­di­jos bu­vo stam­bi­na­mos dėl to, kad efek­ty­viau veik­tų. Pri­va­tiems sa­vi­nin­kams už­ve­žė­te – jūs tu­ri­te efek­ty­viai veik­ti, tu­rė­da­mi dau­giau­siai 1500 hek­ta­rų. Ar tai nė­ra dvi­gu­bi stan­dar­tai?

Jei­gu kal­bė­tu­me apie že­mės ūkį, kal­ba­me, kad vals­ty­bė ne­tu­ri ko­lū­kių ir 100 % že­mės yra dir­ba­ma iš es­mės pri­va­čių žem­dir­bių, o miš­kų ūky­je 50 % miš­kų jau pri­klau­so vals­ty­bei, dar 10 % yra re­zer­vi­niai miš­kai. Kal­ba­ma tik­tai apie 40 %, ku­rie yra pri­va­čių miš­kų nuo­sa­vy­bė.

Ger­bia­mie­ji, jau yra rim­tas sau­gik­lis, kad ne­bus pa­siek­ta ko­kių nors eko­lo­gi­nių ka­tast­ro­fų.

Kal­bant apie pri­sta­ty­mą, ger­bia­mas Kęs­tu­ti Ma­žei­ka, ke­tu­ris kar­tus pa­mi­nė­jo­te ge­rą­ją Skan­di­na­vi­jos prak­ti­ką ir ne­at­sa­kė­te į klau­si­mą. Skan­di­na­vi­jo­je iš tik­rų­jų nė­ra ri­bo­ja­ma miš­kų nuo­sa­vy­bė. Ger­bia­mie­ji, Skan­di­na­vi­jo­je, to­je pa­čio­je Šve­di­jo­je, 84 % miš­kų yra pri­va­ti nuo­sa­vy­bė. Miš­kai nė­ra eks­plo­a­tuo­ja­mi taip, kaip že­mės ūkis, kiek­vie­nais me­tais ne­gau­na tie­sio­gi­nių iš­mo­kų ir mo­ka 5 % apy­var­tos mo­kes­tį pri­va­tūs miš­kų sa­vi­nin­kai, kas yra ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma, pa­vyz­džiui, že­mės ūkio pro­duk­ci­jai.

PIRMININKĖ. Lai­kas jū­sų nuo­mo­nei iš­sa­ky­ti bai­gė­si. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš – 2, su­si­lai­kė 10. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Ga­li­ma tam pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ir siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo ru­dens se­si­jo­je.

K. Bac­vin­ka, re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

K. BACVINKA (LVŽSF). Aš tik no­rė­čiau ko­le­gai pa­sa­ky­ti, kad Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se nė­ra ap­ri­bo­ji­mų – 1 tūkst., 1,5 tūkst., ten yra op­ti­ma­li val­da, apie 1–1,5 tūkst. val­da yra op­ti­ma­li skan­di­na­vų ša­ly­se.

PIRMININKĖ. Ačiū, dė­ko­ju. Ma­nau, iš­si­aiš­kin­si­me dar ir svars­ty­mo me­tu.

V. Rin­ke­vi­čius – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš taip pat ko­le­gai S. Gent­vi­lui no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad miš­kų plo­to nuo­sa­vy­bės vie­nam as­me­niui, ju­ri­di­niam ar fi­zi­niam as­me­niui, ri­bo­ji­mo klau­si­mas svars­to­mas Sei­me, jei­gu ma­nęs ne­ap­gau­na at­min­tis, ke­le­tą me­tų. Jau bu­vo ir anks­čiau to­kių pro­jek­tų, bet jie bu­vo, at­ro­do, at­mes­ti ir dėl to vi­siš­kai ne­su­si­ję su tuo, ką jūs sa­kė­te, kad ko­vo mė­ne­sį kaž­kas čia įvy­ko ir dėl to ini­ci­juo­ti tie pro­jek­tai. Te­ko bū­ti Šve­di­jo­je pas miš­ko sa­vi­nin­ką, ku­ris tu­ri 1,5 hek­ta­rų miš­ko, šia­me miš­kų ūky­je ūki­nin­kau­ja šei­mos gal še­šios ar aš­tuo­nios kar­tos nuo XVIII am­žiaus. Jie ta­me ūky­je pui­kiai gy­ve­na, šei­ma pa­si­tu­rin­ti, pui­kiai tvar­ko­si, ir ma­nau, kad toks plo­tas, ir jie pa­tys tei­gia, yra op­ti­ma­lus. Aiš­ku, ga­li bū­ti ir 100 tūkst., ta­čiau jei­gu mes žiū­ri­me…

