Naujienos

Seimo AAK pirmininkas K. Mažeika: medžioklės srityje pokyčiai būtini

Seimas 2017-03-21 (antradienį) po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Kęstučio Mažeikos inicijuotam Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo keičiamos jau daugelį metų nusistovėjusios medžioklės taisyklės ir skaidrinama ši sritis. "Už" balsavo 50, susilaikė 27, prieš buvo vienas parlamentaras. Seimas prie šio klausimo sugrįš gegužę. Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas priimtas dar 2003 m., todėl kai kurios jo nuostatos tikslintinos seniai. Taipogi Seimas po pateikimo pritarė ir liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlytoms Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis žemės savininkams suteikiama teisė registruoti savo medžioklės plotus.

„Viena iš tokių nuostatų – atsisakyti šiuo metu numatyto Medžiotojų sąvado bei pareigos kiekvienam medžiotojui kasmet pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui yra. Todėl ir siūloma atsisakyti tiek Medžiotojų sąvado, tiek ir kiekvienam medžiotojui numatytos pareigos kasmet teikti duomenis Medžiotojų sąvadui“, – sako K. Mažeika.

LR medžioklės įstatymo pataisų pristatymą žiūrėkite 2017-03-21 Seimo rytinio posėdžio Nr. 35 vaizdo įraše nuo 01:41:00"

Vietoj Medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai, įstatymo projekto iniciatoriaus nuomone, sudarytų sąlygas šioje sistemoje sukaupta informacija efektyviai dalintis įvairioms suinteresuotoms institucijoms.

Kiti siūlomi pakeitimai susiję su leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tokio leidimo turėtojui nenumatyta galimybė jo atsisakyti. Todėl siūloma papildyti įstatymą ir tokią galimybę numatyti.

Atsižvelgus į kiekvienais metais vis dar pasitaikančius atvejus, kai medžioja neblaivūs asmenys ir tokių medžioklių metu nepavyksta išvengti skaudžių pasekmių, siūloma nustatyti, kad dėl piktybiškai pasikartojančių neblaivių medžiojančiųjų atvejų atsakomybė tektų ne tik jiems patiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Taip pat siūloma patikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas ir sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, siekiantys įgyti teisę medžioti, privalo išlaikyti medžioklės egzaminą, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra nustatyta, kad už laikomą (perlaikomą) medžioklės egzaminą būtų sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Už egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Todėl, Seimo nario K. Mažeikos manymu, medžioklės egzaminą laikantys (perlaikantys) asmenys, piktnaudžiaudami šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų.

„Taip sudaromas papildomas krūvis medžioklės egzaminą organizuojančioms teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms, tuo pačiu didindamos Aplinkos ministerijos išlaidos už egzamino organizavimą“, – įsitikinęs parlamentaras.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl, be kita ko, siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Todėl kartu su Medžioklės įstatymu siūloma pakeisti ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, bei numatyti papildomas programoje sukauptų lėšų panaudojimo galimybes.

Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, Seimas pritaria, kad reikia stiprinti žemės savininkų teises medžioklės plotuose.  Įstatymo pataisomis taip pat nustatoma mažesnė riba, nuo kurios medžiotojų būreliai privalo priimti žemės savininkus į savo gretas. „Svarbiausias pataisų tikslas – įgyvendinti konstitucines žemės savininkų teises. Jos jokiais būdais negali būti mažesnės už savininko žemėje medžiojančio būrelio teises“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas ir įstatymo pataisų iniciatorius E. Gentvilas.

Vertinant ligšiolinį medžioklės reglamentavimą, E. Gentvilo teigimu, iš privačios nuosavybės ir savininkų atimta net teorinė galimybė realizuoti savo teises.

„Ne vienas atvejis, kai kokio nors didmiesčio medžiotojai sukuria būrelį visai kitame rajone ir, pavyzdžiui, suformuoja 1000 ar 5000 hektarų medžioklės plotus, apimančius ir privačius miškus, pievas ar laukus, ir sėkmingai ten vykdo medžioklę. Tokiame medžioklės būrelyje dažnai nėra ne tik paties žemės sklypo savininko, bet ir nė vieno to rajono gyventojo“, – atkreipia dėmesį E. Gentvilas.

Liberalo teigimu, būtina įtvirtinti žemės savininko teisių viršenybę medžioklės plotų naudotojų atžvilgiu. Tai reiškia realias galimybes privatiems žemės savininkams jų valdose sudaryti medžioklės plotų vienetus, skatinti žemės sklypų savininkų kooperaciją kartu kuriant tuos plotus.