Naujienos

Seimas pakoregavo ž.ū.paskirties žemės įsigijimo saugiklių įstatymą
Šiandien Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 12 – prieš ir 33 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-1902(4)ES.
Įstatyme atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: fiziniam asmeniui – trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Pirma kategorija – bendrasavininkai, antra kategorija – besinuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija – subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant – kaimynai ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo.“
Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.
Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.
Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinus duomenis Valstybės įmonių registruose apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir/ar akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.
Taip pat nustatyta, kad Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu.
Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Nesant tokių asmenų ar jiems atsisakius savo teisės, žemė galės būti parduodama kitiems asmenims.
Šaltinis: lrs.lt

Detaliai vykusi diskusija atspindėta Seimo 2017-11-21 rytinio plenarinio posėdžio Nr,121 Stenogramoje:
[...]
10.21 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902. Pranešėjas – Seimo narys A. Stančikas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, pagaliau garsusis žemės saugiklių įstatymas pasiekė plenarinį posėdį. Šių metų rugsėjo 26 dieną (pabrėžiu – rugsėjo 26 dieną) Kaimo reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė patobulintam šio įstatymo projektui.
Noriu pabrėžti, kad iš esmės šis įstatymas yra svarstomas beveik visus metus. Praeitais metais iniciatoriai, tai yra Žemės ūkio ministerija, pateikė projektą dėl to, kad yra pradėta apkaltos Lietuvai procedūra dėl pažeidimo, tai yra 2015 metais. Pirmiausia yra Europos Komisijos pastaba, kad mes turime atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų. Iki šiol veikė saugikliai, kurių pagrindas yra kvalifikaciniai reikalavimai – tai išsilavinimas, patirtis žemės ūkio veikloje, – būtinai tiek juridiniai, tiek fiziniai subjektai turi užsiimti žemės ūkio veikla.
Dar noriu priminti, kad prieš priimant saugiklių įstatymą vyko ir referendumas, kurio metu buvo pasisakyta, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų parduodama užsieniečiams, ir buvo surinkta daugiau kaip 300 tūkst. parašų. Šis klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus, todėl mes jį ilgai ir svarstėme.
Šiandien… Vis dėlto sudaryta ir darbo grupė, kuri beveik visus metus dirbo. Buvo kviečiami ir Seimo nariai. Tenka apgailestauti – šioje darbo grupėje iš esmės dalyvavo tik Kaimo reikalų komiteto nariai, Seimo nariai. Taip ir neteko matyti Seimo narių iš kitų komitetų, kurie galbūt būtų teikę įvairių pasiūlymų, kuriuos buvo galima apsvarstyti darbo grupėje. Iš tikrųjų darbo grupėje dalyvavo įvairių sričių suinteresuoti asmenys, įmonės, organizacijos ir netgi pavieniai asmenys. Todėl šiandien vis dėlto ir darbo grupėje, ir komitete apsisprendėme atsisakyti privalomų reikalavimų ir pereiti prie pirmumo teisės, tai yra kad šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos yra daugiau negu 50 %. Pirma kategorija – bendrasavininkiai, antra kategorija – nuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija – tie subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant, kaimynai, ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo, – toje savivaldybėje arba besiribojančiose savivaldybėse žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai.
Taip pat nėra pakeistas įstatymas žemės kiekiui įsigyti. Tai, kad iš valstybės šiuo metu galima įsigyti ne daugiau kaip 300 hektarų žemės bei privačia nuosavybe turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus (yra išimtis, dėl kurios irgi buvo daug ginčytasi) gyvulininkystę. Vienas sąlyginis gyvulys – vienas papildomas hektaras žemės ūkio paskirties žemės. Bet yra išlyga. Jeigu tokiu būdu įsigijus žemės gyvulininkystė yra mažinama arba ji naikinama, tada šis virš 500 plotas yra privalomas per trejus metus… Valstybė privalo jį išpirkti vidutine rinkos kaina. Yra apsauga būtent šiai išlygai.
