Naujienos

Susitikime su aplinkos ministru K.Navicku - aptarti svarbūs privačių miško savininkų klausimai

Šio ketvirtadienio (2017-10-19 ) popietę Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) atstovų delegacija susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku aptarti aktualiausių miškų savininkams klausimų. Pozityviai nuteikia tvirtas ir kartu- atviras - ministro nusistatymas, jo išreikštas supratimas, kad miškų naudojimas turi kurti pridėtinę vertę. Teigiama ir tai, kad ministras supažindintas su ydinga situacija, iššaukta Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais įvestomis ekonominėmis sankcijomis įmonėms už aplinkosauginius pažeidimus ir pripažįsta situacijos neadekvatumą. Kas neramina- kad Aplinkos ministerijai susikoncentravus į urėdijų reformą, dauguma privačiam miškų ūkiui svarbių sprendimų nukeliami vėlesniam laikui.

Susitikime dalyvavo LMSA atstovai: A. Gaižutis, K. Šiaulys, M. Šilininkas, V. Čaikauskas, G. Versekėnas, S. Tirevičius, A. Šindeikis, A. Rudnickas, Ž. Navardauskė, S. Mozgeris, M. Norkūnas ir V. Guogaitė, AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja I. Klimašauskė ir Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas N. Kupstaitis.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis padėkojo  K. Navickui už ankstesnį susitikimą ir atvirą diskusiją su miškų savininkų ir miško darbų rangovų atstovais asociacijos renginyje “Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint miškus”, š.m. birželio 30d., Šalčininkuose.

O šiam susitikimui aplinkos ministrui iš anksto suformulavome ir pateikėme 5 klausimus (bei siūlymus jų sprendimui) [LMSA rašto kopija-čia...>>>]:

I. Dėl miško savininkų patiriamų nuostolių kompensavimo galimybių paskelbus ekstremalią situaciją visoje šalyje
II. Grėsmės dėl neproporcingų ekonominių sankcijų juridiniams asmenims.
III. Dėl privataus miškų ūkio ekonominio ir socialinio monitoringo bei analizės funkcijų
IV. Dėl privačių miškų naudojimo apimčių ir politikos bei ūkinės veiklos miškuose reglamentavimo
V. Kaip sprendžiami kiti aktualūs einamieji klausimai, pristatyti Aplinkos ministerijai ankstesnių susitikimų metu. Privataus miškų ūkio plėtros perspektyvų aptarimas.

Ekstremalios situacijos Lietuvos miškuose neįžvelgia.

AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas N. Kupstaitis informavo, kad tą pat dieną  priešpiet vykusioje Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje “Paramos miškininkystei aktualijos” buvo diskutuota ta pati tema ir labai aiškiai pasakyta - kad miško savininkai gali kreiptis kiekvienu konkrečiu atveju ir informuoti NMA apie konkrečius padarytus stichinius padarinius bei gauti paramą pažeistiems miškams atkurti (jei atitinka keliamus kriterijus: pažeista ne mažiau 0,5 ha miško, pažeidimas užfiksuotas Abiotinių veiksnių žurnale ir t.t). Tačiau patikino, kad Aplinkos ministerija dėl besitęsiančių liūčių Lietuvos miškuose dar neįžvelgia ekstremalios situacijos.

Asociacijos pirmininkas A. Gaižutis ministro prašė atkreipti dėmesį dėl papildomų lėšų skyrimo melioracijos ir kelių tinklo miškuose remontui ir tvarkymui. Lėšų galima būtų skirti, nes šiuo metu yra svarstomas Kaimo plėtros programos lėšų perskirstymas, tad galima būtų siūlyti miškų įveisimui nepanaudotas lėšas miškų infrastruktūros pagerinimui. Pridurdamas, prašė leisti miško savininkams neatlygintinai naudotis mažaisiais miško karjerais miško kelių tvarkymui ir remontui. Aplinkos ministras pabrėžė, kad dėl konkretaus atvejo, didelių kritulių kiekio - tai nėra tas pagrindas, dėl kurio būtų “atlaisvintas” mažųjų miško karjero reguliavimas ir plius, Žemės gelmių įstatymo pataisos greitu laiku planuojamos priimti Seime, po to Vyriausybė galės tuo remiantis patikslinti esamų miškuose mažųjų karjerų naudojimo taisykles, tačiau iki tol jų neketinama peržiūrėti. Ministrą neramina, kad dar yra nelegaliai eksplotuojamų karjerų, tad ministerija siekia suvaldyti situaciją ir užkirsti kelią norintiems pasipelnyti. Ją kažkaip išliberalizuoti, kad per daug prilijo - per mažas argumentas. Užbaigiant pirmąjį klausimą, LMSA pirmininkas A. Gaižutis aplinkos ministro prašė, kitą antradienį, 24d., vyksiančiame Kaimo plėtros programos 2014-2020 stebėsenos komiteto posėdyje, ypatingą dėmesį atkreipti į Žemės ūkio ministerijos inicijuojamą ES paramos  lėšų perskirstymą - kad paramos miškininkystei lėšos iš sunkiai šį finansinį periodą įgyvendinamos naujų miškų įveisimo veiklos nebūtų iš viso atimamos, o verčiau perskirstomos miškų infrastruktūros gerinimui.

