Naujienos

V.Jusas: Tikimasi daugiau pasitikėjimo, laisvės ir valdžios įsipareigojimų vykdymo

„Kuo reikšmingi 2017-ieji metai? Manau, tuo, kad Seimas taip ir neatšaukė 5 proc. mokesčio, nors prieš rinkimus tai buvo žadėta“, – atvirauja žurnalui "Miškai" Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narys Vidmantas Jusas, paklaustas apie praėjusius metus.

Metai kupini išbandymų

V. Juso teigimu, 2017-ieji metai privačių miškų savininkams buvo ne iš lengvųjų. Liūtys paveikė ir jų veiklą, tai neigiamai atsiliepė ir pajamoms. Juo labiau kad ir kainos iki rudens buvo smarkiai kritusios. „Tik rudenį jos ėmė kiek kilti, – teigia pašnekovas ir paaiškina: – Pagrindinė kainų ūgtelėjimo priežastis – medienos trūkumas. Juk rudenį kai kurios lentpjūvės net veiklą pristabdė. Neatmestina versija, kad medienos trūkumą paskatino ir valstybinių miškų valdymo reforma bei nežinia, kaip urėdijos vykdė savo įsipareigojimus. Net malkinės medienos kainos buvo labai išaugusios ir pasiekusios tokį lygį, kokio neprisimenu.“

Pažadai laukia eilėje

Pasak V. Juso, valstybinių miškų valdymo reforma, matyt, turėjo įtakos ir privačių miškų įstatymų peržiūrai. „Kol vyksta reforma, valstybinių struktūrų pertvarka, koreguoti privačių miškų veiklą reglamentuojančius teisės aktus nebelieka laiko. Vadovautasi nuostata, kad privatūs miškai ir taip išgyvens. Aplinkos ministras pokalbiuose ne sykį pabrėžė, kad į privačius miškus bus atsigręžta baigus valstybinių miškų valdymo reformą. Kadangi 2018 m. į kažkokias vėžes pagaliau stos valstybiniai miškai, labai tikimės, kad bus pradėtas vykdyti ir mums duotas pažadas“, – lūkesčiais dalijosi LMSA valdybos narys.

Vienas didžiausių lūkesčių – praėjusios Seimo kadencijos įvestas 5 proc. mokestis. „Šis mokestis buvo įvestas be jokios analizės. Dabar svarstoma, kuo šį mokestį pakeisti, nes ir Miškų strategijoje kalbama apie privačių miškų apmokestinimą. Mokesčiai gali būti įvairūs. Už plotą, už miško vertę ar dar ką nors. 5 proc. apyvartos mokestis yra tikriausiai pats prasčiausias apmokestinimo variantas, kokį buvo galima sugalvoti. Jei privatininkas pats iškirto mišką ir pardavė medieną, o ne stačią mišką, apmokestinamas ir jo darbas. Konkretus pavyzdys. Jei savininkas parduoda paties nukirstą medieną už 20 eurų, jis sumoka nuo visos sumos. Jei samdo rangovus už 15 eurų, jiems sumokėta suma neatimama. Kitaip sakant, pajamų gauna 5 eurus, o mokestį moka nuo 20 eurų. Tai tarsi skatinimas parduoti stačią mišką ir patiems nieko nedaryti“, – kelintus metus gyvuojantį mokestį ir pažadą jį atšaukti komentuoja V. Jusas ir priduria, kad šių metų biudžete šis mokestis turbūt dar įskaičiuojamas.

Privačių miškų savininkai tikisi, kad 2018 m. bus peržiūrėti įstatymai, reguliuojantys privačių miškų savininkų veiklą. Tikimasi didesnio valdžios pasitikėjimo ir mažesnio reguliavimo.

Sukurta sistema keliams tvarkyti

2017 m., V. Juso teigimu, akivaizdžiai parodė, kad sumąstyta miško kelių tvarkymo sistema veikia gana gerai. „Ji leidžia po truputį tvarkyti miškų kelius. Anksčiau dėl jų tiesiog niekas galvos nesuko, – teigia LMSA valdybos narys. – Dabar urėdijose sudarytos komisijos, kuriose dalyvauja ir miško savininkų atstovai. Jos labai objektyviai numato, kokius kelius taisyti, parenkami patys problemiškiausi keliai, beveik neišvažiuojami. Žinoma, sistema dar tobulintina. Kol kas tvarkant miško kelius nemenkas galvosūkis – nedidelės šimto ar net keliasdešimties metrų atkarpos, esančios ne miško žemėje. Jų nesuremontavus prie miško vis tiek neprivažiuojama. O jų neleidžiama tvarkyti naudojant miškų keliams remontuoti skiriamas lėšas. Yra ir kitų galimybių sistemai tobulinti. Šiuo metu LMSA jau pateikė siūlymus, kaip šią sistemą tobulinti.“

Naujiena – sertifikavimas

Dar viena 2017 m. naujiena – IKEA iniciatyva pradėtas privačių miškų sertifikavimas. Įmonė paskelbė, kad nuo 2019 m. nebepirks nesertifikuotos medienos. V. Juso teigimu, pirmi žingsniai jau padaryti ir dalis įmonių miškus jau sertifikavo. „Tačiau ta iniciatyva svarbesnė stambioms įmonėms, o ne visiems privačių miškų savininkams“, – pabrėžia V. Jusas ir viltingai priduria, kad miško savininkai tikisi, jog 2018 m. bus peržiūrėta privačių miškų savininkams taikoma mokestinė sistema ir kad į numatytas vėžes pagaliau stos valstybiniai miškai. „Gal pagaliau Aplinkos ministerija imsis vykdyti savo pažadą ir pradės daugiau pasitikėti miško savininkais, nustos perdėtai juos kontroliuoti. Daugiau pasitikėjimo ir laisvės. Ir miško savininkai nėra tokie miško priešai, kokius dažniausiai bandoma parodyti, nes ir jie atkuria miškus. Kai miško savininkų apie ketvirtis milijono, keli pasitaikantys atvejai, kai savininkas, iškirtęs mišką, jo neatkuria, sudaro labai mažytę dalį, bet ir jai sutvarkyti atkuriant mišką yra sukurta sistema“, – teigia pašnekovas.

Žurnalo "MIŠKAI" informacija

www.miskai.lt