Naujienos

*Geniai- miško sanitarams reikalinga pagalba

Kasmet tradiciškai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) skelbia Metų paukščio akcijas. Taip stengiamasi atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, kurioms labiausiai reikalingas visuomenės dėmesys ir rūpestis. Pasak ornitologų draugijos atstovų, šiemet ypatingai aktualios miško paukščių apsaugos problemos, o ypač vadinamųjų miško sanitarų - genių. Todėl 2005 - uosius vadiname genių metais.

Iš devynių Lietuvoje sutinkamų genių rūšių keturios įrašytos į Raudonąją knygą. Tai baltnugaris genys, pilkoji meleta, tripirštis ir vidutinis geniai. Tuo tarpu ES šalyse situacija dar prastesnė, čia saugomos jau šešios genių rūšys: pilkoji, žalioji ir juodoji meletos bei vidutinis, baltnugaris ir tripirštis geniai. Susirūpinę aplinkos ekspertai tvirtina, kad genių populiacijos retėjimą skatina netinkama miškų ūkinė veikla.

Šalies ornitologų draugijai vadovaujantis Gintaras Riauba nuogąstauja, kad vis labiau įprasta kirsti nudžiūvusius medžius, nepaisant to, kad tokia praktika skaudžiai atsiliepia miškų sanitarams. Pažeisti ir iš pirmo žvilgsnio niekam tikę medžiai - gyvybiškai būtina genių išlikimo sąlyga, užtikrinanti jiems pakankamą maisto kiekį. Sparnuočiai maitinasi tokiuose medžiuose besiveisiančiais vadinamais liemenų kenkėjais: įvairiais vabzdžiais, pelėgraužiais, lervomis.

Pasak aplinkosaugininko, vidutinis genys dėl sanitarinių kirtimų miškuose sutinkamas vis rečiau. Dažniau jį galima aptikti senuose apleistuose parkuose, upių slėniuose stačiais šlaitais. ,,Paradoksas, bet miestuose šių genių populiacijos didesnės nei miškuose, ypač miestų parkuose, kur jiems sudaromos daug palankesnės sąlygos išgyventi",- tikina G. Riauba.

Retai šalyje aptinkama ir juodoji meleta, kurios išlikimas ypatingai priklausomas nuo miškų ūkinės veiklos. Kuo ji intensyvesnė, tuo didesnis pavojus, kad ši geninių paukščių rūšis išnyks.

Žada keisti taisykles

Ekspertų vertinimu dabar šalyje veikiantys gamtosauginiai įstatymai neužtikrina ilgalaikės retųjų genių apsaugos. LOD Projektų koordinatorius profesorius Petras Kurlavičius sako, kad Miško sanitarinės apsaugos taisyklės turėtų būti labiau ekologiškos. Retųjų genių rūšių išsaugojimas dažnai prieštarauja įpareigojimams vykdyti kuo intensyvesnę sanitarinę miškų priežiūrą, ypač - sanitarinius miškų kirtimus.

,,Juos reikėtų riboti. Viename miško hektare turėtų būti ne mažiau nei 8 kubiniai metrai sausų medžių. Jei negyvos medienos mažiau, tai tų kirtimų nereikėtų apskritai vykdyti, nes tokios gyvenimo sąlygos geniams mažai tinkamos. Genių išlikimui labai svarbūs sausi lapuočiai, ypač ąžuolai, spygliuočiai - mažiau reikšmingi. Galbūt vertėtų keisti tas taisykles, kad spygliuočių iškirtimo norma būtų didesnė, o lapuočių - mažesnė", - išeitį siūlo ornitologas.

Profesorius P. Kurlavičius pažymi, kad Miškų įstatymas reikalauja išsaugoti biologinę įvairovę, tačiau daug kur į tai žiūrima formaliai. Šiuo metu tik rezervatuose mišką draudžiama kirsti, o visuose draustiniuose sanitariniai kirtimai leidžiami, nepriklausomai nuo to, kokia miškų būklė. G. Riauba priduria, kad net kai kuriose saugomose teritorijose, kurių statusą gerai žino visuomenė, ne visada užtikrinama biologinės įvairovės apsauga, todėl pirmiausiai siūlo sanitarinius kirtimus riboti draustiniuose.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų skyriaus vedėjas Algis Klimavičius sutinka, kad Miško sanitarinės apsaugos taisyklės pernelyg intensyviai leidžia kirsti miškus. ,,Gamtininkui atrodo normalu ir reikalinga, kad miškuose būtų negyvos medienos, o visuomenei atrodo, kad tai nesutvarkytas miškas. Taip nyksta geniams būtina gyvenamoji aplinka", - sako ministerijos darbuotojas.