PIRMININKĖ. Ar tai yra re­pli­ka po bal­sa­vi­mo?

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …si­tu­a­ci­ją ir vi­sa ki­ta, tai maž­daug tas plo­tas yra op­ti­ma­lus.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, per dis­ku­si­jas iš­sa­ky­si­te po­zi­ci­jas, tai tik­rai nė­ra re­pli­kos po bal­sa­vi­mo.

Tę­sia­me mū­sų dar­bo­tvarkę to­liau. Grįž­ta­me prie pa­grin­di­nės dar­bo­tvarkės. Ir kas gi ten yra?

2018-06-21 Seimo plenarinio posėdžio Nr.190 stenogramos ištrauka:

15.44 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2265 (pa­tei­ki­mas)

O da­bar dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Miš­kų įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas. J. Raz­ma. Jur­gi Raz­ma, į tri­bū­ną.

J. RAZMA (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Iš tik­rų­jų ga­lė­jau ir su­abe­jo­ti, ar be­ei­ti į tri­bū­ną, nes iden­tiš­ką Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­są pri­sta­tė ko­le­ga K. Ma­žei­ka. Bet ka­dan­gi aš esu įre­gist­ra­vęs tri­mis die­no­mis anks­čiau, kaž­kaip ne­pa­to­gu at­si­im­ti. Skir­tu­mai tarp mū­sų projek­tų ne­di­de­li, tik iš es­mės ski­ria­si siū­lo­mas ri­bo­ja­mos miš­ko val­dos dy­dis – ma­no 1 tūkst. hek­ta­rų, ko­le­gos 1 tūkst. 500. Bet aš ne­su už­si­spy­ręs tvir­tin­da­mas, kad 1 tūkst. čia yra bū­ti­nai ge­riau, ga­li bū­ti ir 1 tūkst. 500, gal ga­li bū­ti ir 2 tūkst. Čia rei­kia svars­ty­ti, ko­kia ta ra­cio­na­li miš­ko val­da ga­lė­tų bū­ti pa­gal mū­sų ma­ty­mą.

Ti­kiuo­si, kad jūs an­trą kar­tą man ne­teik­si­te tų pa­čių klau­si­mų, ku­rių su­lau­kė ko­le­ga, nes at­sa­ky­mai, ma­tyt, ir­gi bū­tų pa­na­šūs. Gal tau­py­ki­me lai­ką, ei­ki­me pa­si­vaikš­čio­ti į dar ne­su­ga­din­tus miš­kus. Ti­kiuo­si, kad, kaip ko­le­ga sa­kė, pro­jek­tus for­ma­liai ga­li­me su­jung­ti ir gal­būt kaž­ką ga­lų ga­le pri­im­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ving­rie­nė. Nė­ra. K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, tik­rai ma­tau tą ga­li­my­bę, kaip ir ko­le­ga Jur­gis už­si­mi­nė, kad ga­li­ma su­jung­ti, dis­ku­tuo­ti tuo klau­si­mu to­liau, kreip­tis į aso­cia­ci­jas, į ju­ri­di­nius as­me­nis ir į miš­kų sek­to­riaus dar­buo­to­jus, moks­li­nin­kus. Siū­lau bal­suo­ti ir su­jun­gus tą klau­si­mą spręs­ti ben­drai.

PIRMININKĖ. Jur­gi, at­sa­kyk į klau­si­mą. Čia ne­bu­vo klau­si­mo.

