Naujienos

Kaip ES bus kovojama su klimato kaita ir kiek tai gali kainuoti Lietuvai?

2016-11-04 (penktadienį) įsigaliojo visuotinis Paryžiaus klimato kaitos susitarimas. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną Aleksandro Stulginskio Universiteto (ASU) konferencijų salėje (IV rūmai, Universiteto g. 8a, Akademija) vyko LR žemės ūkio rūmų iniciatyva surengta tarptautinė konferencija „Žemės ūkis ir klimato kaita: pasitinkant naujus iššūkius“ [Progama]. Reikalas rimtas, nes kalba eina apie mažiausiai 1 mldr. EUR Lietuvai gręsiančių išlaidų, kurių galimai prireiks kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui, jei mūsų politikai ir atsakingi ministerijų klerkai be jokių išlygų pritartų Briuselio biurokratų parengtiems reglamentų (ir jų įgyvendinimo taisyklių )projektams. Be to, dar reiktų priimti apie pora dešimčių mokestinių pakeitimų, atšaukiant esamas mokesčių lengvatas arba įvedant naujus mokesčius (įskaitant, pavyzdžiui, automobilių mokestį).

Kovai su klimato kaita pasaulyje per šį pavasarį Paryžiuje vykusią Klimato kaitos „COP21“ konferenciją pasiektą susitarimą numatyta kasmet skirti po 100 milijardų JAV dolerių siekti klimato kaitą mažinančių tikslų.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas įpareigojantis visas pasaulio valstybes, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties, dėti pastangas siekiant suvaldyti visuotinį atšilimą. Tai daryti jos įsipareigoja mažindamos mūsų planetą šildančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išsiskiria deginant anglis, naftą ir gamtines dujas, išmetimą. Pagrindinis susitarimo tikslas – suvaldyti temperatūrą, kad ši nepakiltų aukščiau nei 2 laipsniais Celsijaus palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus. Buvo aptariamos šių iniciatyvų ir kitų klimato kaitos švelninimo politikos aspektų galimos pasekmės Baltijos regiono žemės ir miškų ūkiams Konferencijoje taip pat dalyvavo svečiai – valstybinių institucijų ir žemdirbių savialdos organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

Su pranešimu "Miškų sektoriaus galimybės prisidėti prie klimato kaitos švelninimo" konferencijoje dalyvavo ir miško savininkų poziciją išsakė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis. [Pranešimą rasite čia...>>>]

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas aridarydamas konferenciją pažymėjo klimato kaitos įtaką žemės ūkiui. „Esu ūkininkas, todėl jau šiandien labai svarbu ne tik diskutuoti, šviesti ūkininkus dėl prevencijos priemonių klimato kaitai, bet ir priimti racionalius sprendimus”.

Video: Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sveikina tarptautinės konferencijos apie klimato kaitą dalyvius:

Konferencijoje vyko aktyvios diskusijos apie ES iniciatyvas klimato kaitos srityje. Buvo aptariamos iniciatyvos ir kitų klimato kaitos švelninimo politikos aspektų galimos pasekmės Baltijos regiono žemės ūkiui. Konferencijos diskusijoje aktyviai dalyvavo ne tik šalies, bet ir svečių – žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

Moderavo diskusiją Lietuvos žemės ūkio rūmams Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovaujantis Mindaugas Maciulevičius. Jis kalbėjo, kad jau kurį laiką gilinasi į klimato kaitos tematiką, kadangi ši patariamoji ES organizacija dabar kaip tik svarsto ES žemdirbiams ir miško savininkams teksiančias aplinkosaugines prievoles  dėl Briuselio įpareigojimų ES valstybėms mažinti visuotinį šiltnamio efektą.

Diskutuota apie ES iniciatyvas klimato kaitos srityje – pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, bei pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.