Kita vertus, valstybės tarnautojas sako, jog supaprastinus kai kurias sanitarinių kirtimų taisykles, kyla grėsmė, kad miškai apskritai nebus tvarkomi, prisiveis daug įvairių kenksmingų vabzdžių, su kuriais nesugebės susitvarkyti net geniai. Tačiau A. Klimavičius sutinka kad Miško sanitarinės apsaugos taisyklės turėtų būti peržiūrėtos. Dar šiemet tai žada padaryti aplinkos ministerijos Miškų departamentas.

Formali apsauga

Dar viena genių apsaugos problema susijusi su ES Paukščių direktyvos vykdymu. Pagal ją nykstančių geninių paukščių apsaugai šalyje įsteigtos specialios saugomos teritorijos, tačiau realiai jie nėra apsaugoti.

,,Mūsų įstatymuose numatyta, kad įvairūs gamtosauginiai apribojimai į kitus teisinius aktus gali būti perkeliami tik parengus specialiuosius planus, tai yra, tų saugomų teritorijų tvarkymo planus, be kurių šios teritorijos egzistuoja tik formaliai, nes reali apsauga jose nėra garantuojama. Valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį specialiųjų planavimo dokumentų parengimui, jeigu jau tokia teritorija įsteigta ir numatoma joje saugoti biologines vertybes", - įsitikinęs G. Riauba.

Paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis šiuo metu paskelbta 51 šalies vietovė, tad A. Klimavičius tikina, esą tokiam saugomų teritorijų skaičiui neįmanoma per vienerius ar dvejus metus parengti specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų. ,,Viena vertus, brangu juos rengti, kita vertus, vieno plano rengimas užtrunka apie pusantrų metų", - padėtį aiškina ministerijos pareigūnas. Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau sudariusi planą, pagal kurį žadama nuosekliai rengti saugomoms teritorijoms tvarkymo planus, derinant europinių reikalavimų įgyvendinimą su šalies sąlygomis. Prognozuojama, kad per artimiausius ketverius metus tvarkymo planai bus parengti bent valstybiniams parkams. Tačiau A. Klimavičius mano, kad genių išlikimui didelės įtakos turi ne tik jų buveinių - sausų medžių kirtimai, bet ir privačių miškų savininkų nenoras atsižvelgti į sparnuočių likimą.

Steigiant Balbieriškio miškų biosferos poligoną, privačių miškų savininkai tam pasipriešino. Teko nukelti poligono ribas - į poligoną pateko tik valstybiniai miškai ir nė vieno privataus miško sklypo. Privačių miškų savininkai atkirto, esą jie genių saugoti nenori. Jiems labiau rūpi prisikirsti malkų krosnims kūrenti. Teko paklusti", - pasakoja ministerijos darbuotojas.

Pasak jo, kadangi nebuvo galimybių privačių miškų savininkams kompensuoti susidariusius nuostolius, teko atsižvelgti į jų reikalavimus. Jei tokios galimybės būtų sudarytos, į privatininkų draudimus būtų galima ir neatsižvelgti. Apmaudu, tačiau buvo pavėluota: Vyriausybė praėjusių metų gruodį patvirtino kompensavimo tvarką privačių miškų savininkams, steigiant saugomas teritorijas.

