Naujienos

LMSA XXI Generalinės Asamblėjos 2018 REZOLIUCIJA

Siūlome susipažinti su 2018 m. balandžio 27d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos posėdžių salėje (Liepų g 1, Girionys, LT 53101 Kauno raj.) įvykusios Lietuvos miško savininkų asociacijos XXI-osios ataskaitinės-rinkiminės Generalinės Asamblėjos REZOLIUCIJA [pdf]. Apibendrinę  delegatų ir svečių pasisakymus apie privačių miško savininkų problemas, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą, už pagrindą priėmėmėme REZOLIUCIJOS PROJEKTĄ, kurį dar patikslinome pagal delegatų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 

O šiandien REZOLIUCIJĄ viešai išsiuntėme  visiems adresatams.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA)
XXI Generalinės asamblėjos
REZOLIUCIJA
2018 m. balandžio 27 d.
Girionys, Kauno raj.

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) 2018 m. balandžio 27 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos posėdžių salėje (Liepų g 1, Girionyse, Kauno raj.) surengėme ataskaitinę-rinkiminę Generalinę Asamblėją. Išklausę bei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie aktualiausius privačių miško savininkų klausimus ir problemas, siekiant didinti Lietuvos privataus miškų ūkio sukuriamą vertę ir užtikrinti konkurencingumą bei pagerinti esamą situaciją, LMSA XXI Generalinė Asamblėja kreipiamės į:

Lietuvos Respublikos Prezidentę Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį,

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką,

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką,

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką,

Lietuvos Respublikos Finansų ministrą Vilių Šapoką,

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską,

Lietuvos Respublikos politines partijas ir Lietuvos Respublikos Seimo narius;

VĮ Valstybinę miškų  urėdiją, Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos miškininkų sąjungą.

prašydami priimti Jūsų kompetencijoje esančius sprendimus, skirtus neatidėliotinai spręsti svarbias privataus miškų ūkio plėtrą stabdančias problemas.

LMSA Generalinės Asamblėjos dalyviai, išklausę LMSA 2017-2018 m. veiklos ataskaitinį pranešimą bei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie privačių miško savininkų problemas, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą, pažymime, kad:

