Naujienos

Urėdai: Struktūriniai valstybinio miškų sektoriaus valdymo pokyčiai yra būtini

Maždaug prieš dvejus metus dar audringai priešinęsi ir piketavę prie Seimo dėl galimos valstybinių miškų valdymo pertvarkos dabar miškų urėdai vieningai skelbia, kad reforma pribrendo ir būtina atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) rekomendacijas Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių. Miškų urėdijų, vykdančių kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, jungimas, stambinimas ar kitoks šio ūkio optimizavimas galimas tik pakeitus Miškų įstatymą, kuriame, tuometiniam miškininkų džiaugsmui, šalyje įtvirtintos 42 valstybinės urėdijos. Miškų ūkio reformos gaires brėš ir įstatymą tikslins jau nauja Vyriausybė ir Seimas. Miškininkai tikisi, kad to bus imtasi ilgai nevilkinant, -rašo žurnalas "Miškai" Angelės Adomaitienės straipsnyje "Reforma pribrendo!"

Sudarė komisiją

Generalinė miškų urėdija (GMU) ėmėsi iniciatyvos išnagrinėti visus galimus sprendimus dėl VĮ miškų urėdijų veiklos konsolidavimo, jų veiklos ir skaičiaus optimizavimo bei atlikti šį darbą patikėjo gana solidžiai komisijai. Pastaroji dar kartą įvertino ES narių patirtį organizuojant valstybinio miškų ūkio valdymą, EBPO rekomendacijas, įvairias mokslines studijas šalies miškų ūkio valdymo optimizavimo klausimais, taip pat alternatyvius pasiūlymus bei miškų ūkio ekonomines tendencijas. Po diskusijų ir keleto posėdžių komisija pateikė savo išvadas bei pasiūlymus pažymėdama, jog vadovavosi nuostatomis, kad bet kokia valstybinio miškų ūkio valdymo reforma turi remtis ne tik užsienio šalių patirtimi, bet ir Lietuvos miškų ūkio tradicijomis maksimaliai išsaugant efektyviai veikiančias struktūras, ypač tiesiogiai miškuose dirbančius specialistus, taip pat optimizuojamą kompleksinį miškų ūkio modelį. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje turi būti užtikrintas sektoriaus ekonominis gyvybingumas ir maksimali grąža valstybei.

Komisijai vadovavo generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas, taip pat joje dirbo generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos federacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Raseinių, Telšių, Švenčionėlių miškų urėdai, Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos urėdas, Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas, Girininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Juzikis.

Komisijos bendra nuomone, struktūrinė valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma yra būtina. Pakeitus atitinkamus teisės aktus, ji galėtų būti pradėta nuo 2017 m. liepos 1 d.

„Dabar situacija yra kitokia, nei buvo prieš kelerius metus. Kad pertvarka galėtų vykti, pirmiausia reikia priimti Miškų įstatymo pataisas, pakeisti nuostatą, jog Lietuvoje yra 42 urėdijos. Šiandien kai kurios urėdijos finansiškai nekaip atrodo, kai kurių specialistai dirba ne visą darbo dieną ir pan. Be to, visuomenėje Prezidentūros, verslo atstovų, ekonomistų suformuota nuomonė, kad miškų ūkyje didelė stagnacija, įmonės susismulkinusios ir jose nieko naujo nevyksta. Mes turime eiti į priekį, modernizuotis, bet jau trūksta rangovų, galbūt reikėtų daugiau darbų atlikti ir savo jėgomis, o tam reikia mechanizmų, naujų mašinų. Aišku, kad smulkiose urėdijose tokios perspektyvos menkos“, – reformų būtinybę grindžia Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys.

Kad reforma yra pribrendusi, jam antrina ir Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas. Anot jo, dabar prieita iki tokios būklės, kad jei nebus nieko daroma, bus didelių sunkumų.