Priimtas dar vienas saugiklis (jeigu galima taip pasakyti), kuris, kiek bandėme išsiaiškinti, neprieštarauja Europos Komisijai, – tai kainos ribojimas. Dėl šio klausimo tikrai komitete buvo daug diskutuota ir mūsų kolegos Seimo nariai siūlė kelis variantus. Teko net kelis sykius balsuoti iš naujo dėl kai kurių klausimų. Bet vis dėlto komitetas priėmė sprendimą, nors ir nevieningai, kad jeigu subjektas įsigijo žemės ir penkerius metus neišlaikė ir nevykdė žemės ūkio veiklos, o pardavė tą žemę, jeigu jo parduodamos žemės kaina yra didesnė negu 150 % rinkos kainos toje vietovėje pagal rinkos verčių žemėlapius, tada notaras tokio sandorio netvirtina. Motyvai yra tie, kad bandoma apeiti pirmumo teisę ir žemės paskirtis atsiranda… Kaip mes ir traktavome, kad kovojame už tai, kad žemės pardavimas nebūtų spekuliavimo objektas. Pagal reikalavimus įsigijus žemę penkerius metus reikia vykdyti ūkinę veiklą. Tiek galbūt trumpai. Tada einame…
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra E. Gentvilo pasiūlymas. Ar turime 29 pritariančius? Pirmiausia pristatykite, Gentvilai.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man keista, kad redaguojant ir keičiant šį įstatymo projektą pakeisti įstatymo projekto tikslai. Jeigu anksčiau buvo – siekiama užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai skatinant žemės ūkio veiklą, konkurencingą žemės ūkį, tai liko tiktai vienas tikslas – užkirsti kelią spekuliacijai žeme.
Kitas buvo: išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką užtikrinant subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, kaimo gyventojų užimtumo didinimą. Redaguodami įstatymą jūs palikote tik tokią frazę: „Skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą“.
Mano manymu, vertinga šiuo įstatymu siekti tokių tikslų: skatinti konkurenciją, žemę naudoti racionaliai, išsaugoti, pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti bendruomenių plėtrą ir kaimo gyventojų užimtumą. Aš siūlau vėl grįžti prie buvusių įstatymo tikslų, nesusiaurinti taip, kaip jūs redaguodami susiaurinote, o grįžti prie tų labai vertingų dalykų, mano manymu. Todėl aš ir siūlau vėl išplėsti įstatymo tikslus. Kitaip sakant, grįžti prie tokios redakcijos, kokia buvo 2014 metais priimtame įstatyme, o ne apsiriboti, kaip jūs siūlote, – užkirsti kelią spekuliacijai ir skatinti racionalų naudojimą. Yra daugiau tikslų.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto išvada yra nepritarti vis dėlto…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Minutę! Dabar pirmiausia turime žinoti, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma ši pataisa? Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Yra 36 pasisakantys, svarstoma pataisa. Prašau pateikti komiteto nuomonę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Netikslinga iš esmės keisti įstatymų tikslus ir komitetui nebuvo aišku, kaip būtų didinamas kaimo gyventojų užimtumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų užsirašė… Dėl motyvų už ar dėl pataisos J. Jarutis užsirašė? Ne ten užsirašė. Ar kas nors užsirašėte dėl šios pataisos motyvuoti? J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų man nelabai suprantama, kodėl Kaimo reikalų komitetas sumanė eliminuoti iš įstatymo anksčiau buvusius pozityvius tikslus. Ar jie dingsta su dabartiniais pakeitimais, tampa nebeįmanomi? Juk tikslų įvardinimas šiaip dėl pačių nuostatų čia pokyčių nepadaro. O toje vietoje, kur liko komiteto redakcija, ar dabar tas žodis „spekuliacija“ yra aiškus, ar jis nėra, taip sakykime, atėjęs iš sovietinių laikų, kai tai, ką mes dabar vadiname verslu, buvo vadinama spekuliacija ir spekuliantais? Gal čia reikėjo ieškoti kito žodžio – „nepagrįstas pasipelnymas“ ar kas nors tokio. Bet ką, dabar jau yra šitoje vietoje, nepataisysi.
