Naujienos
2005 - 07 - 21
* Neužbaigiama miškų reforma neša tiesioginius nuostolius savininkams ir valstybei
Dienraščio "Verslo žinios" 2005-07-20 priede STATOME NAMĄ aptariamos neigaimos neužbaigiamos žemės ir miškų reformos pasekmės medienos pramonei.
Žurnalstė Rasa Dževeckytė straipsnyje "Neužbaigta reforma kiša pagalius gamintojams" aiškinasi, kokias problemas įžvelgiaLietuvos miško savininkų asociacija bei rąstinių namų gamintojai:
Rąstinių namų gamintojai tvirtina, jog pabaigta žemės ir miškų reformą leistų ne tik sukurti didesnę pridėtinę vertę miško pramonei, bet ir atpigintų žaliavą rąstiniams namams.
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) jau ne vienus metus skalambija pavojaus varpais dėl daugiau nei dešimtmetį neužbaigiamos žemės ir miškų reformos.
"Tai tiesioginiai nuostoliai savininkams ir valstybei. Rezervuotuose
privatizavimui miškuose (šiandien jų apie 300.000 ha, arba 14 % visų miškų ploto) ūkinė veikla nevykdoma, kasmet Lietuvos pramonei nepateikiama apie 1,5 mln. m³ galimos naudoti medienos. Todėl kasmet prarandama apie 100 mln. Lt pajamų vien tik už medienos žaliavą",– piktinasi dr.Algis Gaižutis, LMSA valdybos
pirmininkas.
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) jau ne vienus metus skalambija pavojaus varpais dėl daugiau nei dešimtmetį neužbaigiamos žemės ir miškų reformos.
"Tai tiesioginiai nuostoliai savininkams ir valstybei. Rezervuotuose
privatizavimui miškuose (šiandien jų apie 300.000 ha, arba 14 % visų miškų ploto) ūkinė veikla nevykdoma, kasmet Lietuvos pramonei nepateikiama apie 1,5 mln. m³ galimos naudoti medienos. Todėl kasmet prarandama apie 100 mln. Lt pajamų vien tik už medienos žaliavą",– piktinasi dr.Algis Gaižutis, LMSA valdybos
pirmininkas.
Anot jo, žaliavas "užšaldo" ir neadekvatūs ūkinės veiklos apribojimai miškuose, patenkančiuose į saugomas teritorijas, nors nėra aiškių, moksliškai pagrįstų tokių ribojimų paaiškinimų
"Pavyzdžiui, nėra racionalios ūkininkavimo sistemos II grupės miškuose. Priklausantys šiai grupei pušynai turi būti auginami iki 170 metų, visam šimtmečiui, t.y. nuo 70 metų iki 170 metų, juose uždrausti bet kokie einamieji kirtimai, leidžiami tik sanitariniai. Todėl didžiuliai medienos kiekiai pasmerkiami supūdyti, o savininkai ir valstybė patiria milijoninius nuostolius",– aiškina p. Gaižutis.
Pagamintų daugiau.Problemą įžvelgia ir rąstinių namų gamintojai.
"Šiuo metu yra maža nukirstos medienos pridėtinė vertė. Medis supjaustomas, nuobliuojamas ir eksportuojamas. Geri pakankamo storio ir brandumo spygliuočių rąstai, kurie galėtų būti naudojami rąstinių namų gamybai, taip praranda pridėtinę vertę",– įsitikinęs Darius Jokubauskas, Rąstinių namų gamintojų asociacijos direktorius.
Jis neabejoja, jog didesni žaliavos kiekiai galėtų sukurti daugiau darbo vietų. "Mediena turi būti naudojama pagal paskirtį – brandūs ir pakankamo storio (nuo 20 cm) medžiai galėtų būti naudojami rąstinių namų statybai, mažesnio skersmens – kitiems produktams gaminti",– mano p. Jokubauskas.
Laurynas Mitkus, Plungės UAB "Logrenta" direktorius, teigia, jog bendrovė žaliavą rąstiniams namams perka iš urėdijų ir įmonių.
"Iš privačių asmenų rąstų neperkame. Tačiau jei būtų atkurta nuosavybė tuose miškuose, kurie dabar neturi tikrojo šeimininko, pasiūla padidėtų. O tai galėtų sumažinti kainą",– mano p. Mitkus.
Egidijus Norvaišas, Gargždų UAB "Dolena" direktorius, irgi pripažįsta, jog žaliavos rąstiniams namams kol kas iš privačių miško savininkų neperka. "Dar nėra iki galo sukurta privačių savininkų struktūra. Kadangi siautėja nelegalūs kirtimai, pirkimą iš privačių asmenų kol kas ribojame",– pasakoja p. Norvaišas. Tačiau jis įžvelgia tendenciją, jog urėdijose jau ima trūkti žaliavos,
reikalingos rąstiniams namas. Be to, didžioji dalis medienos iš privačių miškų yra tiekiama lentpjūvėms. "O jos apie 80% eksportuoja. Jei miško savininkai suvoktų, kad už rūšinę
medieną, kuri tinka rąstinių namų gamybai, galima uždirbti daugiau, sulauktume įvairesnių pasiūlymų. Didėjant pasirinkimui, išloštų visi",– mano Gargždų įmonės vadovas.
Šaltinis: "Verslo žinios"
