Naujienos

ES rengiamų kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimas Lietuvai gali kainuoti ~1 mlrd.EUR

Šį trečiadienį  (2016-09-21) Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) svarstyta eilė l.svarbių klausimų: naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimo, dėl miškingų savivaldybių atleidimo nuo prievolės sumokėti kompensaciją už miško žemės paskirties pakeitimą, dėl atsinaujinančių išteklių energetikos skatinimo, dėl Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų ir dėl vilkų populiacijos reguliavimo. Didumą šių klausimų jau nušvietė žiniasklaida, tačiau vienas būtų praslydęs AAK komiteto nariams nesulaukdamas jokios platesnės diskusijos, jeigu Lietuvos miško savininkų asociacija nebūtume dar vakar atkreipę dėmesio į posėdžio darbotvarkėje įtraukto sprendimo svarbą.

Kalba eina apie mažiausiai 1 mldr. EUR Lietuvai gręsiančių išlaidų, kurių galimai prireiks, jei mūsų politikai ir atsakingi ministerijų klerkai be jokių išlygų pritartų Briuselio biurokratų parengtiems reglamentų (ir jų įgyvendinimo taisyklių )projektams dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją (vadinamojo LULUCF -  žemės naudojimo, žemės naudojimo  keitimo ir miškininkystės- reikalavimų įgyvendinimo taisyklių). Be to, dar reiktų be išlygų priimti apie pora dešimčių mokestinių pakeitimų, atšaukiant esamas mokesčių lengvatas arba įvedant naujus mokesčius (įskaitant, pavyzdžiui, automobilių mokestį).

Ir pastaruoju metu ES Taryboje yra svarstomi Briuselio biurokratų parengti reglamentiniai pasiūlymai dėl LULUCF sektoriaus įtraukimo į bendrą ES klimato kaitos tikslų vykdymą. ES valstybių atstovai karštai diskutuoja, nuo kurių bazinių metų bus skaičiuojamas referencinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų  (ŠESD) emisijų lygis ir kokiu laikotarpiu bus vertinama ŠESD emisija/absorbcija, kaip bus apskaičiuojami numatytieji kreditai iš LULUCF sektoriaus. Svarbiausias klausimas, kuris turės reikšmingos įtakos ir Lietuvai - apskaičiuojant kreditus iš LULUCF sektoriaus Europos Komisija naujame LULUCF reglamento pasiūlyme siūlo neįtraukti kreditų iš miškininkystės (t.y. skaičiuojant balansą neįskaityti miškuose sukiaupiamo CO2 ). Kreditų apskaičiavimui bus įtraukiamos tik naujai įveistų/atkurtų miškų  bei prarastų miškų plotų kategorijos, taip pat žemės ūkio naudmenų kategorijos - dirbama žemė ir pievos bei ganyklos.

Tokia nuostata, kai kol kas nepripažįstama, kad medienoje sukauptos CO2 atsargos turi būti apskaitomos kaip ŠESD absorbcija (kreditai), nes yra išlaikomos ir po medžaipjūtės iš medienos pagamintuose medienos produktuose,  nežadėtų nieko gero į miškų plotų didinimą iki šiol daug investavusioms šalims, įskaitant Lietuvą. Prarastume labai didelę kreditų iš LULUCF sektoriaus dalį, kuriuos Lietuva galėtų panaudoti kitų sektorių (pvz. daug ŠESD išmetančio žemės ūkio, kurio emisijų mažinimo potencialas yra labai nedidelis) ir kitų kategorijų emisijoms padengti. Kita vertus, iki šiol neaišku- ar nukirtus medį iš karto bus laikoma, kad tai jau įvykusi šiltnamio dujų emisijA, nes tokiu atveju kirtimų apimtys taip pat turėtų reikšmingos neigiamos įtakos kreditų apskaičiavimui. Paradoksalu, bet galime susidurti su situacija, kad daug į miškų našumą ir miškų plotų didinimą dešimtmečiais investavusi valstybė dargi turėtų susimokėti baudas (kaip šiltnamio dujų teršėjas), jeigu vykdytų į apskaitą įtrauktuose miškuose kirtimus ir apskaitose viršytų kažkokia neaiškia  biurokratine tvarka nustatytą apimtį. O tolesnio naujų miškų įveisimo galimybės Lietuvoje jau beveik išsemtos, nes per pastaruosius du dešimtmečius apsodinta/apžėlė savaime didžioji dalis apleistų ar žemės ūkui nenaudojamų žemių.

Be to, jei nėra aiškiai numatytų priemonių kaip (ir ar iš viso bus) atsižvelgta į tas valstybes-ES nares, kurios jau anksčiau pasiekė didesnių nei numatyta ŠESD sumažinimų (pavyzdžiui, plečiant naujų miškų plotus, mažinant oro taršą ir pan.) Jei tokios valstybės (įskaitant Lietuvą) toliau bus verčiamos vienodai su iki šiol pasyvai laukusiomis toliau mažinti ŠESD emisijas (o jei neišpildys- mokėti baudas, kaip teršėjams) gali grėsti dideli finansiniai ir ekonominiai praradimai. Todėl vienintelė išeitis- gilintis ir kietai derėtis, atstovaujant šalies interesus.

Posėdyje dalyvavę LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis, AM Miškų departamento direktorius dr. Nerijus Kupstaitis bei AM Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė atkreipė jau į rinkiminę karštligę vis labiau įsitraukiančių politikų dėmesį į aptariamų klausimų svarbą ir galimas grėsmes, jeigu neįsigilinus, be išlygų "pionieriškai"  būtų suskubta dar šioje Seimo kadencijoje ratifikuoti Paryžiuje priimtą Klimato kaitos susitarimą ir sutikta su iš Europos Komisijos teikiamais reglamentų projektais [Nr. COM/2016/479 ir Nr. COM/2016/482].

Paprasčiausiai, dabar viskam pritarus Lietuva neturėtų jokių derybinių galimybių su Europos Komisija, o derintinų klausimų išties yra daug. Ypač- kas liečia miškų ūkinę veiklą.

LMSA inf.
Nuotr.: A.Gaižučio