PIRMININKAS. Motyvuojančių prieš nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas balsuoja už E. Gentvilo pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 43, prieš – 34, susilaikė 25. Nepritarta.
Kita pastaba – Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau komiteto pirmininką pakomentuoti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Teisės departamento pirmajai pastabai yra siūlymas pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto ir departamento siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Teisės departamento antroji pastaba – pritarti iš dalies. Šiuo atveju esmė yra tai, kad žemės subjektai, tai yra žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai – juridiniai ir fiziniai asmenys… būtų tie patys reikalavimai. Įgijėjui taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pastabai? Ačiū, pritarta. Dėl viso 1 straipsnio motyvai už, prieš. Užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 85, prieš – 7, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio pasiūlymas. Kas pristatytumėte? V. Ąžuolas. Ne? T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi mes diskutuojame apie žemės saugiklius, tai yra pasiūlymas nustatyti straipsnio pavadinimą „Įsipareigojimai žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui“, o ne „Įsipareigojimai dėl įgytos žemės paskirties žemės.“ Tai čia pavadinimo klausimas, bet po ilgų diskusijų komitete iš esmės tokios didelės priešpriešos nėra ir lieka Seimui apsispręsti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Viskas? Ar turime 29 pritariančius, kad svarstytume šią pataisą? Yra. Svarstome. Prašau pateikti komiteto nuomonę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui todėl, kad buvo svarstytas ankstesnis pasiūlymas, jam taip pat buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Nuomonių už, prieš pareikšti neužsirašė. Kadangi yra skirtingos nuomonės, kviečiu balsuoti. Kas už Seimo narių pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 13, prieš – 40, susilaikė 47. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, prašau pakomentuoti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Trečia pastaba. Komitetas nepritarė, nes žemės ūkio veiklos kriterijus įstatymo leidėjas nustato… (Balsas salėje: „Per mikrofoną kalbėkite!“) Įstatymų leidėjas nustato kitame įstatyme – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Komitetas nepritarė Teisės departamentui.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Ar E. Gentvilas nori kalbėti dėl šios pastabos? (Balsai salėje) Dėl Teisės departamento nebalsuojame, tai nebūtina.
Kita pataisa Seimo narių V. Ąžuolo, M. Puidoko, P. Urbšio, T. Tomilino, A. Nekrošiaus. Kas pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia buvo esminė pataisa, esminė diskusija, ar mes galime nustatyti kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams. Diskusija nėra baigta ir Europoje, jinai vyksta, bet šiandien toliau svarstydami mes pritarsime, tikiuosi, kompromisiniam sprendimui. Šitai pataisai buvo nepritarta komitete, man atrodo, kad ji vis dar yra diskusinė. Tačiau sutinku su bendru kompromisu, kad šiame etape galbūt ir nereikia jai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes kaip tik tai būtų prieštaravimas Europos Komisijos pastabai, dėl kurios yra pradėta procedūra.
PIRMININKAS. Tomai Tomilinai, ar atsiėmėte pasiūlymą? (Balsai salėje) Tada turime turėti 29 pritariančius arba nepritariančius.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKAS. Pataisos nesvarstome. Kita pataisa – Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau, komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ketvirtoji pastaba, kuriai komitetas nepritarė, dėl išimčių įsipareigojimui užtikrinti žemės ūkio veiklos vykdymą įsigytoje žemėje pagrįstumo. Iš tikrųjų dėl to buvo daug diskutuota tiek darbo grupėje, tiek Kaimo reikalų komitetas yra apsisprendęs dėl šito nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, nebalsuojame, tai yra dėl Teisės departamento pataisos nebalsuojama. Seimo narių V. Ąžuolo, M. Puidoko, P. Urbšio T. Tomilino ir A. Nekrošiaus pasiūlymas. Kas pristatote?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai susijęs pasiūlymas, galime balsuoti, ar svarstyti toliau jį.