J. RAZMA (TS-LKDF). Čia klau­si­mo ne­bu­vo, tai aš ne­tu­riu ką at­sa­ky­ti. Ne­pri­eš­ta­rau­ju tam, ką pa­sa­kė ko­le­ga Kęs­tu­tis.

PIRMININKĖ. Ta­da klau­sia A. Stan­či­kas.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Iš tik­rų­jų šis klau­si­mas ga­na sub­ti­lus, nes jis pra­si­dė­jo, ko ge­ro, nuo sau­sio mė­ne­sio, kai spau­do­je pa­si­ro­dė, kad IKEA jau yra įsi­gi­ju­si di­džiu­lius plo­tus miš­kų. Šian­dien miš­kų sa­vi­nin­kų yra apie 250 tūkst. Vi­du­ti­nis miš­kas su­da­ro ne­pil­nai 4 hek­ta­rus. Klau­si­mas pir­miau­sia, ko­dėl vis dėl­to miš­kų sa­vi­nin­kai par­duo­da?

Šian­dien mes tu­ri­me la­bai daug ap­ri­bo­ji­mų. Pa­vyz­džiui, vie­nas iš to­kių, kad jo­kios sta­ty­bos miš­ke ne­įma­no­mos. Jei­gu pri­va­čia­me miš­ke bū­tų lei­džia­ma pa­sta­ty­ti ko­kią ne­di­de­lę po­il­si­nę ar­ba, sa­ky­ki­me, pir­te­lę, ko ge­ro, at­si­ras­tų miš­ko ki­ta pras­mė – kad sa­vi­nin­kas iš jo tie­sio­gi­nės nau­dos ne­tu­ri, bet kaip lais­va­lai­kiui pra­leis­ti tas miš­kas bū­tų pri­žiū­ri­mas.

Na, o 1 tūkst. hek­ta­rų, ko ge­ro, nė­ra vi­sai pa­grįs­tas, nes iš ver­slo pu­sės jis yra per ma­žas. Kaip ko­le­ga K. Ma­žei­ka sa­kė, 1 tūkst. 500 – jau ta ri­ba, kai ga­li­ma da­ry­ti ver­slą. Siū­lau vis dėl­to, kaip ir K. Ma­žei­ka siū­lo, su­jung­ti, bet ki­tas klau­si­mas, ar ne­tu­rė­tu­me ieš­ko­ti tų prie­žas­čių, dėl ko sa­vi­nin­kai par­duo­da miš­ką?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš su­tin­ku, kad rei­kia svars­ty­ti ir tam tik­rą ga­li­my­bių pra­plė­ti­mą, kad miš­ko sa­vi­nin­kas ga­lė­tų ko­kį nors po­il­si­nį sta­ti­nį pa­sta­ty­ti lais­viau. Tuo­met bū­tų di­des­nė ti­ki­my­bė, kad jis tą miš­ką sau­gos, no­rės, kad jis gra­žiai at­ro­dy­tų, o ne sku­bės kuo grei­čiau pa­si­im­ti tą nau­dą, pa­da­ry­da­mas ply­nus kir­ti­mus pa­gal ati­tin­ka­mą miš­kot­var­kos pro­jek­tą. Čia yra ta kryp­tis, kur ir Ap­lin­kos ko­mi­te­tas gal kar­tu su jū­sų ko­mi­te­tu ga­li svars­ty­ti. Tai ne­si­ker­ta su ma­no ir Kęs­tu­čio idė­jo­mis dėl ri­bo­ji­mo, nes, kaip jūs už­si­mi­nė­te, yra ir vi­suo­me­nės tam tik­ri nuo­gąs­ta­vi­mai, kad stam­bie­ji me­die­nos per­dir­bė­jai, ga­lė­da­mi pa­siū­ly­ti pa­kan­ka­mai gal­būt san­ty­ki­nai ne­blo­gą kai­ną, ga­li su­kon­cen­truo­ti tuos miš­kus sa­vo ran­ko­se la­bai ne­ma­žu mas­tu.

