Naujienos

2017-12-08 konferencijos "Miškas-žmogui, žmogus - miškui" REZOLIUCIJA

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2017 m. gruodžio 08 d. viešbutyje „BEST WESTERN HOTEL” (Konstitucijos pr.14, Vilnius), surengtos konferencijos "Miškas-žmogui, žmogus - miškui" REZOLIUCIJA. Siūlome susipažinti. Gavę atsakingų institucijų atskymus- pateiksime.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui,

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai,

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui,

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui,

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrei Bronui Markauskui,

Lietuvos Respublikos politinėms partijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai  ir Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2017 m. gruodžio 08 d. viešbutyje „BEST WESTERN HOTEL” (Konstitucijos pr.14, Vilnius), surengtos konferencijos "Miškas-žmogui, žmogus - miškui"

REZOLIUCIJA

Į konferenciją susirinko ~ 100 dalyvių, žemės ir miškų savininkų, ūkininkų, medienos pramonės įmonių ir medžiotojų visuomeninių organizacijų atstovų, privačios nuosavybės teisių apsaugos ir miškų ūkio teisiniu reglamentavimu besidominčių ekspertų, politikų, Seimo narių, mokslininkų, miškininkų, gamtosaugininkų, nevyriausybinių organizacijų, kitų valstybinių institucijų tarnautojų  ir žiniasklaidos atstovų.

Išklausę pranešimus ir vykusią diskusiją konferencijos dalyviai konstatuojame:

1. Iki šiol realus privataus miškų ūkio vystymąsi stabdančių problemų sprendimas yra nustumiamas į paraštes, valdžios institucijoms labiau koncentruojantis į valstybinių miškų valdymą ir struktūrinį pertvarkymą . Nė nepradėta svarstyti, kaip sudaryti realiai palankias sąlygas kryptingai kurti darbo vietas ir privačiame miškų ūkyje (tame tarpe- ir miškininkams specialistams); negriauti, o išlaikyti privačiuose miškuose girininkijų tinklą; keisti baudimų ir draudimų politiką į skatinančią aktyvų ūkininkavimą. Tai netoliaregiška ir nesubalansuota valstybės politika atskirų miškų sektoriaus dalyvių atžvilgiu. Nuo to kenčia ne tik privačių miškų savininkai, tačiau, dėl nuolat mažėjančių darbo vietų, ir miškininkai-specialistai, medienos pramonė, atsinaujinančios energijos gamyba.
2. Aplinkosaugos ir miškų ūkio teisinio reglamentavimo srityje kaskart tik didinama biurokratinė našta ir vis drastiškesnės baudos už nusižengimus smulkmeniškiems teisės aktų reikalavimams kuria, vaizdžiai išsireiškiant, represinę „ekokratinės baudžiavos“ atmosferą (su valstybės vardu bet kada nubausti galinčiais neklystančiais „feodalais“ ir nuo valdžios malonės ir pareigūnų stipriai priklausančiais „baudžiauninkais“).  Neproporcingai 10 kartų padidintos finansinės nuobaudos ne tik už esminius pažeidimus, o už bet kokį nežymų nukrypimą nuo ministerijos poįstatyminiais aktais nustatomų reikalavimų, kartu su skaičiuojama žala gamtai bei papildomai įvestomis ekonominėmis sankcijomis, yra ydingos teisinėje praktikoje, sudaro prielaidas tarpti korupcijai, kuria netikrumo ir neapibrėžtumo atmosferą, kerta pasitikėjimą teisine valstybe.
3. Iki šiol nėra realizuotas ne kartą dabartinių valdančiųjų įvadintas pažadas - atsisakyti ydingos savo esme LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl vienintelio tokio ES taikomo privačių miškų savininkams papildomo apmokestinimo - privalomųjų 5 procentų atskaitymų iš visų pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (neleidžiant atskaityti patiriamų sąnaudų) [įvesto Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) 2014-01-23] Šis mokestis žalingas privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuoja miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu ir užsienio medienos tiekėjų. Trejų metų praktika akivaizdžiai rodo, kad biudžeto pajamos iš privačių miškų dėl šio mokesčio įvedimo ženkliai sumažėjo, kadangi įvedus privalomuosius 5 procentų atskaitymus net 25% sumažėjo ūkinės veiklos apimtys privačiuose miškuose (lyginant su 2014 m.).
4.  LR Medžioklės įstatyme kaip ir daugelyje ES valstybių turi būti įtvirtinta privačių žemės savininkų teisė formuoti medžioklės plotų vienetus patiems, arba perleisti šią teisę sutartiniais pagrindais. O neformuojantys atskirų medžioklės plotų vienetų žemės savininkai be apribojimų jų valdomam nuosavybės dydžiui turi turėti teisę tapti medžiotojų kolektyvų nariais. 2017-11-21 pasiūlyto LR Medžioklės įstatymo projekto Nr. XIIIP-435 (2) 13 str. 1 dalies ir 3 dalies pakeitimams pateikta redakcija nepritariame, nes priėmus siūlomas pataisas, būtų dar labiau suvaržomos žemės savininkų teisės, netgi palyginus su žemės savininkų teises grubiai (nesant įstatyme įtvirtintos realios galimybės tapti medžiotojų kolektyvo nariais, gauti atlygį už žemės naudojimą su medžiokle susijusiai veiklai) pažeidžiančia dabar galiojančia medžioklės organizavimo tvarka.  Jau kelinti metai oficialiai keliame problemą dėl stipriai išaugus medžiojamųjų gyvūnų skaičiui jų daromos vis didesnės žalos miškui ir pasėliams. Padarytų nuostolių atlyginimo bei gyvūnų populiacijos reguliavimo klausimai sprendžiami vangiai. Medžiotojų ir savininkų santykiai turi būti grindžiami savitarpio pagarba, kuriuos turi apibrėžti ekonominiai santykiai, bet ne nomenklatūriniais – sovietiniais principais.
5. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nebuvo pritraukta reikšmingesnių investicijų į medienos perdirbimo pramonę, t.y. sąmoningai ir nesąmoningai buvo kuriamos sąlygos, kad Lietuva išliktų neapdirbtą medienos žaliavą eksportuojančia šalimi. Šalis ir jos gyventojai gali būti turtingi, jei joje bus plėtojama kuo didesnę pridėtinę vertę kuriančioji pramonė, kurianti gerai apmokamas darbo vietas. Medienos perdirbimo pramonė sukuria dešimtimis kartų didesnę pridėtinę vertę nei medienos žaliavos eksportas, todėl kviečiame valdžios institucijas sudaryti reikiamas sąlygas pritraukti naujas investicijas ir plėtoti medienos perdirbamąją pramonę šalies viduje.
6. Valstybinių miškų valdymo pertvarkos metu kyla neaiškumų dėl miškų inventorizacijos, miškotvarkos projektų ir duomenų naudojimo privačiuose miškuose. Miškų įstatymo 13 str. 7 d. Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privačiuose miškuose atliekama valstybės lėšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškų savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai. Miškų valstybės kadastro duomenų miško valdos lygmenyje peržiūros programomis mobiliems įrenginiams disponuoja valstybinių miškų urėdijų darbuotojai ir miškų kontrolės pareigūnai, tačiau jos iki šiol neprieinamos privačių miškų savininkams.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konferencijos dalyviai kreipiamės pritarimo ir raginame:

