Naujienos

Susipažinome su Austrijos privačių miškų tvarkymu

Birželio 7 d. Europos miško savininkų federacijos CEPF ir Europos žemės savininkų organizacijos ELO Generalinių Asamblėjų, vykusių Austrijos sostinėje Vienoje birželio 4-7 dienomis, dalyviai susipažinome su ūkininkavimu šios šalies privačiuose miškuose.
Lankėmės Austrijos miško ir žemės savininkų federacijos [ Land&Forst Betriebe Österreich http://www.landforstbetriebe.at] prezidento Felikso Montekukoli (Felix Montecuccoli) ūkyje Gut Mitterau vietovėje [plačiau: http://www.montecuccoli.at/ ].

Nuo 17 a. vidurio Italijos karininkų brolių Montecuccoli įsigytas dvaras su aplinkinėmis žemėmis pergyveno daug istorinių virsmų, karų ir okupacijų, tačiau ir šiandien išlaikomas šios giminės palikuonių šeimos. Ūkio savininko- profesionalaus miškininko Felikso ir jo žmonos Helgos (rūpinasi ūkio buhalterija) šeimoje - trys vaikai: sūnus ir dvi dukros. Sūnus studijuoja medienos technologijos specialybę ir yra ūkio paveldėtojas, tačiau ir dukros (pasirinkusios žengti medikės ir turizmo organizatorės keliais) aktyviai dalyvauja ūkininko šeimos veiklose, yra aistringos jojikės bei medžiotojos.

Ūkininkaujama atsakingai. Ūkio žemės užima kiek daugiau nei pusantro tūkstančio hektarų, iš kurių ~900 ha yra miškai, likusieji plotai- dirbamos žemės, ganyklos, sodai, kalėdinių eglučių plantacijos ir kt.naudmenos. Ūkyje jau nuo šeštojo 20 a.dešimtmečio atsisakyta gyvulininkystės (anksčiau vystė kiaulininkystę bei pieno ūkį), tačiau augina didelius plotus kviečių, kukurūzų, sojų pupų, cukrinių runkelių. Techniką naudoja kooperuodamiesi su kaimynu ūkininku, kurio atsakomybėje- samdyti su technika dirbantį mašinų operatorių (kurį draugiškai vadina traktoristu). Montekukoli šeima samdo dar vieną profesionalų miškininką ir du miško darbininkus ištisus metus, o miškasodžiui, medienos kirtimui ir kitiems didesniems darbams samdosi papildomai miško rangovus.

Kasmet nuosavuose miškuose paruošia ~10 tūkst.m3 medienos, ~1,5 tūkst. biomasės kurui (kurią patys ir teikia keletui apylinkėse savo valdomų katilinių (municipalitetui, mokyklai, gyvenvietėms) bei katilinei savo ūkio reikmėms.
Medienos kainos: Eglės rąstai lentpjūvėms superkami po 92 EUR/m3, plokščių mediena ir malkos- po 32-34 EUR/m3.

Lankymasis privačiuose miškuose aiškiai reglamentuotas. Lankytis privačiuose miškuose Austrijoje, pasak miškininkų, leidžiama tik pėsčiomis. Tas reiškia, kad be miško savininko leidimo važiuoti transporto priemonėmis miško keliais ar jodinėti, juo labiau- stovyklauti- draudžiama. Jei vedatės šunį- tik už pavadėlio (laisvai paleisti šuns svetimame miške net ir su antsnukiu- negalima). Miško savininkas yra laisvas nuspręsti- uždrausti nuosavuose miškuose grybauti kitiems ar netaikyti tokio draudimo. Ten, kur leidžiama, miško lankytojai gali prisirinkti iki 2 kg grybų/asmeniui. Jei norma aiškai viršyjama- surinktus grybus gali įsakmiai paprašyti atiduoti to miško savininkas, miškininkas ar kontroliuojantys savivaldybės pareigūnai. Valstybės pareigūnų, kontroliuojančių veiklą miškuose nėra daug, paprastai vienas miškininkas-specialistas regione. Ir to, pasak austrų, visiškai pakanka.

Medžioklės teisė yra neatsiejama nuo žemės nuosavybės. Ūkio teritorijoje suformuoti 4 medžioklės plotai, kurių 3 šeima nuomuoja medžiotojų klubams, o viename medžioja tik šeimos nariai ir kviestiniai draugai.
Medžiojamų gyvūnų limitus savininkas nusistato pats, tik apie planuojamą sumedžioti , pavyzdžiui, stirnų kiekį turi informuoti valdžios atstovus. Kurie paprastai tuos planus patvirtina. Problemų kelia griežtai saugomi bebrai, kurių medžioti Austrijoje neleidžiama, tik atskiru leidimu kartais suteikiama teisė sugauti spąstais ir tuomet būtinai reikia perduoti sugautus bebrus valdžios atstovams.
Kadangi ne visi kaimynai savo plotuose vienodai intensyvai medžioja, o medžioklės plotai vieno asmens atveju gali būti jau nuo 75 ha (dviejų ir daugiau- minimalus ploto dydis- nuo 250 ha), tai kanopinių gyvūnų (ypač- stirnų) gausu ir nemaži gyvūnų daromi pažeidimai miškui. Daug miškuose šernų.

Medžiai- antkapiai. Dar viena įdomi ūkio šeimininkų veikla- laidojimo miške paslauga. Šalia senosios viduramžių pilies esančiame mišriame ąžuolyne atrinkta apie šimtas tvirtų medžių (juos pažymint), prie kiekvieno kamieno numatytos 8 urnų laidojimo vietos. Jas pageidaujantys gali išsipirkti 99 metų laikotarpiui (tam laikui miško savininkas įsipareigoja konkretaus medžio nekirsti, toje vietoje kito asmens palaikų urnos nelaidoti, o jei dėl stichijos medis kartais žūtų- pasodinti jo vietoje kitą/arba- urną perkelti į analogišką vietą po kitu medžiu). Vieno kontrakto kaina, priklausomai nuo medžio amžiaus/storio (Tik rezervacija konkrečios vietos) varijuoja nuo 800-900 EUR (plonesniems medžiams) iki 1200 EUR pasilaidojimo vietai po medžiais senoliais. Jau išpirkta apie 300 kontraktų, vienas žmogus perka 3-4 vietas. O vykstant pačioms laidotuvėms, specialiai įrengtoje vietoje surengiama ceremonija, po kurios įkasama po medžiu urna ir vieta pažįmima kukliu užrašu. Jokių paminklų ar gėlių neleidžiama dėti, tas numatyta kontrakte.
Šios paslaugos populiarumas, pasak ūkio savininko, yra didėjantis. Panašiu principu žmonės yra laidojami ir Šveicarijoje. Plinta panašios tradicijos ir kitose šalyse.

LMSA inf.