• Miškai užima 2, 2 mln. ha (~ 33,5%) Lietuvos teritorijos ir yra neatsiejama mūsų šalies kultūros, ekonomikos ir kaimo plėtros dalis. Kasmet miškų plotas vidutiniškai padidėja po 6 - 9 tūkst. ha (daugiausia  privačioje žemėje). Per 50 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,5 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę susiformavo privatus miškų ūkis ir ženkliai išsiplėtė- ~40,3 % miškų valdo ~250,1 tūkst. privačių miškų savininkų (vidutinis valdos dydis-3,4 ha).
• Tiek valstybinis, tiek privatus miškų ūkio sektorius gali harmoningai vystytis bendradarbiaudami, atsižvelgiant ir gerbiant abiejų sektorių savitumus, bendram Lietuvos visuomenės labui, visų miškininkų  ir miškų savininkų džiaugsmui, o svarbiausia - Lietuvos girių klestėjimui. Neabejotinai teigiamai vertintina Lietuvos valstybiniame miškų ūkyje pradėta jo valdymo pertvarka. Tikimasi kasmet sutaupyti apie 14 milijonų eurų. Tai įgyvendinamas uždavinys racionalizavus valdymo procesus ir naudojant šiuolaikines valdymo technologijas. Tačiau Lietuvos miškų ūkyje gausu  ir kitų problemų pagal galimus jų sprendimo efektus, netgi reikšmingesnių lyginant su dabartiniais valstybinio miškų ūkio valdymo pertvarkos sprendiniais. O būtent, geresnis strateginis planavimas, šešėlinio miškų naudojimo užkardymas, racionalesnis mažavertės medienos panaudojimas, žaliavinės medienos eksporto mažinimas vystant didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą, ekonominių ir ekologinių miškų funkcijų subalansavimas ir kt. Pradedama aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų sistemų valdymo pertvarka. Neramina, ar reformos metu jungiant esamas struktūras į stambesnius vienetus nebus į kuriamas struktūras perkeliama  dalyje sistemų egzistuojanti korupcijos ir baudimo kultūra.
• Ypač ydingas yra praeitos kadencijos Seimo valdančiųjų sprendimas neproporcingai papildomai apmokestinti privačių miškų valdytojus 5% apyvartos mokesčiu labai apsunkino privataus miško ūkio veiklą Lietuvoje, sudarė ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose. Gal to specialiai ir nebuvo siekta, tačiau įsigaliojus papildomam apmokestinimui vietinis miškininkystės veikla užsiimantis verslas patapo nekonkurencingas lyginant su užsienio kapitalo bendrovėmis, kurioms tapo nepalyginamai lengviau įsigyti rinkoje privačius miškus. Tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas neduoda naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje. Verslas neinvestuoja į naujus planuotus gamybinius medienos pramonės pajėgumus Lietuvoje, nes nėra užtikrintumo dėl stabilaus apsirūpinimo žaliavine mediena.
• Lietuvos miškai ir miškų ūkis yra  svarbi sudėtinė šalies  ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės raidos dalis, susidedanti iš viešojo (valstybinio) ir privataus sektoriaus. Valstybinis sektorius turi tradiciškai išvystytas ir pakankamai gerai aprūpintas organizacines formas bei ūkines struktūras, kurias reikėtų toliau vystyti atsižvelgiant į visuomenės  ir valstybės interesus bei sektoriaus ekonominio efektyvumo didinimą. Lietuvos privatus miškų ūkis turi didelį poveikį kaimo plėtrai (įdarbinimas, pajamos, verslumo didinimas, infrastruktūros plėtra, gamtinės aplinkos gerinimas). Tas indėlis gali būti ženkliai didesnis, jei draudimų ir baudimų bei papildomo apmokestinimo politika būtų keičiama į subalansuoto ūkininkavimo skatinimą, finansiškai remiant miškų ūkinę veiklą vykdančius miškų savininkus.
• Mokesčių sistema taip pat neskatina miškininkystės veiklos – bendra mokestinė našta didėja, miškų ūkinės veiklos apribojimai saugomų teritorijų miškuose dažnai nekompensuojami, yra pertekliniai, nebūtini saugomų rūšių ar buveinių išsaugojimui. Dėl ekokratijos atstovų eskaluojamų nepamatuotų baimių piliečiams trukdoma kurtis savo valdose, plačiais mastais vykdoma nusodybinimo politika, vedanti prie tuštėjančių kaimiškųjų regionų. Būtina remti sąžiningų piliečių pasiryžimą dirbti Lietuvai, užtikrinti teisėtai įgytos privačios nuosavybės apsaugą, privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės realių prioritetų. O visuomenei svarbias ekologines paslaugas būtina įgyvendinti sutartiniu pagrindu tarp Valstybės ir žemės bei miško savininkų.
• LMSA valdybos ir jos pirmininko veikla per ataskaitinį periodą vertinama teigiamai, pritariame ankstesnių LMSA rezoliucijų (pareiškimų) įgyvendinimo tęstinumui. Tačiau visuomeniniais pagrindais veikiančios asociacijos pajėgumų ir išteklių neužtenka deramu lygiu atstovauti ir koordinuoti privataus miškų ūkio reikalus.

1. Palaikome vykdomą valstybinių miškų valdymo reformą, kuria siekiama užkirsti kelią daug metų klestinčiai sisteminei korupcijai, neefektyviam valstybinio turto naudojimui. Raginame Aplinkos ministeriją ir VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ lygiavertį dėmesį skirti įstatymais nustatytų urėdijai bendrųjų visiems miškams funkcijų, finansuojamų valstybės (mokesčių mokėtojų) lėšomis, pilnaverčiam, skaidriam ir efektyviam įgyvendinimui.  Kviečiame įtraukti privačių miškų savininkų savivaldą į šių veiklų sisteminę stebėseną ir aptarimą.

2. Raginame tobulinti specifinio apmokestinimo ir bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą:

2.1. neatidėliojant, dar šioje Seimo pavasario sesijoje, atsisakyti ydingo ir ekonomiškai nenaudingo valstybei papildomo apmokestinimo, nustatyto LR Miškų įstatymo 7 st. 2 d.- 5% privalomųjų atskaitymų privačių miškų savininkams.