Tobulinti privataus miškų ūkio mokestinį reguliavimą:

I. LR Seimą – reikalaujame panaikinti  Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) 2014-01-23 įvestą papildomą apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams kaip žalingą valstybei,  žlugdantį privataus miškų ūkio gyvybingumą ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu.

Tobulinti ūkininkavimo smulkiose privataus miškų ūkio valdose teisinį reglamentavimą:

II. LR Seimą- prašome Miškų įstatyme aiškiau nustatyti galimybę detalizuoti ūkininkavimo privačiuose miškuose ypatumus, atsižvelgiant į smulkios ir fragmentiškai išsidėsčiusios žemėnaudos specifiką (1 str. išbraukiant žodį „vienodus“, o 9 str. 5 d. įdedant nuorodą į Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus.)

III. LR Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją –prašome:  

1) Detalizuoti ūkininkavimo privačiuose miškuose ypatumus, atsižvelgiant į smulkios ir fragmentiškai išsidėsčiusios žemėnaudos specifiką. Pavyzdžiui, numatyti galimybę vykdyti kirtimus III ir IV gr. privačiuose miškuose pagal tikslinį medžių skersmenį, diferencijuojant pagal medžių rūšis ir augavietę (medyno bonitetą). Atitinkamai patikslinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus; 

2) Pavesti AM Gamtos apsaugos ir miškų departamentui išdiskutuoti ir parengti Miško kirtimų taisyklių pakeitimus, atsisakant perteklinio reguliavimo. Tuo tikslu suburti ekspertų darbo grupę, į kurią prašytume įtraukti ir LMSA atstovus.

