Naujienos

Valstybinė miškų tarnyba pakomentavo derybas ES dėl klimato kaitos priemonių įgyvendinimo ir jų galimo poveikio miškų ūkiui Lietuvoje

Dėkojame Lietuvos miško savininkų asociacijai už nuomonę, pastabas ir pasiūlymus formuojant Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos Pasiūlymų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams.,- rašo Valstybinė miškų tarnyba (VMT), reaguodama į svetainėje lietuvosmiskai.lt 2016-09-21 skelbtą informaciją . Nors esame įsipareigoję įgyvendinti Lietuvos ratifikuotos Paryžiaus Klimato kaitos konvenciją, tačiau kaip ir kokios priemonės bus priimtos šiuo tikslu labai priklausys nuo mūsų šalies atsakingų institucijų bei  nevyriausybinių organizacijų aktyvios pozicijos. Kartu galime veikti politinius ES procesus Lietuvos miškų ūkiui naudingesne linkme. Tad kviečiame miškininkų ir miško savininkų bendruomenę  analizuoti informaciją ir dalyvauti formuojant bendrą poziciją.

Kaip primena VMT  Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas, analizuojami dokumentai apima:

1) Pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklų išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į ES 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų vykdymą ir keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (COM (2016) 479 final) (toliau – LULUCF reglamentas) ir

2) Pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl teisiškai privalomų valstybių narių metinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų nuo 2021 m. iki 2030 m. siekiant atsparios Energetinės sąjungos ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų ir keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų bei kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo (COM(2016) 482 final) (toliau – Pastangų pasidalinimo reglamentas).

Įvertinę asociacijos rašte išdėstytas pastabas teikiame Valstybinės miškų tarnybos nuomonę ir paaiškinimus dėl pateiktų pasiūlymų Lietuvos pozicijai dėl LULUCF reglamento.

Nesutiktume su asociacijos nuomone, kad miškų tvarkymo veiklos kategorijos absorbcijos neįskaitymas į bendrą LULUCF (žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės) sektoriaus kreditų kiekį turėtų neigiamą poveikį  į miškų plotų didinimą daug investavusioms šalims – miškų plotų didinimas ir tikslinga jų priežiūra įvertinami apskaitomuose kredituose iš naujų miškų įveisimo. Naujai įveisti miškai ir jų biomasėje sukauptas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis pagal LULUCF reglamento pasiūlymą bus apskaitomi 30 metų po jų įveisimo (miško, atkuriamo kirtavietėje, ŠESD absorbcija į šiuos kreditus nepatenka), tačiau kartu su miškų įveisimo veiklos kreditais į bendrą kreditų apskaitą bus įtraukiamos ir numiškinimo (deforestation) kategorijoje susidarančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Kaip žinia, pagal Kioto Protokolo nuostatas LULUCF (žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės) sektoriaus miškininkystės dalį sudaro: 1) naujų miškų įveisimas (afforestation), 2) numiškinti plotai, miško žemę pakeičiant kitomis naudmenomis (deforestation) ir 3) didžiąją miškų dalį apimantis miškų tvarkymas (forest management). Pagal Pastangų pasidalijimo reglamento pasiūlymą į bendrą LULUCF kreditų apskaitą kol kas nenumatyta įtraukti miškų tvarkymo (forest management) veiklos kreditų, tačiau Pastangų pasidalijimo reglamento pasiūlymo 7 str. 2 d. numatyta, kad  valstybėms narėms nustačius naują miškų referencinį lygmenį ir Europos Komisijai jį patvirtinus deleguotuoju aktu, kreditus iš miškų tvarkymo veiklos bus privaloma įtraukti į bendrą LULUCF kreditų kiekį, jei tai bus patvirtinta Europos Komisijos sprendimu.

Apskritai miškų tvarkymo veiklos (forest management) kreditų kiekis labai priklauso tiek nuo nustatyto miškų referencinio lygmens, tiek ir nuo pokyčių šalies miškininkavimo strategijoje. Įprastinės miškininkavimo priemonės (tausojančios miško naudojimo apimtys ar miško naudojimo pobūdis) bei amžiaus struktūros nulemti medynų tūrio ir kartu anglies kaupimo ypatumai jokiu būdu nevirs šalies kreditais, nes tokio pobūdžio tūrio ir anglies kiekių didėjimas bus įskaičiuota šalies miškų referenciniame lygmenyje. Tik papildomos miškininkavimo priemonės, kurios leistų miško biomasėje sukaupti dar daugiau anglies (kolegos Lenkijoje bando populiarinti antrojo buko ardo įveisimą pušynuose, gamtosaugininkai gali siūlyti mažinti kirtimų apimtis) leis gauti taip pageidaujamus šalies kreditus. Tačiau šios nuostatos kelia daug klausimų. Kas (Europos mokslinis centras ar atskiros šalys) yra pajėgūs visoms šalims vienodai objektyviai įvertinti pokyčius dėl šalyse panaudotų papildomų miškininkavimo priemonių ir šalių miškų referencinius lygmenis? Kokias priemones mes esame pajėgūs pritaikyti, kad galėtume padidinti CO₂ absorbavimą miškuose? Ar nebūsime priversti mažinti naudojimą, didinant medynų kirtimo amžių ir tuo pačiu užprogramuojant problemas ateityje, kai dėl didelių perbrendusių medynų plotų turėsime didesnius pūvančios medienos kiekius bei, savaime suprantama, didesnes CO₂ emisijas. Įvardinti klausimai neleidžia vienareikšmiškai pasisakyti už miško tvarkymo (forest management) veiklos įtraukimą į kreditavimo sistemą, tačiau miškų įveisimo (afforestation) plotų didinimas ir numiškintų (deforestation) plotų mažinimas privalo būti pagrindinėmis miškininkystės priemonėmis mažinant CO₂ emisijas.

Europos Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdžiuose, svarstant minėtus ES teisės aktų pasiūlymus, Lietuva ir kitos ES valstybės narės pateikė daug klausimų dėl Pastangų pasidalinimo ir LULUCF reglamentų teisinių pasiūlymų ir Europos Komisijos atliktų poveikio vertinimų. Tarp Lietuvos pateiktų klausimų, iškeltas ir klausimas, kodėl miškininkystės kreditai neįtraukti į LULUCF kreditų apskaitą. Lietuva taip pat domėjosi, kaip Komisija nustatė, kad, taikant 2005 – 2007 m. emisijų vidurkį, kaip  referencinį lygmenį  žemės ūkio naudmenoms (pasėlių ir pievų kategorijoms) visos valstybės  narės bet kokiu atveju generuos pakankamai absorbcijų bendrai iš LULUCF sektoriaus, nors Lietuvos atveju iš šių dviejų kategorijų prognozuojamos gana didelės emisijos (2 mln. t CO₂ ekv. 2030 m.). Tikimasi, kad Europos Komisija atsakymus į ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, pateiktus  klausimus pateiks būsimuose Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdžiuose.  Gavę atsakymus iš Europos Komisijos, esame pasirengę pratęsti diskusiją su visomis Lietuvos suinteresuotomis institucijomis, tarp jų Lietuvos miško savininkų asociacija, tinkamiausiai Lietuvos pozicijai  dėl minėtų teisės aktų suformuoti. 

Parengė:
VMT  Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas
2016-11-02