Naujienos

V.Rinkevičius: Kanopinių žvėrių skaičių reikia sureguliuoti iki tiek, kad tai nedarytų didelės žalos miškui.
"Štai kokį vaizdą išvydau po žiemos nuvykęs į savo miško sklypą Galvokų kaime. Elniai sočiai pasivaišinę jaunų uosių žieve ir iš tokio miško tikrai jau nieko gero nebus. Tokie pažeisti medžiai užsikrečia puviniu ir po kiek laiko nudžiūsta, tad tampa tinkami tik malkoms. Tokių žvėrių pažeistų miškų Lietuvoje yra daug. Briedžiai labai pažeidžia eglynus, jaunus pušynus, elniai ir briedžiai - uosynus ir ąžuolynus, neskaitant drebulių ir kt. Aišku, kad jie nesirenka kur privatūs ar valstybiniai miškai – graužia visus vienodai",- probleminę situaciją aprašo biržietis miško savininkas Viktoras Rinkevičius. Savininkas neeilinis. Praėjusiais metais yra įvertintas konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016" apdovanojimais, aktyvus politikas - LVŽS pirmininko pavaduotojas, Seimo narys. Tad tikrai galintis inicijuoti pokyčius, sprendžiant išties aktualią problemą.
Ir toliau V.Rinkevičius dalinasi savo nuomone:
"Dabar yra mėgstama pasigirti, kad Lietuvos miškuose sukaupta virš 500 mln. m3 medienos resursų, bet visi nutyli, kad didelę dalį jų, dėl peraugusių ir laiku nekertamų bei žvėrių pažeistų miškų, sudaro menkavertės malkos, o ne aukštos kokybės, didelės vertės mediena.
![]() |
Politikas ir miško savininkas iš Biržų r. Viktoras Rinkevičius |
Kanopinių žvėrių skaičių reikia sureguliuoti iki tiek, kad tai nedarytų didelės žalos miškui. Turime pagaliau apsispręsti, ko gi mes norime: turėti daug žvėrių ir smagiai praleisti laiką medžioklėje, ar sureguliuoti žvėrių skaičių taip, kad jie nedarytų reikšmingos žalos ir turėti didelės vertės mišką? Medžioklė - trumpalaikis malonumas, o sveikas ir gražus miškas – didelis turtas. Šiuo atveju vienu šūviu dviejų zuikių nenušausime. Turime pasirinkti vieną ar kitą variantą arba kaip yra dabar - plaukti pasroviui.
Kaip bebūtų keista, prie tokios situacijos prisideda ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, smulkmeniškai reglamentuodama, licencijuodama sumedžiojamų žvėrių skaičių.
Gerokai ankščiau licencijos buvo ir šernams medžioti. Po ilgų diskusijų licencijos šernams buvo panaikintos, nors tuomet buvo daug nuogąstauta, kad panaikinus licencijas, medžiotojai „išmedžios“ visus šernus, tačiau nieko panašaus neįvyko. Aišku, labai malonus darbas valdininkams „skirstyti“ licencijas, išduoti daugiau ar mažiau, turėti rezervą „geriems žmonėms“, o miškai, juk ne jų, kad ir graužia žvėrys. Manau, kad tai ne kas kita, o būtent sovietinis palikimas – stengtis kuo labiau viską reglamentuoti, reguliuoti, leisti ar neleisti. Užtektų dėl geresnės selekcijos licencijuoti elnių, briedžių, danielių patinų medžioklę, o dėl patelių - tegul sprendžia patys medžiotojų būreliai, bet kad žvėrys tik nedarytų žalos miškams. Žvėrių pažeistų miškų Lietuvoje yra daugiau nei oficialiai deklaruojama ar pripažįstama, nes taip yra ramiau. Didėjant žvėrių skaičiui, mažėja ir apsaugos priemonių efektyvumas.
Nuotraukose akivaizdžiai matosi kokią žalą miškams daro per didelis kanopinių žvėrių skaičius. Panašių vaizdų galima pamatyti visoje Lietuvoje."
Daugiau nuotraukų iš miško valdos- V.Rinkevičiaus paskyroje soc.tinkle Facebook: