Naujienos

Blankus partijų atstovų bandymas pristatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros rinkimines vizijas

Šį trečiadienį (rugsėjo 14 d.) Kaune, LR žemės ūkio rūmuose visą pusdienį vyko gan vangi diskusija "Žemės ūkis ir kaimo plėtra" su politinių partijų šią sritį kuruojančiais atstovais, bandžiusiais pristatyti savąsias rinkimines programas. Diskusijoje dalyvauti buvo pakviesti pagrindinių parlamentinių partijų vadovai ir atstovai.

Iš partijų lyderių tik vienintelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis  rado laiko atvykti ir gerą valandą pabendrauti su kaimiškųjų  bendruomenių atstovais [vėliau išskubėjo į Vilnių pristatyti partijos programą VU TSPMI: video ]

Kiti dalyviai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Bronius Markauskas,  Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – Albinas Ežerskis, Darbo partijos (DP) – Saulius Jakimavičius, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – Kazys Starkevičius  ir Edmundas Pupinis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) Remigijus Osauskas ir Germantas Lamsodis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos – Leokadija Počikovska. Nedalyvavo ir į kvietimą neatsiliepė partija Tvarka ir teisingumas.

Tik trijų partijų atstovai sugebėjo aiškiai įvardinti, ką yra apsisprendę deleguoti į žemės ūkio ministro/-ės postą. Šie kandidatai ir dalyvavo aptarime: Bronius Markauskas (LVŽS), Kazimieras Starkevičius, Edmundas Pupinis ir Gintautas Gegužinskas (TS-LKD) bei Remigijus Osauskas (LRLS). Vardindami tris ministrui būtiniausias savybes, politikai minėjo ryžtingumą, profesionalumą, diplomatiškumą, gebėjimą vienyti ir įsiklausyti,  lyderystę ir kt. Tačiau nė viena partija neužsiminė, kad ministras visų pirma turi būti stiprus politikas.

Žurnalistas, publicistas, signataras Rimvydas Valatka pradžioje uždavė diskusijai reikiamą toną [žiūr.video ], tik kad paskui beveik nebuvo kam lygiaverčiai pratęsti, nes diduma partijų atstovų perdėm aptakiai atsakinėjo į keliamus klausimus,  o kas laukia po rinkimų, atėjus į Seimą – liko visiškai neaišku. Valstiečiai ir konservatoriai sutarė bent dėl to, kad sėkmingų rinkimų atveju iškels dvi ministerijas- Žemės ūkio ir Aplinkos- iš sostinės į Kauną.

Diskusijoje dalyvavę Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų organizacijų, Rajonų savivaldybių, Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatoriai, bendruomenių, mokslo ir mokymo institucijų vadovai ir atstovai atstovai turėjo ne vieną konkretų klausimą būsimiems Seimo nariams, ar žemės ūkio ministrams dėl kaimo socialinių problemų, smulkių ir vidutinių ūkių, kooperacijos, socialinio dialogo su žemdirbių savivaldos organizacijomis, lengvatinio PVM daržovėms,  Žemės ūkio ministerijai nebūdingų funkcijų, kaimo jaunimo, miško savininkų, medžioklės, afrikinio kiaulių maro, aplinkosaugos reikalavimų ir kt.

Diskusijai LR žemės ūkio rūmuose su partijų lyderiais Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pasiūlėme 3 klausimus:

1. Mokesčiai. Ar panaikinsite vienintelį tokį ES šalyse papildomą baudžiamąjį apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams [įvestą Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) 2014-01-23] kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu. Kaip numatote pertvarkyti mokesčių sistemą miškų ūkiui?
2. Medžioklė. Ar Medžioklės įstatyme įtvirtinsite kad teisės medžioti (naudoti medžioklės plotus) suteikimas privačioje žemėje priklauso žemės/miško savininkui (t.y.žemės ir miškų savininkų teisę sutartiniais pagrindais nustatyti jų nuosavybėje esančių plotų naudojimą medžioklei), o medžiotojams- žemės/miško savininkams – teisę medžioti nuosavose valdose (jei valdos mažos-susikoperavus ar išsinuomavus ). Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams už žvėrių padarytą žalą?
3. Aplinkosauga. Kaip numatote optimizuoti ir racionalizuoti aplinkosauginius apribojimus bei pačioas saugomas teritorijas? Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams atsirandančius dėl aplinkosauginių apribojimų?