Atsisakyti ydingo teisinio reguliavimo aplinkosaugą reguliuojančiuose teisės aktuose:

IV. LR Seimo Aplinkos apsaugos ir LR Kaimo reikalų komitetus ir Aplinkos ministeriją –prašome: 

1) Užtikrinti parlamentinę kontrolę ir surengti klausymus, kurių metu siūlytume įvertinti aplinkosaugos kontrolės ir nuobaudų sistemos esamą situaciją ir jos tobulinimo galimybes

2) Inicijuoti įstatymų pakeitimus, atsisakant nelogiškų ir neproporcingų reikalavimų, kurie atveria galimybę labai plačiai traktuoti galimus nusižengimus ir taip pareigūnams piktnaudžiauti įstatymų spragomis.

Spręsti medžioklės reglamentavimo privačiose valdose reglamentavimo klausimus:

V. LR Seimui- prašome realiai išplėsti žemės savininkų teisės medžioklės veikloje:

1) LR Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. numatant teisę neformuojantiems atskirų medžioklės plotų vienetų privačių miškų ir žemės savininkams be diskriminacinių apribojimų jų valdomam nuosavybės dydžiui tapti medžiotojų kolektyvų nariais,

2) LR Medžioklės įstatymo 13 str. 3 dalyje įtvirtinant žemės savininkų, turinčių 50 proc. nuosavybę ne mažesniame kaip 1000 ha plote, teisę formuoti medžioklės plotų vienetą (nekeliant reikalavimo jiems visiems turėti medžiotojo bilietą, nes žemės savininkai gali perleisti teisę medžioti kitiems asmenims).

Sudaryti reikiamas sąlygas pritraukti naujas investicijas ir plėtoti medienos perdirbamąją pramonę šalies viduje. Taip būtų sudaromos sąlygos kurti didesnę pridedamąją vertę turinčią produkciją šalies miškų sektoriuje, panaudojant atsinaujinančius medienos išteklius, kurti naujas darbo vietas.

Supaprastinti ir atpiginti žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūras, atsisakant perteklinių reikalavimų ir tobulinant žemėnaudą reguliuojančią teisinę bazę.

VI. Lietuvos savivaldybių asociaciją - prašome paraginti savivaldybių Tarybas nepamiršti Tarybos protokoliniu sprendimu įtraukti savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas į  savivaldybės lygmens bendrąjį planą, kur tai dar nėra padaryta. To reikia realizuoti šiuo metu esančias teisines galimybes paprasčiau keisti žemės sklypo, kuriame yra įvestas miškas,  pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Spręsti Miškų valstybės kadastro duomenų prieinamumo miško savininkams klausimą.

VII. Aplinkos ministerijai: siūlome suteikti interaktyvią prieigą ir privačių miškų savininkams bei valdytojams prie Miškų valstybės kadastro duomenų jų miško valdos lygmenyje. Principinės techninės galimybės tam yra, valstybinių miškų valdytojai (VĮ miškų urėdijos) ir Valstybinė miškų tarnyba jau panašiomis aplikacijomis, suteikiančiomis prieigą,  disponuoja.

Teisinis pagrindas: Miškų įstatymo 13 str. 7 d. Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita valstybiniuose ir privačiuose miškuose atliekama valstybės lėšomis. Inventorizacijos ir apskaitos duomenys miškų savininkams ir valdytojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikiami nemokamai.

Tobulėjant mobiliosioms technologijoms galima būtų sukurti paprastesnį ir pažangesnį būdą miškų valstybės kadastro ir saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis peržiūrėti miško valdos lygmenyje, esant valdoje. Šią galimybę galima realizuoti šiuolaikiniais mobiliaisiais telefono aparatais. Tikslas galimybė miško savininkui būnant valdoje susipažinti su medynų charakteristikomis - taksaciniais rodikliais, miškų grupe, taikomais apribojimais –saugomų teritorijų objektais (paukščių lizdais, augalų radimvietėmis) ir kt., siejant juos su geografine jų buvimo padėtimi. 

Plėtojant minėtą programą galėtų būti galimybė integruoti ir vidinės miškotvarkos projekto duomenis bei sudaryti galimybę tiesiogiai Valstybinei miškų tarnybai nusiųsti ketinimus kirsti mišką.

Tokia programa padėtų miško savininkui geriau pažinti turimą mišką ir išsaugoti saugomas vertybes.

Konferencijos organizatorių vardu,

dr.Algis Gaižutis, LMSA Valdybos pirmininkas
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA)
El.paštas: algis@forest.lt, mob.: 8-687-95113