Europos Komisijos Klimato generalinio direktorato Žemės naudojimo ir inovacijų finansavimo skyriaus atstovas Simon Kay pristatė ES iniciatyvas klimato kaitos srityje. [Pranešimas "Climate & agriculture, Next steps of EU climate policy" pateikiamas čia...>>>]

Lietuvos poziciją dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją pristatė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.  [Praešimas "ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. teisės aktai Paryžiaus susitarimui įgyvendinti" pateikiamas čia...>>>]

Aplinkos vadybos ir audito instituto prof. Rimantas Budrys pristatė mokslo inovacijų indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Apie miškų sektoriaus galimybes prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Kalbėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis. [Pranešimą rasite čia...>>>]

Dabar, kaip pažymėjo dr. A.Gaižutis,  svarbu- kokius sprendimus priims politikai ES ir nacionaliniame lygmenyse, nes rengiamos nacionalinės kovos su klimato kaita programos privalės remtis Europos Komisijos bei Europos Parlamento tvirtinamais reglamentais bei komunikatais. Be to, praktika rodo, kad dėl kovai su klimato kaita skiriamų milijardų jau prasideda arši kova. O tam, kad gauti finansavimą įgudę aplinkosaugai skirtų fondų naudotojai sieks nupiešti kuo labiau katastrofišką situaciją ir tada su tuo "kovoti" brangiais milijoninės vertės projektais, nes juk jei nėra problemos (realios, o dažnai- ir menamos), tai tikėtis pinigų siūlomiems projektams gan sunku... Ar nebus vėl į paraštes nustumti aktyviai ūkininkaujantys žemdirbiai, miškininkai, miškų savininkai, nuo kurių sprendimų ir elgesio ūkininkaujant realiai priklauso siekiami pokyčiai?? Apie tai tikrai būtina nepamiršti.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Jau informavome kiek anksčiau apie grėsmes, kad priimtas ES reglamentavimas įgyvendinant klimato kaitos politiką gali nustatyti apribojimus miško kirtimams, neatsižvelgiant į atskirų ES šalių miškų išteklių dinamiką, amžiaus struktūrą ir pan. Kol kas nepripažįsta politikai ir to fakto (prie to labai prisideda aplinkosauginės NVO), kad nukirsto medžio medienoje sukaupta anglis saugoma medienos produktuose ilgus metus ir taip prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų  emisijos mažinimo, nes naujai vietoj iškirstų medžių atkurti jaunuolynai toliau kaupia CO2. Gėriu norima suprasti tik visišką medžių nekirtimą, nuvertinant tvaraus ūkininkavimo miškuose naudą.

Koks bus priimtas reguliavimas, labai svarbu ir Lietuvai. Juk po II pasaulinio karo Lietuvos miškingumas siekė tik 16,5-18 proc, o šiuo metu jis yra 33,3 proc. Tie beveik 900 tūkst.ha pokaryje atsiradusių naujų miškų šiuo metu  jau pribrestantys- laukia miškininkystės požiūriu svarbus etapas-medžiapjūtė. Tačiau gali kilti grėsmė, kad dėl nepamatuotų, neatsižvelgiant į atskirų šalių specifiką, priimtų sprendimų miškų naudojimas gali būti stipriai apribotas. Tad laukia karšti debatai Europos Parlamente, kur turi būti išsakomi ir miškų savininkams svarbūs argumentai.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto poziciją dėl valstybėms narėms nustatomų įpareigojimų ir LULUCF pristatė  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius.

Klimato kaitos švelninimo ir žemės ūkio sektoriaus interesų derinimas – Lenkijos atvejis, pranešimą perskaitė Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos ES ekonomikos departamento atstovė Lidia Wojtal.

„Klimato kaitos švelninimo ir žemės ūkio sektoriaus interesų derinimas – Latvijos atvejis” pranešimą pristatė Silvija Dreijere – Latvijos ūkininkų federacijos ir Iveta Grudovska – Latvijos ūkininkų parlamento atstovės.

Estijos žemės ūkio ministerijos atstovas Martti Mandel pristatė bendrus Estijos žemės ūkio sektoriaus klimato kaitos principus.

 [bus dar papildyta]