2.2. kompleksiškai įvertinti  vykdantiems aktyvią ekonominę veiklą miško savininkams ir valdytojams  tenkančią mokestinių prievolių  naštą ir iš esmės atnaujinti bendrųjų miškų ūkio reikmių sampratą, turinį ir finansavimo šaltinius. 

3. Dėl miško savininko ūkio steigimo.  Būtina Miškų įstatymų pataisa, kuri leistų miško savininkui, analogiškai kaip ir žemės ūkio paskirties žemės savininkui numatyta teisė ūkininko ūkio įstatyme, savo miško valdoje kurti miško savininko sodybą ūkinei bei rekreacinių paslaugų veiklai plėtoti. Tokia teisė iš esmės padidintų miško savininkų nuosavybės vertę ir privačių miškų likvidumą, sukurtų miško savininko glaudesnį ryšį su savo nuosavybe, stabdytų vis gilėjantį Lietuvos valstybės teritorijos nugyvendinimą. Prioritetas turėtų būti žmogus su jo poreikiais. Klaidingi aiškinimai, kad neva tokią teisę draudžia Konstitucinio Teismo „doktrina“, turi būti paneigti, kadangi tokios teisės mūsų Konstitucija nedraudžia. Priešingai, saugo savininko nuosavybę ir neleidžia jos neproporcingai riboti.  

4. Dėl privačios nuosavybės teisių ir jų apsaugos. Kreipiamės į visas politinės ir vykdomosios valdžios institucijas, politines partijas reikalaudami laikytis LR Konstitucijos ir gerinti privačios nuosavybės teisių apsaugą Lietuvoje, nes konkurencinį pranašumą valstybėms kuria būtent užtikrintumas teisėtai įgytos privačios nuosavybės teisių apsauga. Stiprinant šią sritį siūloma:

4.1. Privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės prioritetų, nuosavybės apsauga nuo neteisėto naudojimo ar tokių teisių nepagrįsto suvaržymo turi būti nuolatiniame valstybės institucijų dėmesio centre. Eliminuoti iš teisės aktų precedentus, grubiai pažeidžiančius privačios nuosavybės teisių neliečiamumo ir apsaugos principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje.

4.2. Sistemingai informuoti ir šviesti visuomenę privačios nuosavybės klausimais, atkreipiant ypatingą dėmesį į privačios nuosavybės apsaugos naudą visai visuomenei. Įtvirtinti pagarbą aktyviam, dirbančiam, kuriančiam ir mokesčius mokančiam Lietuvos piliečiui.

4.3. Paspartinti Aplinkos ministerijos 2018 m. veiklos plane (103p.) numatytą privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto mažinimo koncepcijos parengimą ir aptarimą, kad jos nuostatas būtų galima įjungti į minėtame plane numatytas (98p.) parengti 2018 m. II-III ketv. naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą.

5. Dėl teisėkūros proceso tobulinimo. Siekiant išvengti begalinės painiavos, skirtingo poįstatyminių teisės aktų interpretavimo siūlytume LR Seimui ir LR Vyriausybei siekti sustabdyti valstybės institucinių savavališką “įstatymų leidybą” prikuriant sunkiai protu suvokiamų reguliavimų ir apribojimų, kurie dažniausiai yra skirti pačių institucijų “reikalingumo” pateisinimui. Siūlome, kad be Vyriausybės, vienintelė institucija, kuri leistų miškų ūkį reguliuojančius poįstatyminius teisės aktus, būtų Aplinkos ministerija.  

6. Dėl miškų ūkio teisinio reguliavimo gerinimo.

6.1. Siūlome LR Vyriausybei įpareigoti LR Aplinkos ministeriją parengti LR miškų įstatymą nauja redakcija, kurioje iš esmės peržiūrėti privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemą (institucinę sąrangą, funkcijų sudėtį ir apimtį, ekonominį veiklos reguliavimą), šios peržiūros ir Europos šalių gerosios praktikos pagrindu parengti naują privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo koncepciją.  Šiuo metu galiojanti LR miškų įstatymo redakcija (kurta 1994 m.) buvo priimta 2001 m. liepos 1 d. ir daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių buvo keisti, papildyti ar tikslinti (kai kurie - net po kelis kartus). Per 16 metų daugelis dalykų keitėsi, tad reiktų ne toliau  “lopyti” atskirus Miškų įstatymo straipsnius vis labiau detalizuojamomis pataisomis, o prisilaikant norminių teisės aktų hierarchijos parengti vientisą įstatymą nauja redakcija. 