Da­bar dar yra nag­ri­nė­ti­na ir to­kia pro­ble­ma, kai te­oriš­kai pa­gal ga­lio­jan­tį Miš­kų įsta­ty­mą lyg ir pir­me­ny­bė par­duo­dant tu­rė­tų tek­ti be­si­ri­bo­jan­čiam sa­vi­nin­kui, bet tai pa­nei­gia­ma, nes par­duo­dan­ty­sis siū­lo ne vie­ną miš­ką, o vi­są miš­kų skly­pų pa­ke­tą. Ta­da tas kai­my­ni­nio skly­po sa­vi­nin­kas sto­vi su pa­ke­tu, ne­no­ri ir daž­nai ne­ga­li įpirk­ti, ir tai pa­ska­ti­na to­kias kon­cen­tra­ci­jos ten­den­ci­jas. Dėl tų da­ly­kų, man at­ro­do, dar yra tai­sy­ti­nas ir Miš­kų įsta­ty­mo 4¹ straips­nis.

Dėl ri­bo­ji­mo dy­džio. Aš tik­rai, kaip sa­kiau, ne­su už­si­spy­ręs dėl tūks­tan­čio. Ga­li bū­ti pus­an­tro, gal net du. Čia rei­kia svars­ty­ti. Bet ne­rei­kė­tų įsi­vaiz­duo­ti, kad iš to plo­to sa­vi­nin­kas bū­ti­nai jau tu­ri už­si­tik­rin­ti to­kias pa­kan­ka­mai di­de­les pa­ja­mas ir vi­sam gy­ve­ni­mui, kad toks plo­tas tai už­ga­ran­tuo­tų. Čia tai su­dė­tin­ga įsi­vaiz­duo­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, tur­būt, jei­gu tei­kia­te klau­si­mą, nag­ri­nė­jo­te kon­cen­tra­ci­jos mas­tą. Ar iš tik­rų­jų ga­vo­te ko­kios nors in­for­ma­ci­jos, kad tai yra tik­rai pa­vo­jus ir at­si­ran­da daug įmo­nių? Že­mės ūky­je kaž­kaip da­bar vis­kas aiš­kiau, kur ta že­mė, kaip ji kon­cen­truo­ja­si, o miš­kų ūky­je kol kas toks ne­at­sa­ky­tas klau­si­mas. Tik­tai vie­nas ki­tas straip­s­nis pa­si­ro­do. Bet gal­būt tu­ri­te ko­kios nors to­kios in­for­ma­ci­jos, ku­ri pri­vers­tų su­klus­ti? Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ma­no ži­nio­mis, ge­rai yra tai, kad miš­kų kon­cen­tra­ci­jos reiš­ki­niai dar nė­ra taip to­li pa­žen­gę, kaip yra at­si­ti­kę su že­me. Aš klau­siau Miš­ko sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vo A. Gai­žu­čio, koks di­džiau­sias miš­ko val­dos plo­tas tarp jo na­rių. Jis pa­mi­nė­jo, kad di­džiau­sias sa­vi­nin­kas tu­ri 1 tūkst. 300 hek­ta­rų, gal­būt įskai­tant ir ne tik miš­ką, bet ir že­mę. Bet yra dar ki­ta Pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja, jos na­riai yra ir tie pra­mo­ni­nin­kai, ten yra di­des­nių. Ko­le­ga taip pat mi­nė­jo, kad yra ži­no­ma, kad ir po ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių hek­ta­rų jau tie­sio­giai ar­ba per su­si­ju­sius as­me­nis yra, bet ap­skri­tai šian­dien toks įsta­ty­mas pre­ven­ciš­kai tik­rai efek­ty­viai veik­tų, nes kon­cen­tra­ci­jos trau­ki­nys, ma­no su­pra­ti­mu, nė­ra nu­va­žia­vęs to­li.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Baub­lys.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų aš pri­ta­riu reg­la­men­ta­vi­mui, pri­ta­riu, kad tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas tam tik­ras kie­kis, ku­rį ga­li įsi­gy­ti vie­nas as­muo. Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad ger­bia­mas A. Gai­žu­tis mi­nė­jo, kad 1 tūkst. 200 tu­ri. Ma­no ži­nio­mis, ju­ri­di­niai as­me­nys tik­rai tu­ri de­šim­ti­mis tūks­tan­čių, ir, kaip jūs mi­nė­jo­te, pats lai­kas tą įsta­ty­mą pri­im­ti, nes miš­kai ker­ta­mi, lie­ka tik kir­ta­vie­tės ir tos kir­ta­vie­tės kar­tais par­duo­da­mos ne­aiš­ku kam. Ta­čiau ar jūs ne­ma­to­te čia ir­gi pa­vo­jaus, kad bus ta­da per­ka­mas sta­tus miš­kas? Iš­si­kirs sta­tų miš­ką, par­duos, o sa­vi­nin­kui liks kir­ta­vie­tė, ku­rią tu­rės pri­žiū­rė­ti, at­so­din­ti ir jie gal­būt to ne­su­ge­bės pa­da­ry­ti. Ar ne­įžvel­gia­te čia tru­pu­tį ir­gi tam tik­rų ga­li­mų pro­ble­mų dėl kir­ta­vie­čių ne­pri­ežiū­ros?

