Naujienos

N.Kupstaitis: Urėdijų pertvarka – metų įvykis?

"Neabejotinai svarbiausiu įvykiu Lietuvos miškų politikos padangėje 2017 m. tapo miškų urėdijų pertvarka, teisingiau, pasirengimas tai pertvarkai, nes realiai pati pertvarka prasidės tik 2018 metais. Sutinku, kad tas struktūrinis pokytis, kai 42 įmonės netenka juridinio asmens statuso ir tampa vienos tokio pat tipo įmonės padaliniais, tikrai nemažas pagal savo fizinę apimtį (pusė Lietuvos miškų ir maždaug keturi tūkstančiai šiame procese dalyvaujančių asmenų), tačiau tikrai nėra vertas to gauto dėmesio, vertinant turinio prasme",- rašo žurnale "Miškai" 2018 m. sausio mėn. numeryje dr. Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas.

Pažvelgus giliau

Jei iš miškų politikos pozicijos į tą turinį pažvelgsime giliau, tai pamatysime, kad tikrai rimtų pokyčių net ir planuojamoje ateityje nematyti: lieka viena įmonė su regioniniais padaliniais – filialais, tos įmonės statusas tas pats – valstybės įmonė, visa šiandien urėdijų vykdoma kompleksinė veikla su visomis pajamomis iš medienos ir kitų pardavimų taip pat išlieka kaip buvusi. O jei išlieka veikla, tai reikalingi ir žmonės tai veiklai vykdyti. Jei išlieka pajamos, tai nėra jokio rimto pavojaus sektoriaus finansavimui arba, teisingiau, tas pavojus nepriklauso nuo juridinių asmenų skaičiaus sektoriaus viduje.

Žinoma, tuo nenoriu pasakyti, kad jokių pokyčių neruošiama. Taip, tikrai bus smulkesnių pokyčių, jų ir privalo būti – su tuo sutinka net didžiausi šios struktūrinės pertvarkos skeptikai. Centralizuojant bendrąsias urėdijų funkcijas (tokias kaip buhalterinė apskaita, informacinių technologijų, personalo, turto valdymas ir pan.) įmonės viduje teks atsisakyti pertekliniu tapsiančio personalo, bet sumažės to paties darbo kartojimo, padidės veiklos efektyvumas, atsiras lėšų mokėti didesnius atlyginimus dirbantiesiems. Neišvengiamai sumažės ir padalinių skaičius – numatoma, kad formulė 1-42-apie 300 pasikeis į 1-26-apie 300. Nors tai ir nėra optimalu vadybos požiūriu, bet toks žingsnis įmonės struktūrą darys šiek tiek racionalesnę ir leis efektyviau organizuoti veiklą. Sutinku, kad tai reikš vadovaujančių darbuotojų sumažinimą, bet realiai tik tiek, nes, kaip jau minėjau, darbų vietose nuo to nesumažės. Taigi neturėtų sumažėti ir tuos darbus dirbančių žmonių skaičius. Nebent... dabar tuos darbus dirbantieji, švelniai sakant, nepersidirba ir jaučia pavojų, jog vienos ar kitos šiltos vietos gali nebelikti. Taip, tokių vietų tikrai gali ir turėtų nebelikti optimizuojant veiklą. Bet tokių atvejų, manau, tikrai nėra daug, jų „išgaudymas“ būtų į naudą visiems kitiems tose pačiose urėdijose rimtai dirbantiems specialistams.

Tai kodėl vis dėlto miškų urėdijų pertvarka užėmė tiek viešosios erdvės mūsų 2017 metų gyvenime?

Atsakymų gali būti įvairių. Aš manau, kad tą lėmė keletas susijusių priežasčių, kurias pabandysiu įvardyti, o bendras paaiškinimas turėtų būti kompleksiškas. Taigi, pirmiausia didžioji dalis žmonių nenori pokyčių, nes jie priverčia išeiti iš susikurtos komforto zonos. Ne išimtis ir miškininkai. Priešingai, aš manau, kad tarp miškininkų ta dalis dar didesnė, nes jau pati veikla miškuose ir miškų labui verčia elgtis konservatyviai bet kokių pokyčių atžvilgiu. Vis dėlto tokia vienintelė priežastis tikrai nebūtų lemianti. Taigi šioje vietoje prisideda kita asmenų grupė, kuri paprasčiausiai bando nepaleisti valdžios iš savo rankų. O kadangi ta valdžios sistema sukurta ir sustiprinta per daugiau nei 20 metų, tai ji tikrai ganėtinai stipri jėga, daranti reikšmingą įtaką mano jau minėtai didžiajai daugumai miškininkų. Dar viena svarbi priežastis susiformavo ar, gal teisingiau, sustiprėjo sovietiniais laikais, kai vogti iš valstybės buvo tapę įprasta veiklos praktika. Šventai tikiu, kad toks mąstymas tikrai nebūdingas daugeliui miškininkų, tačiau šaukštas deguto medaus statinę pagadina. Ir šis šaukštas tikrai nenori pokyčių, kai gali tekti gyventi iš atlyginimo. Galima ir daugiau priežasčių įvardyti, tačiau ir šios, ypač tarpusavyje jas susiejus, lemia tai, kad toks didelis pasipriešinimas bet kokiai urėdijų pertvarkai. Tai jau savaime reiškia papildomą dėmesį ir triukšmą viešojoje erdvėje. Dėl teisybės reikia pripažinti, kad pertvarkos šalininkų kai kurie žingsniai ir sprendimai taip pat prisidėjo prie temos eskalavimo ir priešpriešos kurstymo. Taigi turime išpūstą problemą, kartu padidėjusį dėmesį, o galiausiai ir metų miškų politikos įvykį.

Reikia susitelkti į svarbius darbus

Baigdamas labai norėčiau tikėti, kad urėdijų veiklos optimizavimas vienoje įmonėje netaps ir 2018-ųjų metų įvykiu. Kad ir koks tai atrodytų svarbus pokytis miškininkams, manau, tikrai yra svarbesnių miškų politikos darbų, į kuriuos miškininkams reikėtų bendrai susitelkti vietoje to, kad švaistytų laiką ir energiją betikslėms tarpusavio kovoms.

Žurnalo "MIŠKAI" informacija: www.miskai.lt