Naujienos

*Vietinis biokuras vietoj brangstančių dujų

Per

Per ateinančius keliolika metų Lietuva ketina žymiai sumažinti priklausomybę nuo įvežtinių energetikos resursų. Per paskutinį dešimtmetį vietinio biokuro – miško ir medienos atliekų, šiaudų – panaudojimas didėjo keletą kartų, o per ateinančius dešimt metų, planuojama, dar padvigubės. Tokius planus šiai temai surengtoje konferencijoje dėstė šalies energetikos, aplinkosaugos ir kitų sričių specialistai.

"Šilumos ūkio plėtros kryptyse numatyta, kad šilumos gamyba iš vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių išteklių bendrame šilumos balanse 2010 m. sudarys 17 proc., o 2020 m. – beveik ketvirtadalį visos šilumos gamybos", - konferencijoje sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Brangstantį įvežtinį kurą keičia vietinis

Praėjusio dešimtmečio pradžioje biokuras ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai šilumos ir elektros gamyboje praktiškai nebuvo naudojami – visą kuro balansą sudarė iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos ir mazutas. Tačiau situacija pasikeitė1996-1998 metais, pradėjus smarkiai brangti šiems energijos šaltiniams. Todėl per paskutinius aštuonerius metus mazuto dalis centralizuotai gaminamos šilumos kuro balanse sumažėjo nuo 43 proc. iki 6,9 proc., o biokuro ir kito kuro dalis smarkiai išaugo – nuo nežymaus 0,2 proc. iki 12,6 proc.

Sparčiausiai katilinių rekonstrukcija ir pritaikymas biokurui vyksta mažesniuose Lietuvos miestuose. Viena aktyviausių biokuro propaguotojų yra viena didžiausių šilumos tiekėjų šalyje bendrovė "Litekso", centralizuotai šilumą tiekianti devyniems šalies miestams.

"Mums pradėjus veiklą Lietuvos miestuose, buvo būtina skubi katilinių ir kitos šilumos ūkio įrangos rekonstrukcija, taip pat pritaikant jas naudoti vietinį biokurą. Tai leido išlaikyti stabilias šilumos energijos kainas, o vietiniams ūkininkams ir miškų savininkams suteikti papildomų pajamų", - sakė "Litekso" generalinis direktorius Žanas Sakrestas (Jean Sacreste). Iš devynių miestų, kuriuose veikia "Litekso", septyniuose šilumos energija jau gaminama naudojant biokurą. Šiuo metu bendrovė katilinę taip pat rekonstruoja Marijampolėje.

Miško atliekos ir šiaudai

Yra paskaičiuota, kad kasmet Lietuvoje susidaro 2,4 mln. kub. metrų miško kirtimo atliekų, iš kurių maždaug trečdalį galima panaudoti kaip biokurą. Be to, ūkininkai per metus sukaupia šimtus tūkstančių tonų šiaudų ir vos 10 proc. šių šiaudų naudoja ūkyje, likusieji 90 proc. iki šiol buvo sunaikinami.

Ekspertai tikina, kad biokuro naudojimas ir toliau didės, nes skirtingai nuo naftos ir dujų, biokuras yra atsinaujinantis šaltinis ir neprisideda prie šiltnamio efekto. Pačio biokuro resursai nemažės, nes Valstybinis miškotvarkos institutas prognozuoja, kad ateityje miškų plotai didės – kasmet po 4-5 tūkst. hektarų. Be to, šiuo metu Lietuvoje taip pat yra apie 400 tūkst. ha apleistų ir nenaudojamų žemės ūkiui žemių. Jose įveisus trumpos apyvartos energetines plantacijas (žilvičius, gluosnius), jų biomasė ženkliai taip pat papildytų vietinio biokuro išteklius.

"Vilniaus žinių" informacija
www.vilniauszinios.lt