„Medienos kainos nekyla, o atlyginimai palaipsniui turi augti, tačiau mažosios urėdijos, nuo kurių ir turėtų prasidėti reforma, pinigų didesniems atlyginimams neturės. Sujungimas ir optimalesnių vienetų sudarymas tikslingas, nes dabar urėdijų dydis ir kirtimų apimtys skiriasi apie tris kartus: mažosios kerta 50 tūkst. kietmetrių, didelės – 150 tūkst., tad ir jų pajamos skiriasi apie tris kartus. Tai didžiulė disproporcija, be to, dažnai patiems mažiausiems ūkininkauti nėra racionalu – turėti kirtimo mašiną ar tą patį specialistų arsenalą tiesiog neapsimoka“, – aiškina K. Šakūnas.

Raseinių miškų urėdijos urėdas Antanas Kilčauskas teigiamai vertina beveik dvejus metus užsitęsusią diskusiją dėl galimo valstybinių miškų reformos modelio. „Per juos mes patys subrendome ir gyvenimas įtikino, kad kito kelio nėra, o ir mūsų valdžia, kuri gali jį įgyvendinti, suprato, jog tik išdiskutavus galima pasirinkti geriausią variantą. Smukusios medienos kainos ir tai, kad mūsų žinybos specialistų vidutinis atlyginimas jau pradėjo atsilikti nuo valstybės sektoriaus darbuotojų algų vidurkio, verčia pripažinti, jog atskirose urėdijose labai skirtingas potencialas ir dirbame nevienodomis sąlygomis“, – teigia jis.   

„Dabar viskas priklausys nuo politikų valios, tačiau reformai turėtų būti atsakingai pasirengta: detaliau apskaičiuota, sudėliota struktūra ir ateities vizija. Komisija savo darbą padarė labai rimtai – aptarti visi galimi variantai, priimtas kolektyvinis sprendimas ir paviešinta išvada. Dėl jos galima toliau diskutuoti“, – mano Švenčionėlių miškų urėdijos urėdas Nauris Jotautas.

Modelį komisija išsirinko, tačiau jos nariai, ypač konkrečiose valdose ūkininkaujantys urėdai teigia, kad tai tik dalis kelio – ateityje dar laukia svarstymai ir pozicijų derinimas su naujais ministrais bei parlamentarais. N. Jotauto įsitikinimu, dėl miškų ūkio pirmiausia reikia turėti viziją, kokiu keliu eisime, kokie tikslai miškininkams bus iškelti, kokią viziją nubrėš valstybė. Miškininkystės strategijoje iki 2020 m. reikia numatyti naujus tikslus ir pagal juos konstruoti struktūrą – palikti vieną valdančiąją įmonę ar stambinti valstybines urėdijas, t. y. reikia atsižvelgti į aplinkybes.

Galutinę viziją, anot jo, turi pateikti valstybės darbo grupė ar komisija, kurioje bent pusę narių turėtų sudaryti miškininkai. „Nemanau, kad be miškininkų būtų galima priimti teisingą sprendimą. Miškai – tai ne tik didžiuliai ištekliai, ne vien miško pramonė, bet ir energetika, rekreacija, ekologija, kitos sritys. Tad šio sektoriaus reforma – didelis iššūkis ir atsakomybė“, – pažymi N. Jotautas.   