PIRMININKAS. Susijęs su pirmuoju?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pirmojo nebesvarstome, tai šitas netenka prasmės?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tai tada atsiimate? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš negaliu atsiimti už visus, bet…
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario K. Bacvinkos.
K. BACVINKA (LVŽSF). Atsiimu siūlymą.
PIRMININKAS. K. Bacvinka atsiėmė siūlymą. Kitas pasiūlymas Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio. Kas pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai buvo pasiūlymas, susijęs su kitų šalių praktika, pavyzdžiui, Prancūzijos, kur specialiuosiuose ir bendruosiuose planuose yra nustatomi tam tikri įpareigojimai žemės pirkėjams. Manau, kad ši tvarka turėtų Lietuvoje įsigalioti. Galbūt šis pasiūlymas nėra ganėtinai išsamus ir palieka tam tikrų erdvių interpretuoti, todėl aš kaip ir neprieštarauju komiteto sprendimui nepritarti šiandien, bet manau, kad ateityje reikės grįžti prie šitos tvarkos. Siūlau vėlgi bendrąja tvarka spręsti, ar svarstyti tą, nes aš atsiimti negaliu, čia daug pasirašiusių žmonių. Aš vienas negaliu atsiimti.
PIRMININKAS. Kalbėjote dėl 2 straipsnio 3 dalies?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėl 3 dalies kalbėjau, taip.
PIRMININKAS. Ar kiti Seimo nariai taip pat atsiima?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Nebalsuojame tiesiog.
PIRMININKAS. Nebalsuojame. (Balsai salėje)
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Valiau Ąžuolai, atsiimate? Atsiimate. Povilai Urbšy, atsiimate? Ar atsiimate šią pastabą, kurią pasirašėte? Atsiimate. Ačiū. Petras Nevulis? (Balsai salėje) Atsiima. A. S. Nausėda? Atsiima. N. Puteikis? (Šurmulys salėje) Tiesiog tada turime pasitikrinti, ar yra 29 pritariantys asmenys, kad būtų svarstoma ši pastaba. Nesvarstome.
Kita pastaba. (Balsai salėje) Taip pat Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio siūlymas dėl 2 straipsnio papildymo 4 dalimi. T. Tomilinas pristato.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šį kartą kviečiu labai rimtai svarstyti šią pataisą, šį kartą kviečiu balsuoti prieš komiteto sprendimą, nes komitetas iš esmės urmu nepritarė toms pataisoms ir nelabai giliai svarstė. Mes paskui ėjome link kompromisų dėl kitų sričių, kitų straipsnių, mes apie tai vėliau kalbėsime. Bet šiuo konkrečiu atveju mes kalbame apie žemės pirkimo ir pardavimo sandorius, kurie turi būti vykdomi bankinio atsiskaitymo būdu. Tai yra skaidrinimas, tai yra ištraukimas iš šešėlio ir taip toliau. Šiuo atveju aš esu kategoriškas, kad mes paliktume galimybę už žemę atsiskaityti tik per banką ir nepaliktume galimybės, jūs visi žinote, ką daryti. Siūlau nepritarti komitetui, svarstyti pataisą ir pritarti tai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius šią nuomonę? (Balsai salėje)
Yra 62. Svarstome pataisą. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Argumentas – tai Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) reguliavimo sritis. Bet šitas įstatymas bus ateityje. Iš tikrųjų šiandien, ką ir T. Tomilinas sakė, šiek tiek išeitų kaip sviestas sviestuotas. Bet mes kalbame apie žemės ūkio paskirties žemės pirkimą ir tikrai šiuo atveju mes žinome, kad nemažai buvo įvairių ir korupcinių… ir, ko gero, ir šiandien tai egzistuoja, kad dalis pinigų yra paprasčiausiai slepiama. Žemė yra perkama visai ne ta kaina, kuri realiai yra sumokama. Galbūt jau ir šioje vietoje galėtume įrašyti šitą papildymą, kad tai kaip specialusis įstatymas, susijęs su žemės ūkio paskirties žemės pirkimu.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Posėdžio metu buvo minimas Europos Komisijos komunikatas. Komunikate irgi fiksuojama, kad žemė yra ribotas ir ypatingas turtas. Jeigu mes irgi pripažįstame tą patį, tai turime ir nustatyti ypatingą atsiskaitymo tvarką, kad žemė netaptų pasipelnymo šaltiniu ir kad per kai kuriuos asmenis neateitų nešvarūs pinigai. Tas apribojimas, man atrodo, yra labai protingas, nes tas, kas turi teisėtai sukauptų lėšų, jis gali pagrįsti, jis atsiskaito per banką. Man atrodo, ko gero, tendencija mūsų valstybėje ir bus kovoti su šešėliu, eiti tuo keliu. Tai pradėkime nuo žemės.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš kitu.