J. RAZMA (TS-LKDF). Čia, ką jūs pa­mi­nė­jo­te, yra svar­būs da­ly­kai. Aš tą as­pek­tą šiek tiek pa­lie­čiau at­sa­ky­da­mas į ko­le­gos A. Stan­či­ko klau­si­mą. Mes tu­ri­me gal­vo­ti, kaip pa­ska­tin­ti, kad sa­vi­nin­kui, žmo­gui rū­pė­tų ne tik tas grei­tas nau­dos ga­vi­mas iš­kir­tus miš­ką. Kad ma­ty­tų pras­mę, ga­li­my­bė bū­tų taip šiek tiek lei­dus sta­ty­bą, tam tik­rą po­il­si­nę, rek­re­a­ci­nę veik­lą or­ga­ni­zuo­ti ir t. t. Apie tai rei­kia gal­vo­ti. Aiš­ku, ma­no šis pro­jek­tas kuk­lus, juo tie klau­si­mai ne­spren­džia­mi. Bet, aš ma­nau, tam yra Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, jis tu­ri svars­ty­ti tuos pla­tes­nius as­pek­tus, jei­gu no­ri iš­sau­go­ti tą gra­žų miš­kų pa­vi­da­lą. Ti­kiuo­si, kad en­tu­zias­tin­gas ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas apie tai gal­vo­ja, jau­čia at­sa­ko­my­bę ir ką nors su­gal­vos.

PIRMININKĖ. Dė­kui. At­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar vie­nas – už, vie­nas – prieš. P. Gra­žu­lis – už.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ne­ži­nau, kas čia pa­si­kei­tė Sei­mo na­rių gal­vo­se, aš šį įsta­ty­mo pro­jek­tą siū­liau pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, šio­je ka­den­ci­jo­je siū­liau, ži­no­ma, aš su­sie­jau su že­mės kie­kiu. Ka­dan­gi Lie­tu­vo­je yra ri­bo­ja­mas že­mės kie­kis, ne dau­giau kaip 500 hek­ta­rų ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims, aš su­sie­jau su tu­ri­mu že­mės kie­kiu. Ta­čiau vi­si Sei­mo na­riai, vi­si Sei­mo na­riai bal­sa­vo prieš. Aš ma­nau, vis tiek tei­sin­gas įsta­ty­mas, rei­kia jam pri­tar­ti, bet rei­kė­tų su­sie­ti su že­mės kie­kiu. 1 tūkst. hek­ta­rų yra la­bai di­de­lis kie­kis ir, man at­ro­do, rei­kė­tų ma­žin­ti tą kie­kį, ta­da bū­tų vie­no­dai. Ne­bū­tų dvi­gu­bų stan­dar­tų – tiek dėl že­mės, tiek dėl miš­ko bū­tų vie­no­di plo­tai. Ki­tu at­ve­ju ga­li net prieš­ta­rau­ti Kon­sti­tu­ci­jai, nes yra skir­tin­gi kie­kiai. Pri­ta­riu įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ge­riau vė­liau šis įsta­ty­mas yra tei­kia­mas, ne­gu nie­ka­da.