Siūlo ekonomiškai gyvybingų urėdijų modelį

GMU sudaryta komisija siūlo valstybinių miškų valdymą organizuoti orientuojantis į stambesnes, ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas VĮ miškų urėdijas. Ji pažymi, kad dabartinė valdymo sistema iš esmės atitinka pagrindinius ES šalyse taikomus valdymo principus, t. y. valstybinių miškų ūkinė komercinė veikla atskirta nuo miškų ūkio politikos formavimo ir valstybinės kontrolės, o pati miškų ūkio sistema (GMU ir 42 jai pavaldžios urėdijos) turi daug konsoliduotos veiklos požymių. Iki šiol valstybinio miškų ūkio sektorius dirbo pelningai: 2015 m. pelningumas siekė 4,6 proc., uždirbta 28,5 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, įvairių mokesčių sumokėta 42 proc. pajamų. Vis dėlto esant dabartiniam medienos kainų lygiui, augant miško apsaugos, tvarkymo ir medienos ruošos sąnaudoms, brangstant paslaugoms ir net nesmarkiai kylant atlyginimams, kai kurių miškų urėdijų ekonominis gyvybingumas problemiškas. Tai akivaizdžiai pradėjo ryškėti per pastaruosius dvejus metus, be to, tų pačių pareigybių darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas įvairiose urėdijose skiriasi iki 43 proc.

Svarstydama komisija atmetė siūlymus mažiau efektyviai veikiančias 5–7 miškų urėdijas sujungti su greta esančiomis ekonomiškai stipresnėmis, taip pat suformuoti stambias regionines miškininkystės įmones – apie 10. Daugiausia diskutuota dėl siūlymo suformuoti ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas stambesnes miškų urėdijas, atitinkančias tam tikrus minimalius ploto ir kirtimo kriterijus, taip pat dėl galimo varianto, kad vietoj GMU ir 42 miškų urėdijų būtų įsteigta viena valstybinė įmonė su 42 filialais, suformuotais dabartinių miškų urėdijų pagrindu.

Komisijos išvada: valstybinių miškų ūkinis valdymas turi būti organizuojamas orientuojantis į tokias miškų urėdijas, kurios ilgesnėje perspektyvoje išliktų ekonomiškai gyvybingos. Siūloma šiam tikslui taikyti du pagrindinius kriterijus: miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas – ne mažiau kaip 25–30 tūkst. ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio bei stabilios dviejų dešimtmečių laikotarpio metinės kirtimų apimtys – ne mažiau kaip 100 tūkst. ktm. Miškų įstatymo pataisoje reikia atsisakyti nurodytų 42 urėdijų skaičiaus ir įtvirtinti minimalius miškų urėdijos ploto ir kirtimų kriterijus. 

Girininkijų, kaip miškų urėdijų svarbiausių padalinių, kurių specialistai tiesiogiai dirba miške, veiklos optimizavimas turi būti nukreiptas ne į jose dirbančių specialistų skaičiaus mechaninį mažinimą, o į tolygesnį darbo krūvių paskirstymą, darbo efektyvumo didinimą, pereinant prie modernių technologijų. Pažymėtina, kad rekomenduotinus girininkijų dydžius ir jų specialistams priskiriamus valstybinių miškų plotus dabar nustato GMU įsakymas. Pagal jį rekomendacinis minimalus girininkijos valstybinės reikšmės miškų plotas sudaro 2,5 tūkst. ha, vidutinis – 2,5–3,5 tūkst. ha. Iš viso 2016 m. yra 339 girininkijos, o jų vidutinis plotas – apie 3 tūkst. ha. Nuo 2005 m. girininkijų skaičius sumažėjo 66-iomis, arba 16 proc.  

Komisijos nuomone, optimalus vidutinis girininkijos dydis turėtų būti apie 3 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų, joje turėtų dirbti ne mažiau kaip 3 specialistai miškininkai. Priklausomai nuo medienos ruošos ir miško ūkinių darbų apimčių girininkijos dydis galėtų svyruoti nuo 2,5 tūkst. iki 5 tūkst. ha. 

Na, o kiek turėtų likti urėdijų, nuspręs politikai, bet pats principas, Telšių miškų urėdo nuomone, turi būti evoliucija. Vieni siūlo vieną valdančią įmonę, kiti – keletą, bet iš esmės reikia, kad būtų tokios valstybės įmonės, kurios galėtų bent 10 metų gyvuoti, investuoti ir efektyviai dirbti.