Ekonominės sankcijos įmonėms už aplinkosauginius pažeidimus- pernelyg drastiškos.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis trumpai supažindino su situacija. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2016-04-14 Seimui priėmus Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus (įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytos neproporcingos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už įvairius ir labai plačiai traktuojamus aplinkosauginius pažeidimus. Tame tarpe yra nurodomi ne tik esminiai pažeidimai, o sudaroma galimybė bausti ženkliomis finansinėmis nuobaudomis už bet kokį nežymų nukrypimą nuo Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, Priešgaisrinės miškų apsaugos ir Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų. Toks neapibrėžtumas ydingas teisinėje praktikoje, sudaro prielaidas tarpti korupcijai, kuria netikrumo ir neapibrėžtumo atmosferą, kerta pasitikėjimą teisine valstybe. Su LMSA tokio teisinio reguliavimo pakeitimų pataisų rengėjai nederino, netgi neinformavo. Apie grėsmingą situaciją prabilta tik tuomet, kai ministerijos teisininkai pradėjo primygtinai "rekomenduoti" inspektoriams privaloma tvarka taikyti ekonomines sankcijas įmonėms už bet kokį aplinkosaugos pažeidimą. Konkrečiai dėl įmonėms taikomų ekonominių sankcijų ir nuobaudų taikymo situaciją papasakojo A. Rudnickas: baudos tūkstantinės ir labai plačiai galimos taikyti, o kaip pasekmė-grėsmė sužlugdyti bet kurią įmonę.

Dėl neproporcingų ekonominių sankcijų grėsmės juridiniams asmenims - ministras K.Navickas paatviravo, kad tokios iniciatyvos - tai prieš tai buvusios Vyriausbės (ir tuometinio aplinkos ministro V.Mazuronio) palikimas ir kad savo nuožiūra jis gali peržiūrėti, kiek ta teisė buvo taikoma, kiek atvejų buvo nubausta.  Advokatas A. Šindeikis pasiūlė, kad prieš skiriant ekonominę sankciją už aplinkosauginius pažeidimus turėtų būti taikoma papildoma sąlyga - ar yra padaryta žala gamtai, ar ne (jei rimtos žalos padaryta nėra, tuomet sankcija neturėtų būti taikoma). Aplinkos ministras ir N. Kupstaitis sutiko kad ta linkme reiktų eiti. Taipogi reikės inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, atsisakant nelogiškų ir neproporcingų reikalavimų.

Privataus miškų ūkio ekonominio ir socialinio monitoringo bei analizės poreikį pripažįsta, bet sieks geriau panaudoti esamą informaciją. 5 proc. mokestį žada keisti po Naujųjų metų.

Akivaizdu, kad objektyvūs sprendimai miškų ūkio politikos srityje gali būti priimami tik remiantis objektyvia, tikrąją padėtį atspindinčia informacija. Tačiau privatų miškų ūkį charakterizuojantys ekonominiai ir socialiniai duomenys nėra sistemingai renkami ir analizuojami. Tad "iš lempos" priimami politiniai sprendimai daro ženklią neigiamą įtaką privačiam miško ūkiui. Akivaizdžiausias to pavyzdys - ydingo  papildomo 5 proc. apyvartos mokesčio  įvedimas nuo 2015 m. pradžios privačių miškų savininkams. Neigiamos pasekmės per 3 šio mokestinio reguliavimo metus akivaizdžios, tačiau politikai iki šiol šio mokesčio neatšaukė. 

N. Kupstaitis paantrino aplinkos ministro išreikštai nuomonei, kad šiuo metu atliekamos sociologinės apklausos yra gera priemonė tikslui pasiekti. Tačiau S. Mozgeris pabrėžė apie šiuo metu VMT leidžiamus statistinius leidinius apie privačius miškus, kurie nesuteikia tinkamos informacijos nei apie miškų ekonomiką, nei apie investijas, kaštus. Pasiūlymas - kad VMT gali neinvestuodama surinkti duomenis iš registrų centro ar elementarios kaimo žmonių apklausos, kokia žemės sklypų kaina, medienos kaina ir tt. A. Gaižutis pasiūlė, kad LMSA gali dalyvauti aptariant - kokios informacijos apie privatų miškų ūkį reikėtų rinkti ir pateikti siūlymus Aplinkos ministerijai, kaip galėtų būti vykdomas tokios  informacijos paieška bei monitoringas - ministras sutiko.  

Dėl 5 proc. mokesčio ir dėl bendro mokestinio privataus miškų ūkio reguliavimo - su aplinkos ministru sutarėmė susitikti LMSA rengiamos konferencijos "Miškas - žmogui, žmogus - miškui" metu gruodžio 8 d. Vilniuje. Iki to laiko reikės atlikti namų darbus ir išdiskutuoti bei parengti pasiūlymus dėl mokestinio reguliavimo pertvarkos. Aplinkos ministras turi nusistatymą, kad 5 proc. apyvartos mokestis ydingas (baudžiamojo pobūdžio aktyvia veikla užsiimantiems miško savininkams), bet sieks jį pakeisti kažkokiu miško ploto (vertės) mokesčiu bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti.

[...] bus dar papildyta [...]

Apibendrinant valandą trukusį susitikimą, pozityviai nuteikia tvirtas ir kartu- atviras - aplinkos ministro nusistatymas, jo išreikštas supratimas, kad miškų naudojimas turi kurti pridėtinę vertę. Ir kad bendradarbiavimas su privačiais miško savininkais yra būtinas ir reikalingas.