Naujienos
Linas Dičpetris: Lietuvos miškų urėdijų pertvarka yra akivaizdi būtinybė.
Profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris Linas Dičpetris portale 15min.lt 2017-03-08 skelbiamame straipsnyje "Medienos sektoriaus konkurencingumo iššūkiai: kodėl vienas variklis geriau negu 42 irklai?" įvardija priežastis, kodėl valstybinių miškų sektorius yra centralizuotas daugelyje pažangių Europos šalių. Jis pažymi, kad šiuo metu Lietuva tik pasyviai stebi kaip tolsta laivai [kitų šalių medienos ir susijusių ūkio šakų klasteriai]– matome Europos medienos sektoriaus virsmą, tačiau patys tik taškome vandenį 42 skirtingais urėdijų irklais, žvelgdami į skirtingas puses, nes kiekvienas irkluotojas jaučia savo įtaką, matydamas save kaip mažą viso laivo kapitoną.
Mediena yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtinių išteklių, tačiau lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvos medienos pramonė gerokai atsilieka. Medienos sektoriaus įmonių kuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui yra net tris kartus mažesnė nei panašių įmonių ES šalyse, nors ir ES susiduriama su iššūkiais.
Lietuva vis dar orientuojasi į žaliavų pardavimą ir bazinės gamybos efektyvumą, neturėdama aiškios ateities vizijos ir strategijos. Niekaip neįvykstanti Lietuvos miškų urėdijų pertvarka čia vaidina esminį vaidmenį – be vienos stiprios išteklius ir talentą sutelkiančios organizacijos sektoriaus pokyčiai neįvyks. Dėl Rytų rinkose išaugusios paklausos ir gamybos pasaulio medienos pramonės svorio centras persislenka į Aziją. Visas Europos medienos pramonės sektorius susiduria su dideliais iššūkiais: popieriaus, celiuliozės ir susijusių produktų gamyba Senajame žemyne susitraukė trečdaliu. Bet Europos šalys nesnaudžia ir keičia kryptį – aktyviai diegia inovacijas, persiorientuoja nuo tradicinės prie aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų. Medienos sektoriaus valdymas keičiasi, įmonės kuria verslus kartu su chemijos, statybos ir kitų pramonės šakų atstovais, vysto „pilno sprendimo“ paketus, apimančius tiek produktus, tiek paslaugas.
Pažangiausiai savo medienos sektorius valdančios Europos šalys, turinčios gilias miškininkystės tradicijas ir stiprias aplinkos apsaugos sistemas, intensyviai ieško naujų kelių. Pavyzdžiui, Suomija struktūrizuotai ir nuosekliai plėtoja medienos ir susijusių ūkio šakų klasterį, kurio paskirtis – didinti bendrą sektoriaus konkurencingumą, persiorientuoti į bioekonomiką, skatinti inovacijų kūrimą, bendradarbiavimą ir Suomijos medienos prekės ženklo plėtrą užsienyje.
Austrijoje veikiančios centralizuotos miškų išteklių valdymo organizacijos „Österreichische Bundesforste“ stiprybė – inovatyvi miškų ir biomasės išteklių stebėsena, išnaudojant duomenų integracijos platformas, sistemiškai analizuojant miškų atsinaujinimą ir į procesą aktyviai įtraukiant miškų savininkus. Austrija, Suomija ir kitos ES šalys savo strategijose aiškiai numatė, kas bus medienos sektoriaus permainų variklis ir kaip jis veiks. Kad sektoriaus laivas nenukryptų nuo pasirinkto permainų kurso, jis valdomas centralizuotai. Užsienio šalių praktika rodo, kad esminės medienos pramonės permainos yra susijusios su sektoriaus klasterizacija ir verslo ekosistemos plėtra. Būtina sutelkti išteklius pokyčiams, koordinuoti veiksmus, vystyti inovatyvias įmones. Būtent čia pagrindinis vaidmuo tenka už miškų ir medienos sektoriaus valdymą bei priežiūrą atsakingoms valstybės institucijoms – jos yra svarbiausių pokyčių varikliai ir skirtingų dalyvių bendradarbiavimo koordinatoriai.
 |
| Linas Dičpetris |
Ta pat tema:
"Žinių radijo" 2017-03-09 laidoje "Ryto espresso" pokalbis "Miškų reforma: ar gali Lietuvos medienos pramonė pirmauti Europoje?" [Laidos įrašą išklausyti galima čia...>>>]
Pokalbininkas profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris Linas Dičpetris sako, kad konkuruoti su aplinkinėmis valstybėmis reikia dėl to, kad Lietuvos medienos pramonė būtų viena pirmaujančių bent jau Europoje.
Laidos vedėjas- Ridas Jasiulionis 