„Pagal dabartinį principą – ne mažiau kaip 25–30 tūkst. ha miškų plotas ir bendros metinės kirtimų apimtys ne mažesnės kaip 100 tūkst. ktm – galėtų būti apie 30 urėdijų, galbūt 27 ar 28, o pati reforma visur turėtų vykti vienu metu, netampant po vieną. Steigiant tik vieną valdančiąją įmonę, kurios padaliniais taptų urėdijos, manyčiau, labai nuskurstų regionai, nes viskas būtų perkelta į Vilnių, į vieną centrą. Žmonės iš jų ir dabar išvažiuoja, trūksta darbo vietų. Miškų ūkis – iš esmės kaimiški darbai, o realiai valdymas, pasilikęs regionuose, būtų teigiamas dalykas socialine, kultūrine, paslaugų bei kita prasme“, – tikina B. Banys.

N. Jotautas bendrą darinį įsivaizduoja kaip holdingą, pavyzdžiui, energetikai dabar dirba kaip didelis holdingas. Tai nėra viena įmonė – veikia vadinamoji motininė bendrovė ir daug dukterinių, be to, yra ir kitų modelių.

K. Šakūno nuomone, viena valdanti įmonė ateityje galbūt būtų logiškas variantas, bet pagal dabartinę situaciją tai kiek ankstoka. Steigti vieną valstybinių miškų valdymo įmonę su tiek pat padalinių nelogiška, nes vis tiek jų skaičių reikėtų mažinti.

A. Kilčausko teigimu, dabar siūlomi urėdijų dydžio kriterijai jų absoliučiai nesuniveliuos, bet galimybės dirbti normaliai, planuoti investicijas, inovacijas ir įsigijimus bus daug didesnės nei kai kur šiuo metu. „Niekas nežino, kas bus po 10 metų – tą parodys gyvenimas, kuris padiktuos savo sąlygas. Iki šiol nė viena urėdija nebankrutavo, valstybei ir miškams žalos nepadaryta ir galbūt gerai, kad reforma buvo pristabdyta. Manau, dabartinės diskusijos ir GMU komisijos darbas leido pasirinkti optimalų variantą. Girininkijų žmonės dėl jo tikrai neturėtų baimintis“, – teigia urėdas.   

Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos vadovas priduria, kad urėdijų veikla – ne vien medienos ruoša, bet ir miškų atkūrimas, priešgaisrinė apsauga, rekreacija ir kt. Tad apimčių išlyginimas būtinas, be to, optimaliau organizuoti darbus galima tik didesnėse urėdijose. Mažos, anot jo, nors ir dirbo efektyviai, bet priėjo tą ribą, kai jau negali kaip lygios su lygiomis konkuruoti, sukaupti pinigų didesniems atlyginimams, materialinei bazei ir pan.

Delsti nenaudinga

Urėdų nuomone, miškų ūkio valdymo reformai politikai turi pritarti kuo greičiau, nes kuo ilgiau tai tempsim, tuo labiau didės atsilikimas, nukentės ne tik žmonės, bet ir miškas daug ko negaus, nes blogės jo priežiūra.  

Komisijos išvada: valstybinių miškų ūkinio valdymo pertvarka turėtų būti vykdoma vienu metu, suformuojant ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas stambesnes miškų urėdijas, atitinkančias minimalius kriterijus.

Be to, įgyvendinant EBPO rekomendacijas, tikslinga Miškų įstatyme numatyti, kad prie GMU būtų sudaroma Taryba strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti. Į jos sudėtį turėtų įeiti atitinkamų ministerijų, Valdymo koordinavimo centro, Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei nepriklausomi ekonomikos ekspertai. Tarybos sudėtis ir funkcijos galėtų būti detalizuotos įstatyme. Komisija taip pat siūlo praplėsti GMU funkcijas numatant ir miškų sektoriaus veiklos konsolidavimą.

Šaltinis: žurnalas "Miškai"