PIRMININKĖ. S. Gent­vi­las – prieš.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ku­rie ne­sa­te su­si­dū­rę su miš­kot­var­kos ar­ba miš­kų ūkiu, tu­rė­tu­mė­te ži­no­ti vie­na – prie­šin­gai nei že­mės ūky­je, miš­kų ūky­je eg­zis­tuo­ja Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba, ku­ri pa­sa­ko, kiek ir ku­ria­me Lie­tu­vos kraš­te ga­li bū­ti per me­tus, per de­šimt­me­tį, per dvi­de­šimt­me­tį iš­kirs­ta miš­kų. Tos tai­syk­lės ga­lio­ja tiek vals­ty­bi­niams miš­kams, ku­rių yra 60 %, tiek pri­va­tiems, ku­rių yra 40 %. Jei­gu ker­ta­ma per in­ten­sy­viai, rei­kia kal­tin­ti ne pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kus ar vals­ty­bi­nių miš­kų sa­vi­nin­kus, bet Vals­ty­bi­nę miš­kų tar­ny­bą, ku­ri lei­džia ar­ba ne­lei­džia vie­naip ar ki­taip kirs­ti. Tai ne­pri­klau­so nuo nuo­sa­vy­bės for­mų.

Aš vis dar ne­su­pran­tu, ko­dėl rei­kia ri­bo­ti miš­kų nuo­sa­vy­bės dy­dį? Pa­klaus­ki­me sa­vęs pa­čių, ar tas in­ves­tuo­to­jas, ku­ris in­ves­ta­vo į di­de­lį miš­kų plo­tą, yra su­in­te­re­suo­tas at­si­im­ti kuo grei­čiau pi­ni­gus? Ne, man at­ro­do, tas, ku­ris in­ves­tuo­ja į di­de­lį miš­kų plo­tą, yra su­in­te­re­suo­tas kiek­vie­nais me­tais iš­kirs­ti po tru­pu­tį ir kiek­vie­nais me­tais at­so­din­ti po tru­pu­tį. Bet jei­gu mes smul­kin­si­me miš­kų sa­vi­nin­kus, jie bus su­in­te­re­suo­ti kuo grei­čiau iš­kirs­ti, nes ta­da ne­rei­kės tech­ni­kos sam­dy­ti, o di­des­nis miš­kų sa­vi­nin­kas bus su­in­te­re­suo­tas pirk­ti tech­ni­ką, ją nau­do­ti kiek­vie­nais me­tais op­ti­ma­liai, ir prieš tai įsta­ty­mo pro­jek­te, ku­rį pri­sta­tė K. Ma­žei­ka, bu­vo pa­sa­ky­ta, kad op­ti­ma­lus miš­kų plo­tas yra bent 1 tūkst. 500 hek­ta­rų. Čia kal­ba­ma apie 1 tūkst. Op­ti­ma­lu­mas at­si­ran­da tik su 1 tūkst. 500. Šiuo įsta­ty­mu siū­lo­ma – 1 tūkst. hek­ta­rų. Vi­sa lo­gi­ka, jei­gu mes no­ri­me tur­tą nau­do­ti efek­ty­viai, rei­kė­tų jį stam­bin­ti, o ne taip, kaip da­bar yra 3,5 hek­ta­rų vi­du­ti­nė miš­kų ūkio val­da. Aš ne­ma­tau lo­gi­kos, ko­dėl rei­kė­tų pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mą.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 85: už – 54, prieš – 6, su­si­lai­kė 25. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­mas svars­ty­mas ru­dens se­si­jo­je.