PIRMININKAS. Kitu. Kazy Starkevičiau, norite kalbėti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininkas taip neaiškiai dabar paaiškino, bet iš tikrųjų dėl žemės pirkimo, kaip ir viso nekilnojamojo turto pirkimo, atsiskaityti grynaisiais pinigais yra ribojimų ir reikia, kad jie būtų bendri tiek perkant kitą nekilnojamąjį turtą, tiek ir žemę. O dabar mes čia įvesime kažkokias išlygas, kad perkant būtent žemę būtų tam tikri ribojimai. Jeigu keisis ribojimai pirkti grynaisiais pinigais kitus objektus, tai keisis ir dėl žemės, čia nereikėtų įvelti tam tikrų dviprasmybių. Aš irgi esu už. Iš tikrųjų matome ir galbūt būna sandorių, kur mokama dalis įvairiais būdais, bet čia mes to nesugaudysime. Vienu žodžiu, kaip dėl viso nekilnojamojo turto, taip ir dėl žemės turi išlikti tokios pačios sąlygos. Jeigu griežtės, mes turbūt svarstysime tai, tai griežtės ir dėl žemės, ir dėl kito nekilnojamojo turto. Taigi čia tikrai nesiblaškykime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 61, prieš – 6, susilaikė 36. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario E. Gentvilo. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mes žinome, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo yra ūkio subjektų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kurie turi virš 500 hektarų. Gyvulininkystei leidžiama turėti virš 500 hektarų, tačiau gali taip atsitikti, kad žmogus ar perorientuoja savo ūkį, arba dėl tam tikrų priežasčių sumažėja gyvulių skaičius, ir tas žmogus nebegali pagal galiojantį įstatymą turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio naudmenų. Čia apskritai tokia konstitucinė kontroversija, kai išskirtas vienas subjektas, kuris užsiima gyvulininkyste. Tačiau jeigu atsitinka taip, kad turi virš 500 hektarų ir turi atsisakyti, tada mano pasiūlymas skamba taip: „Valstybė išperka viršijančią 500 hektarų ploto ribą vidutine rinkos verte, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius.“ Toks siūlymas, kad valstybė perimtų, o paskui jau valstybė turėtų galimybę atiduoti, perleisti, parduoti kitiems ūkininkams tą žemės perteklių dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 balsuojančius už tai, kad būtų svarstoma ši pataisa?
