Naujienos

LMSA Valdybos atstovų ir žemės ūkio ministro Broniaus Markausko susitikime nubrėžtos bendrų darbų gairės

Šį penktadienį (2017-02-03) iš pat ryto Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos atstovai susitikome su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku ir jo patarėja Liuda Tuomaite. Vyko labai dalykiška diskusija,  aptarėme privačios žemės ir miško savininkams aktualius klausimus.  Ministras pažadėjo paremti miško savininkus, kad būtų atsisakyta 5proc. apyvartos mokesčio ir kad būtų sprendžiami žemės savininkams aktualūs medžioklės reglamentavimo klausimai. Sutarta glaudžiai bendradarbiauti.

 Nuotr.: LR žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitikime su LMSA Valdybos nariais

LMSA PASIŪLYMAI DĖL LR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VEIKLOS PRIORITETŲ IR 17-SIOS LR VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO

Lietuvos miško savininkų asociacija atlikome LMSA narių apklausą ir apibendrinę gautą informaciją siūlome LR žemės ūkio ministerijai:

1. Užbaigti esminius žemės reformos darbus.

Kaimo teritorijoje:
- nuosavybės teisių atkūrimą baigti iki 2018-01-01
- asmeninio ūkio žemės tvarkymą iki 2018-07-01
- Kitų naudojamų ar tinkamų naudoti teritorijų tvarkymą iki 2019-07-01
- Laisvų valstybinių žemės plotų formavimą iki 2020-07-01
- Valstybinės reikšmės miškų formavimą iki 2018-07-01
Miesto teritorijoje:
- Nuosavybės teisių į žemę grąžinimą iki 2020-01-01
- Kitų teritorijų žemės sklypų formavimą iki 2020-07-01
- Valstybinės reikšmės miškų formavimą iki 2018-07-01

2. Dėl rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų

- siekiant didinti ekonominę miškų reikšmę darniai plėtojant kompleksinį miškų ūkį, reikia likusius po žemės reformos užbaigimo rezervuotus nuosavybei sugrąžinti miškus parduoti aukcionuose, pirmiausiai pasiūlant dalyvauti uždaruose aukcionuose kaimyninių valdų savininkams ir vietiniams kaimų gyventojams. O jei tokiu būdu parduoti nesiseka- jau viešo aukciono būdu.

3. Pradėti fragmentiškai išsidėsčiusių privačių bei valstybinių miškų konsolidavimo programą, tuo tikslu sudarant teisines prielaidas miškų ekvivalentiniams mainams.

-Tas leistų: 1) Parduodant rezervinius miškus, gauti didesnę naudą valstybės biudžetui.; 2) Racionalizuoti žemėnaudą, kurioje po dabartinės reformos yra labai daug spragų. 3) Sprendžiant nuosavybės klausimus, pirmenybę teikti kaimyninių valdų savininkams ir vietiniams kaimų gyventojams.

4. Patikslinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kad įsigyjant žemės ūkio ar kitos paskirties žemėje esančius miškus (t.y. ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančias miško naudmenas), taikomi LR miškų įstatymo reikalavimai.

-Tas pat principas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai įsigyjamo žemės ūkio ar kitos paskirties sklypo ploto didžiąją dalį (pavyzdžiui, 2/3) užima ten augantis miškas. (Išsamūs siūlymai pateikti LMSA 2014-09-15 rašte ŽŪM Nr 81.)

5. Priimti nauja redakcija jau ilgą laiką tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų derinamą projektą pakeitimų LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“

6. Užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą siekiant pajamų valstybei bei savivaldybėms, bei užtikrinti investicijų pritraukimą, ypač į regionus. Valstybė turi veikti rinkoje kaip racionalus savininkas.

- - Nustatyti mokestį arba kompensavimą valstybei ir savivaldybėms už naujas statybas žemėje, kurį nuomojama ne konkurso tvarka iki 2018-01-01
- - užtikrinti tinkamą valstybinės žemės apskaitą iki 2018-01-01
- - suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visus valstybinės žemės sklypus iki 2021-01-01
- - siekti didesnių pajamų ir kontroliuoti pajamas už valstybinės žemės pirkimą, nuomą ar kitokį naudojimą (nuo 2017 m.)
- - įdiegti daugiau ekonominių valstybinės žemės valdymo kriterijų iki 2018-01-01.

7. Įdiegti daugiau elektroninių paslaugų, mažinti biurokratiją bei greitinti sprendimų priėmimą

- Įdiegti elektroninių topografinių duomenų rinkimo, derinimo, kaupimo bei platinimo sistemą iki 2020-01-01
- Ženkliai sutrumpinti visų sprendimų priėmimo terminus (maksimalus terminas 5 dienos) iki 2018-01-01 Sutrumpinant viešojo administravimo sprendimų priėmimo terminus reikia inicijuoti atitinkamas viešojo administravimo įstatymo pataisas ir jame tuos terminus numatyti. O iki tol, kaip pilotinį projektą ŽŪM reguliavimo srityje, nekeičiant teisinio reguliavimo maksimalių ribų, praktiškai tuos terminus mažinti.
- Užtikrinti elektroninės nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos bei derinimo procedūrų perkėlimą į elektroninę erdvę bei duomenų viešumą ir neatlygintiną naudojimąsi nurodyta sistema.

