Naujienos

Pirma. Nuo to, kiek ekonomiškai reikšmingą, stiprų ir gyvybingą sugebėsime išlaikyti Lietuvoje miškų sektorių, priklausys visų-tiek privačių, tiek ir valstybinių miškų-ateitis. Tik tvirtais ekonominiais pagrindais ir efektyviai tvarkomas miškų ūkis gali suteikti valstybėje ilgalaikį politinį svorį miškų žinybai, darbo vietas bei gerą atlyginimą miškininkams specialistams, užtikrinti deramas pajamas miškų savininkams (Valstybei ir privatininkams) bei naudą visuomenei. Todėl mes, privačių miškų savininkai, nuoširdžiai suinteresuoti turėti darniai ir efektyviai ūkininkaujančius kolegas valstybiniuose miškuose. Tikiu, kad ir valstybinėje tarnyboje dirbantys bei pažangiai mąstantys miškininkai lygiai taip pat žiūri į šiuo metu besiformuojantį privatų miškų ūkį. Juk tik kartu atsilaikysime prieš užsieniečių mums noriai peršamus dažnai nepamatuotus ir vienpusiškus siekius paversti didelę dalį miškų neliečiamais rezervatais, įvairios svarbos buveinėmis ir pan., kas tiesiogiai silpnina šalies miškų ūkio konkurencingumą.

Antra. Norint būti stipriems derėtų būti atviriems, savikritiškiems ir savalaikiai reaguoti į kylančias problemas, o ne jas neigti.Jau nebe pirmi metai miškininkų tarpe kurstomos aistros, galbūt stengiantis nukreipti dėmesį nuo kažkokių svarbesnių dalykų. Matyt ir dėl to, ankstesniais metais nesugebėjus miškų žinybai susitarti tarpusavyje ir apginti savo pozicijas, prarasta savarankiška Miškų ministerija. Gaila, tačiau labai skausmingai ir ypač neadekvačiai reaguojama net į mokslininkų ar savos žinybos specialistų analizes bei pasisakymus valstybinių miškų ekonominę veiklą liečiančias klausimais. Susidaro įspūdis, kad realios situacijos žinoti arba nenorima arba bijomasi, formuojasi nepakantumo išdrįsusiems pareikšti savo nuomonę atmosfera. Pernai kai kam valstybinėje miškų žinyboje šoką sukėlė pagal pripažintą tarptautinę metodiką Nacionalinės miškų inventorizacijos metu (5 metų matavimų duomenimis) išryškėję prielaidos, jog net iki 50 m3/ha gali būti sumažinti tūriai brandžiuose medynuose (aišku, kad kyla pagrįstas nerimas, juk jei taip yra iš tikro, tai kur galėtų dingti tas medienos skirtumas?) ir kad vien ūkiniuose miškuose kasmet priauga apie 14 mln. m3 medienos. Šiais metais – Lietuvos miškų instituto mokslininkų pateikta baigiamoji ketverių metų mokslinio darbo ataskaita „Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose“ ir iš jos išplaukiantys siūlymai dėl galimų ūkinės veiklos efektyvumo gerinimo scenarijų. Pažymėtina, kad šio darbo tikslas – pateikti siūlymų Lietuvos miškų ūkio ekonominiam reguliavimui tobulinti- dalinai buvo pasiektas jau vykdymo metu, tarpinius darbo rezultatus panaudojus rengiant svarbius teisės aktus: Lietuvos miškų ūkio politiką ir jos įgyvendinimo strategiją, Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2003-2006 m., LR Vyriausybės nutarimą dėl Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams už ūkinės veiklos apribojimus ir t.t. Atliktas išsamus Lietuvos valstybinio ir privataus miškų ūkio tyrimas, pagrįsti galimi Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo modeliai turi neginčytinos teorinės bei praktinės naudos. 

Reikėtų įsiklausyti į konstruktyvią Aplinkos ministro Arūno Kundroto Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdžio metu š.m. gegužės 5 d. išsakytą poziciją, kad nedera draust mokslininkams reikšti savo savarankišką nuomonę, kadangi kitaip bus užkertamas kelias sektoriaus pažangai.

Manyčiau, kad Aplinkos ministerija tikrai galėtų Miškų instituto mokslininkams pasiūlyti eksperimento tvarka išbandyti savo siūlymų gyvybingumą praktikoje kurios nors nedidelės urėdijos teritorijoje.

Trečia. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pozicija yra aiški ir nedviprasmiška: sprendimais dėl miškų racionalaus ir ekonomiškai pagrįsto tvarkymo būdų privalo rūpintis jų SAVININKAI. LMSA atstovaujame privačių miškų savininkų interesus, prioritetiškai rūpinamės su privačiais miškais susijusiais klausimais. Sprendimus dėl valstybinių miškų turi priimti irgi savininkas -Valstybė, per Seimą atstovaujanti visų Lietuvos piliečių interesus. Valstybės turtas yra ir mūsų visų turtas, tad kiekvienam piliečiui turi rūpėti - kiek efektyviai jis yra tvarkomas, ar duoda naudos ir pajamų į biudžetą.

LMSA nuolatos primename valdžios institucijoms apie neleistinai ilgai vilkinamą žemės reformą grąžinant nuosavybę (žemę ir miškus) jų savininkams. Daugiau nei dešimtmetį neužbaigiama žemės ir miškų reforma neša tiesioginius nuostolius savininkams ir valstybei. Rezervuotuose privatizavimui miškuose (šiai dienai apie  300,000 ha arba 14 % visų miškų plote) ūkinė veikla praktiškai nevykdoma, kasmet Lietuvos pramonei nepateikiama apie 1,5 mln.m³ potencialiai galimos naudoti medienos. Tuo būdu kasmet prarandama apie 100 mln. Lt pajamų vien tik už žaliavinę medieną. Tai skaudi problema, yra jų ir daugiau.

Manyčiau, kad išsiplėtojusi diskusija gali būti naudinga stiprinant Lietuvos miškų ūkio pozicijas, tiktai derėtų ramiai ir argumentuotai padiskutuoti dėl specialistų keliamų problemų, bendrai ieškant racionalesnių ūkininkavimo valstybiniuose bei privačiuose miškuose būdų.

dr.Algis Gaižutis,

LMSA pirmininkas