Už balsavo 36. Svarstome.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Iš tikrųjų diskutuojant apie 500 hektarus ir būtent šitą išlygą dėl gyvulininkystės, tikrai tiek darbo grupėje, tiek komitete buvo daug diskusijų apskritai dėl pačios išimties. Taip žiūrint. Tačiau vis dėlto buvo priimtas tas sprendimas, kad reikia skatinti gyvulininkystę, tas papildomas žemės įsigijimas virš 500 hektarų yra susijęs su gyvuliais. Tikrai būtent įsigijimo metu būtent subjektas gerai žino, kokios jo laukia pasekmės, jeigu jis būtent dėl savo kaltės arba dėl savo sprendimo atsisakys tos gyvulininkystės, kad jis šitą plotą, atitinkamai virš 500 hektarų, praranda. Visa tvarka yra numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Net ir E. Gentvilas nebepasisako prieš savo pasiūlymą. Kviečiu balsuoti apsisprendžiant. Kas už E. Gentvilo siūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 29, prieš – 29, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio. Kas pristatysite? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pasiūlymas susijęs su apribojimais asmenims, kurie buvo teisti už sunkius ir ypač sunkius nusikaltimus, įsigyti, taip pat juridinių asmenų tokiems savininkams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Didelio palaikymo tarp skirtingų interesų grupių šitas pasiūlymas nesulaukė, todėl manau, kad bus galima ateityje grįžti prie jo tikslesnio formulavimo, galbūt už sunkius finansinius nusikaltimus taikyti tam tikrus ribojimus. Bet šiandien aš to palaikymo nematau, todėl siūlau balsuoti, ar toliau svarstyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 palaikančius? Kviečiu balsuoti ir parodyti.
Už – 11. Pasiūlymas nesvarstomas.
Dėl viso straipsnio su visais pasiūlymais. Niekas neužsirašė diskutuoti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 76, prieš – 3, susilaikė 24. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Būtent 10 pastabai komitetas nepritarė, nes ką mes ir kalbėjome, dėl išimčių virš 500 hektarų, tai būtent papildomas vienas sąlyginis gyvulys, vienas hektaras. Kadangi ir darbo grupėje labai daug apie tai buvo diskutuota, ir komitete, ir komiteto sprendimas buvo vis dėlto, kad būtų taikoma šita išimtis, todėl Teisės departamentui nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Teisės departamento nuomonės nebalsuojame, pritariame komiteto nuomonei.
Toliau Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas. Pristato Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mano pasiūlymas labai panašus, kaip ką tik buvo Teisės departamento, kuriam nepritarta ir dėl kurio nebalsuojama. Mano manymu, tikrai yra antikonstitucinis dalykas, tačiau iki šiol Seime pritrūkdavo balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad viena veiklos sritis įgyja pranašumą prieš kitas. Tas, kas užsiima gyvulininkyste, gali turėti virš 500 hektarų, kas užsiima augalininkyste, negali turėti. Noriu pasakyti, kad ir Europos Komisija į tuos dalykus yra atkreipusi dėmesį, ji mūsų konstitucingumo nesvarsto, svarsto Europos teisės požiūriu. Mano siūlymas išbraukti nuo tos vietos, kad šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti, ir t. t. Kitaip sakant, visi ūkininkai būtų vienodi – ne daugiau kaip 500 hektarų. O dėl dabartinės išlygos ir lengvatos užsiimantiesiems gyvulininkyste, jeigu ji išliktų, gal šiame Seime atrasime balsų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa?
Yra 30 pritariančių. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – šių metų spalio 27 dienos posėdyje nuspręsta palikti galiojančią nuostatą. Kaip minėjau, mes jau buvome tai svarstę ir todėl komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonių už, prieš nėra. Siūlau balsuojant apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Kas pritariate Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 24, prieš – 33, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, M. Puidoko pasiūlymas. Turbūt susiję du pasiūlymai. Pristato V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad Žemės tarnyba užsiimtų kontrole, ar asmenys neviršija bendro nustatyto ploto ribos. Šiuo metu atsitinka tokių atvejų, kai netgi matome spaudoje ir kituose informaciniuose dalykuose, kad nuperkami uabai ar kitos įmonės, kurios valdo didžiulius plotus, o iš esmės niekas nekontroliuoja, ar jie neviršija nustatyto ploto. Todėl šio ir kitų pasiūlymų esmė yra ta, kad Žemės tarnyba kontroliuoja, ar jie neviršija nustatyto ploto.
PIRMININKAS. Kalbėjote dėl abiejų pasiūlymų? Abu susiję?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, jie tarpusavyje susiję, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius?