8. Užtikrinti nemokamą ir viešą valstybės, ypač VĮ Registrų centras valdomų, bazinių (monopolinių) duomenų (išskyrus asmens duomenis ir komercinius duomenis) teikimą iki 2018-07-01

9. Papildyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo tvarką, numatant, kad nebūtų reikalaujama iš privačių asmenų informacijos ir dokumentų, kuriuos turi ar gali gauti pačios valstybinės struktūros.

Pavyzdžiui, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys patikslinami pagal Valstybinio miškų kadastro duomenis, kai reikia įforminti tik įveistą ar savaime užaugusį mišką, kuris miškų kadastre jau įregistruotas. Tai galėtų būti daroma Valstybinės miškų tarnybos išduotų pažymų pagrindu. VMT savininkui išduoda tiek kartografinę medžiagą, tiek pažymą apie rinkos vertę, kuri reikalinga kadastro duomenų tikslinimui. Matavimai natūroje neturi būti reikalingi. Palengvinti ir supaprastinti žemės ūkio paskirties keitimo iš žemės ūkio į miškų ūkio procedūras ir tais atvejais, kuomet miškas sudaro daugiau nei 2/3 viso sklypo ploto).

10. Įgyvendinti konstitucinę nuostatą įpareigojančią tausoti žemės plotus su derlinguoju dirvožemiu. Numatyti kompensavimo mechanizmą už žemės naudojimo keitimą ar dirvožemio sunaikinimą iki 2018-01-01

11. Gerinti sąlygas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Užtikrinti žemės konsolidacijos projektų rengimą bei įgyvendinimą. (nuolat)

12. Užtikrinti centralizuotą, stabilią, racionalią ir efektyvią valstybės institucijų veiklą.

-Tai turi vykdyti vientisos žemės administravimo sistemos vystymas. (nuolat). Centralizuota valstybinės žemės valdymo, geodezijos, žemėtvarkos, kartografijos, kadastro institucija, neturi būti skaidoma, bet, atvirkščiai, jai turi būti suteikiamas vis svarbesnis vaidmuo valstybinio turto – žemės valdyme.

13. Savivaldybėms suteikti daugiau teisių pritraukiant investicijas, ypač ekonominėmis priemonėmis.

- Supaprastinti valstybinės žemės sklypų perdavimą savivaldybėms iki 2018-01-01
- Numatyti investicinių projektų pritraukimo, projektų pripažinimo tvarką (investicijų atlikimo kontrolė) ir žemės jiems suteikimo savivaldybėse mechanizmą, kai žemės būtų suteikia kaip investicijų skatinimo priemonė, kuri ateityje duotų papildomą grąžą (pagal investicijų sutartis) iki 2018-01-01.

14. Realizuojant programos p.91.9 (skatinsime žemės ūkio veiklas, alternatyvias energetinės fitomasės išauginimui ir/ar perdirbimui į kurą);

- Pakeisti “Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą” numatant galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę miško veisimo tikslams (patenkančias pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus);
- Patikslinti Kaimo plėtros programą 2014-2020, numatant realiai veikiančias priemones skatinančias žemės ūkio veiklas, alternatyvias energetinės fitomasės išauginimui ir/ar perdirbimui į kurą;
- Įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, sudaryti sąlygas maistinių medžiagų turinčių atliekų (džiovinto municipalinio nuotekų dumblo ir biomasės kuro pelenų) panaudojimui energetinės fitomasės išauginimui tuo pačiu išvengiant maisto grandinės užterštumo sunkiaisiais metalais ir patogeniniais organizmais rizikos.

15. Del inovacijų skatinimo – būtina įgyvendinant Kaimo plėtros programą 2014-2020 paleisti Europos inovacijų partnerystės (EIP) visus likusius kvietimus EIP priemonėms (tame tarpe ir miškams).

16. Užtikrinti privačių žemės ir miško savininkų teisių ir ekonominių interesų nediskriminavimą.

Pavyzdys – LR miškų įstatymo 11 str. „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais“. Vienas iš jų yra „naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje.“ Pastaroji sąlyga „kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje“, praktiškai panaikina galimybę miškuose eksploatuoti naudingąsias iškasenas.

17. Realiai subalansuoti saugomų teritorijų ir žemės/miškų/pastatų savininkų interesus, nes realiai pastarieji kenčia dėl nepagrįstų ir dažnai savitikslių ribojimų.

Manome, kad viešos, skaidrios ir nuoseklios veiklos užtikrinimas šioje srityje yra didžiausia vertybė, juk bent kas trečias esame nekilnojamojo turo savininkai. Be to, racionalus didžiausio valstybės turto – žemės valdymas yra ilgalaikis ir nuolatinis valstybės uždavinys, kuris turi rasti balansą tarp valstybės, visuomenės ir atskirų piliečių interesų.

Sutarėme dėl tolimesnės dalykiškos diskusijos ir bendradarbiavimo sprendžiant keliamus klausimus.

LMSA inf.