Europoje nyksta sparčiau

Miškai kurį laiką buvo smarkiai kertami ir pokariu, tačiau tuomet sanitariniai kirtimai nebuvo tokie intensyvūs. P. Kurlavičius sako, kad ankstesnė veikla geniams taip katastrofiškai neatsiliepė. Tuo tarpu Europoje šiuo metu genių padėtis labai pablogėjusi. Tos rūšys, kurios retos pas mus, daugelyje ES šalių dar retesnės

,,Vakarų Europos valstybėse, kur miškų ūkis labiau nenatūralus ir labiau intensyvesnis, retų genių rūšių beveik nesutinkama. Galima sakyti, ten jų apskritai nėra. Vienu metu geniai buvo bebaigią išnykti ir Švedijoje, bet imtasi skubių priemonių. Dabar ten jų padėtis gerėja. Rytų Europos valstybėse, kur miškų ūkis buvo ekstensyvesnis, nors dabar ir suintensyvėjo, vis dar aptinkami ir retieji geniai, nors pastaraisiais metais ir ten jų būklė blogėja", - teigia P . Kurlavičius.

Pasak jo, genių ekologinis vaidmuo žymiai svarbesnis negu daugelio kitų paukščių rūšių: ,,Labai svarbus geninių paukščių vaidmuo reguliuojant kinivarpų, vabzdžių gausumą miškuose. Pati gamta yra sukūrusi puikią faunos, floros susireguliavimo sistemą, bet žmogus dažnai pažeidžia gamtos pusiausvyrą

Geniai labai svarbūs ir kitiems miško gyvūnams, nes jų iškaltuose uoksuose peri pelėdos, žalvarniai, raudonuodegės, zylės, musinukės bei kiti paukščiai, apsigyvena šikšnosparniai, miegapelės. ,,Užtikrinant tinkamas sąlygas retiesiems geniams, kartu išsaugoma ir daugybė retų augalų, grybų bei kerpių rūšių", - priduria G. Riauba.

Tikslaus skaičiaus, kiek šiuo metu Lietuvoje gyvena genių, nėra. Miškininkai jų apskaitos neorganizuoja, nes trūksta lėšų. Tačiau, pasak P. Kurlavičiaus, draugija savanoriškai atlieka nedidelės apimties apskaitas ir dalinasi surinkta informacija su kitomis valstybėmis.

,,Šiuo metu populiacijos prieaugis vis blogesnis, bet ryškus populiacijos sumažėjimas pasirodys tik po metų, kitų. Geniai gyvena ne vienerius metus, tad netgi pablogėjus jų būklei ir mitybai, populiacija sureaguoja tik po kelerių metų", - įspėja profesorius P. Kurlavičius.

Svarbu keisti požiūrį

Aplinkos ekspertai sako, kad genių apsaugos problemoms spręsti reikalingi ryžtingi valdžios institucijų sprendimai, kurie pakeistų miško naudojimą reglamentuojančius teisinius aktus. Jie siūlo bendradarbiauti nevyriausybinėms organizacijoms ir bendromis jėgomis siekti įstatymų tobulinimo. LOD vadovas sako, kad žmonėms trūksta informacijos apie miško paukščių apsaugą, tad pirmiausia reikėtų šviesti žmones.

Taip pat svarbu keisti miškininkų požiūrį į miškų naudojimą ir biologinės įvairovės apsaugą juose, rūpintis, kad miškininkus ruošiančios institucijos daugiau dėmesio skirtų mokymui apie biologinės įvairovės stebėseną ir apsaugą.

Pagal specialią šių metų paukščių programą LOD numato visuomenės ir ypač miškininkų bei miško savininkų švietimą. Pasak P. Kurlavičiaus, daug žmonių turi nuosavo miško ir dalis miškų būklės priklauso nuo jų savininkų: ,,Norime atkreipti miškų savininkų dėmesį, kad miško ekologinė būklė keičiasi priklausomai nuo to, kaip ūkininkaujama, kad genių vaidmuo lemia ir kitų miško gyventojų likimą. Tačiau pakeisti privatininkų požiūrį ne vienerių metų darbas".

Šiemet tradiciškai Metų paukščiui balandžio mėnesį organizuoti praktiniai seminarai Rūdninkų girioje ir Buktos miške (Žuvinto rezervate ). LOD nariai ir visi besidomintys miško paukščiais susipažino su genių tyrimo ir apskaitos metodikomis, lankėsi retųjų genių buveinėse, mokėsi atpažinti genių rūšis pagal balsą ir išvaizdą. P. Kurlavičius tikina, kad Rūdninkų girioje pavyko išvysti vidutinį ir baltnugarį genius.