58 palaikantys Seimo nariai. Svarstome. Komiteto nuomonė dėl abiejų pasiūlymų.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė abiem pasiūlymams pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kviečiu, kolegos, pritarti V. Ąžuolo ir jo komandos parengtam tokiam išmintingam pasiūlymui, kad mūsų valstybės institucijos turėtų prievolę tikrinti savininkus, išsamiai tikrinti. Ir taip pat mes persikeliame į diskusijos sūkurį dėl apskritai nuosavybės slėpimo, „Panama Papers“ ir visų kitų reikalų. Labai gerai, kad mes turėsime tokią nuostatą, kuri mums padės skaidriai stebėti, kaip spekuliuojama ar nespekuliuojama mūsų žeme.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš trumpai galėčiau pasakyti, kas atsitiks. Dvi niankos – vaikas be galvos. Dabartiniu metu yra nusistovėjusi tikrai gera tvarka – už visus veiksmus atsako notarai. Notarai patikrina informacinėse bazėse, registruose, kiek tos žemės… Pats pilietis – jeigu mes pasitikime Lietuvos piliečiais, o visi deklaruojame, kad pasitikime, – deklaruoja, kad jis neturi daugiau kaip 500 hektarų. Notaras atlieka patikrinimo veiksmus visuose registruose. Įvedėme dar papildomą registrą. Labai gerai, kad bendrovių pajininkai dabar irgi turės užregistruoti savo pajininkus Registrų centre. Anksčiau tik pas juos seife būdavo įdėti tie pajininkai. Taigi mechanizmas tobulėja. Dabar žinome, kas yra Žemės tarnyba. Kas atsitiks? Kai notaras gaus Žemės tarnybos patikslinimą ir patikrinimą, kad jis tikrai turi reikiamą kiekį žemės, jo neviršija, tada pasikliaus notaru, t. y. Žemės tarnyba. Ir notaras tvirtins. Atsakomybė bus visiškai „išplauta“. Kaip pradžioje sakiau: dvi niankos – vaikas be galvos. Taigi pagalvokime. Ir biurokratizmą padidinsime, ir sąnaudas padidinsime, nes reikės ir notarui mokėti, ir Žemės tarnybai mokėti. Atsitokėkime. Pasitikėkime tarnyba ir mūsų šalies piliečiais.
PIRMININKAS. Ačiū. Mokėti reikės notarui, ne notarui. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio pasiūlymo, kuriam pritarė ir komitetas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 31. Pasiūlymams pritarta.
Kitas – Seimo nario A. Stančiko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Trumpai. Čia yra tik techninio pobūdžio. 8 straipsnio 4, 6 ir išbraukti 5, 7 dalyse ir t. t., ten nurodyti. Čia yra tik techninio pobūdžio – eiliškumas keitėsi. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu redakcinio pobūdžio pastaboms? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Kitas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šešta pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Tai yra žemės paėmimo… Kalbama apie tai, kad yra nurodytas plotas. Esmė yra ta, kad paimamas ne sklypas, o plotas. Pavyzdžiui, perkant žemę dėl gyvulininkystės plėtros subjektas turėjo, sakykime, 490 hektarų, nupirko sklypą 50 hektarų, tačiau jis trejų metų laikotarpiu įsipareigojimų nevykdė ir valstybė turi išpirkti iš jo. Išeina, kad ji turi išpirkti ne visą sklypą, o plotą. Todėl komiteto pasiūlymas buvo, kad paliktas plotas, ir Teisės departamentui nepritarti. (Balsai salėje) Čia, ko gero, esmės labai nekeičia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome komiteto nuomonę.
Kita – Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Jai taip pat komitetas nepritarė. Patobulintas pasiūlymas nustato tikslingumą – aprašytas aiškinamajame rašte. Esmė yra ta, kad 2006 metais galiojo juridiniams asmenims įsigyti žemės iki 2 tūkst. hektarų. Šiandien mes susiduriame su tuo, kad vis dėlto yra turinčių ir didesnį plotą negu 500 hektarų. Tačiau tai iki 2006 metų galiojęs įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso 3 straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti už visą 3 straipsnį su pa