6.2. Prašome peržiūrėti privataus miškų ūkio valstybinio reguliavimo tvarką optimaliai sumažinant įvairius ribojimus ir reguliavimus,  smulkiems miško savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais suteikiant daugiau laisvės pasirenkant miškininkystės rūšį (gamtosauga, malkinis ūkis, prekinės medienos auginimas ir kt.).

6.3.Raginame Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas pradėti realiai ir plačiai naudoti esamas elektroninės prieigos priemones informacijos pateikimui ir leidimų miško naudojimui išdavimui. Užtikrinti, kad šios sistemos funkcionuotų. Nustatyti, kad jei per 14 d.  po dokumentų pranešimui/leidimui kirsti mišką pateikimo per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) atsakingi pareigūnai nepateikia prieštaravimų, leidimas automatiškai įsigalioja.  

6.4. Privačių miškų savininkams bei valdytojams suteikti interaktyvią prieigą prie jų duomenų Miškų valstybės kadastre, užtikrinant jų miškams parengtų vidinės miškotvarkos projektų duomenų ir duomenų apie taikomus aplinkosauginius apribojimus integravimą. Principinės techninės galimybės tam yra, valstybinių miškų valdytojai (VĮ Valstybinė miškų urėdija) ir Valstybinė miškų tarnyba jau dabar tokią prieigą  turi. Teisinis pagrindas irgi yra- vadovaujantis Miškų įstatymo 13 str. 7 d., Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privačiuose miškuose atliekama valstybės lėšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškų savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai.

6.5. Peržiūrėti ir atnaujinti Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros programą, siekiant užtikrinti racionalų žemės ir miškų išteklių naudojimą. Tuo pačiu - neatidėliojant tobulinti esamą valstybinio miškų valdymo sistemą, ieškant naujų miškininkavimo formų, mažinant administracinę naštą ir teisinio reguliavimo apimtį ir pan.;

7. Dėl valstybės kadastrų duomenų sinchronizacijos. Prašome LR Vyriausybę spręsti klausimą dėl Valstybinio miškų kadastro, nuolat stringančios Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Valstybinio žemės kadastro duomenų sinchronizacijos arba inicijuoti šių kadastrų apjungimą. Dėl chroniškos painiavos su valstybiniais kadastrais siūlome perkelti visus kadastrų duomenis į Nekilnojamo turto registrą ir jo valdytojui atiduoti visą teisinę bei techninę priežiūrą. Taip ne tik būtų sutaupomos milžiniškos valstybės lėšos, bet ir tikėtinai būtų išspręstos begalinės teisinės problemos su neatitikimais tarp skirtingų kadastrų. Administratoriaus teisinės ir techninės teisės turėtų būti suteikiamos tik vienam registrui - Nekilnojamo turto registrui. Tai turėtų didelę teigiamą įtaką ir teismų praktikai, nes būtų aiški duomenų hierarchijos sistemą ir neleistų biurokratams savo nuožiūra ir pagal savo pačių išleistus vidinius teisės aktus daryti įvairius pakeitimus kadastrų duomenų bazėse.  Taip būtų išspręstas ir kadastrų duomenų prieinamumo klausimas įpareigojant vieną kadastrą techniškai patogiai (interaktyviai) leisti vartotojams prieiti prie visų bendro kadastro duomenų, kuriuose būtų matomi vieningi duomenys, tame tarpe ir vienas saugomų teritorijų tinklas.   

8. Dėl medžioklės klausimų reglamentavimo.

8.1. Reikalaujame Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir Aplinkos ministerijos išgirsti miškininkų ir miškų savininkų jau eilę metų keliamą problemą ir imtis realių priemonių sureguliuoti medžiojamųjų gyvūnų bandas, nes dabartinis elninių žvėrių perteklius daro ypač ženklią žalą jaunuolynams ir net pusamžiams medynams.

8.2. Raginame  paruošti naują Medžioklės įstatymo (MĮ) redakciją, kurioje būtų atsisveikinta su sovietmečiu ir įtvirtinta teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius būtų suteikta išimtinai žemės ir miškų savininkams. Taip galutinai įvykdant 2005-05-13 Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame buvo aiškiai pasakyta, kad medžioklė yra ūkinė veikla, o savininkų teisė vykdyti tokią veiklą negali būti neproporcingai ribojamos. Atkreipiame dėmesį, kad medžioklės organizavimas Lietuvoje iki šiol yra vykdomas pagal sovietmečiu sukurtą tvarką atiduodant su medžiokle susijusią ekonominę vertę, valstybės turtą  - medžiojamųjų gyvūnų išteklius, beveik nemokamai, sovietmečiu sukurtiems medžiotojų būreliams. Pabrėžiame, kad kiti siūlymai galėtų būti tik kaip laikini sprendimai, kol nebus priimtas naujas MĮ. 

8.3. Reikalaujame įtvirtinti MĮ nuostatą, kad teisės medžioti suteikimas privačioje žemėje priklauso žemės savininkui (arba naudotojui). Šia teise žemių/miškų savininkai (ar naudotojai) gali naudotis kooperacijos principu:

-        Nepritariame MĮ 13 str. 1 dalies keitimui, kaip siūloma Seimo Aplinkos apsaugos komiteto teikiamame projekte iš esmės panaikinat žemės savininkų teisę tapti medžiotojų būrelio (asociacijos) kolektyvo nariu ir pilnateisę narystę keičiant pareiga sudaryti sutartį su medžiotojų būreliu. Panaši norma veikė iki 2014-01-01 ir realiai susitarti su medžiotojų būreliais nepavykdavo, todėl norma buvo “mirusi”. Nepritariame ir MĮ 13 str. 3 dalies keitimui, kaip prieštaraujančiam Vyriausybės programos 91.5. punktui. Siūlome įtvirtinti žemės savininkų, turinčių 50 proc. nuosavybę ne mažesniame kaip 1000 ha plote, teisę formuoti medžioklės plotų vienetą (nekeliant reikalavimo jiems visiems privalomai turėti medžiotojo bilietą, nes žemės savininkai gali perleisti atlygintinai ar neatlygintinai teisę medžioti savo šeimos nariams ar kitiems asmenims),

-        Vietoj to siūlome: 1) MĮ 13 str. 1 d. numatyti teisę neformuojantiems atskirų medžioklės plotų vienetų privačių miškų ir žemės savininkams, turintiems teisę medžioti,  be diskriminacinių apribojimų jų valdomam nuosavybės dydžiui tapti medžiotojų kolektyvo nariais. 2) MĮ 13 str. 3 dalyje įtvirtinant žemės savininkų, turinčių 50 proc. nuosavybę ne mažesniame kaip 1000 ha plote, teisę formuoti medžioklės plotų vienetą, nesiejant šios teisės su teisės medžioti turėjimu, nes teisė naudoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti perleista asmenims, turintiems tokią teisę. 

-        Atkreipiame dėmesį, kad MĮ 13 str. 1 dalyje normos atitiktį Konstitucijai tikrins Konstitucinis Teismas (KT). Tikėtina, kad KT pasisakys plačiau dėl  žemės savininkų ir medžiotojų būrelių (asociacijų) santykių. Tad prieš darant pakeitimus, galbūt derėtų sulaukti KT sprendimo.

8.4. Siūlome Aplinkos ministerijai tikslinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.30 punktą numatant, kad privačiame miško ar žemės sklype medžiojant ar įrengiant medžioklei reikalingas biotechnines priemones ar įrenginius savininko žemė turi būti naudojama nuomos arba panaudos būdu, todėl tokiam naudojimui turi būti sudaroma rašytinė nuomos arba panaudos sutartis (kaip tai numato aukštesnės galios aktas- LR Civilinis kodeksas: 6.547 str. 1 dalis, 6.629 str.  2 dalis ir  6.478 str.).

9. Sudaryti reikiamas sąlygas pritraukti naujas investicijas ir plėtoti medienos perdirbamąją pramonę šalies viduje. Taip būtų sudaromos sąlygos kurti didesnę pridedamąją vertę turinčią produkciją šalies miškų sektoriuje, panaudojant atsinaujinančius medienos išteklius, kurti naujas darbo vietas.

Generalinės Asamblėjos sekretorė                                                                                  Živilė Navardauskė

LMSA pirmininkas                                                                                                       dr. Algis Gaižutis