Deja, keliamų problemų supratimo ir konkrečių atsakymų į daugelį keliamų klausimų pasigedome. Vienintelė partija, aiškai įsipareigojusi panaikinti privačių ir valstybinių miškų savininkams ir (ar)valdytojams 5 proc.mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką yra Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis [žiūr. rinkiminės programos 10.7.1 punktą...>>>]. Visų kitų partijų atstovai, įskaitant valstiečius  bei konservatorius, "suka uodegą": reikia svarstyt, vertint, matysime po rinkimų, nes ne nuo mūsų vienų priklauso ir pan. O socialdemokratas A.Ežerskis tiesiai šviesiai patarė- nekirskit miško, nereiks to mokesčio mokėti....

Dėl medžioklės vėlgi, išskyrus LRLS, visų diskusijoje dalyvavusių partijų atstovai kalbėjo labai aptakiai, bandydami įtikinėti, kad ir dabartinė tvarka gal visai gera, ne tik medžiotojams, bet ir daugumai žemės ir miško savininkų tinkanti. Tiesa, konservatorius K.Starkevičius tikino, kad jei dauguma žemės savininkų pasakys, kad problema egzistuoja, tada politikai imsis spręsti medžioklės klausimus.Susidarė įspūdis, kad ne visi politikai skaitė (ar prisimena) savųjų partijų rinkimines programas.Arba- pristato savo, o ne partijos poziciją.

Štai LVŽS rinkiminėje programoje dalyje 2.2.2.2. Darni miškų politika  dėl medžioklės aiškiai įrašytas punktas e): "Įpareigosime medžiotojų organizacijas susitarti su miško savininkais dėl miško naudojimo medžioklei. Įtvirtinsime nuostatą, kad teisės naudoti medžioklės plotus suteikimas privačioje žemėje priklauso jos savininkui". O punkte h) paaiškinta partijos pozicija mokesčių klausimu: "Sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje, į tai orientuosime ir mokesčių sistemą. Sieksime, kad atgal į mišką investuojamos pajamos iš miškininkystės būtų neapmokestinamos arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu";
Socialdemokratai dar iki šiol neturi tarpusavyje susiderintos rinkiminės programos dalies miškų ūkiui, nekalbant jau apie lenkų rinkimų akcijos partiją ir kitas į Seimą pretenduojančias patekti politines jėgas.

Vienu klausimu sutarė visi- kad Žemės ūkio ministerija nesusišneka su Aplinkos ministerija, sprendimai nuolat stringa, tad salė plojimais sutiko V.Pranckiečio pasvarstymą, kad geriausiai būtų sumažinti Aplinkos ministeriją iki atskiro departamento ir palikti jai tik aplinkosaugos inspektavimo funkcijas, o ūkines funkcijas perduoti kitoms ministerijoms, pirmiausiai-Žemės ūkio ministerijai. Bendrame kontekste stipriau atrodė patys ūkininkaujantys konservatoriai buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas PupinisJie. Realiausias TS-LKD partijos kandidatas į žemės ūkio ministrus K.Starkevičius akcentavo sieksiąs, kad žemė neturėtų atitekti jos nedirbantiems žmonėms, kaip ir lengvatiniu būdu parduodami „žalieji“ degalai, žadėjo persiderėti su Europos Komisija dėl tiesioginių išmokų dydžio Lietuvos žemdirbiams. Gal būtų daugiau savo programines nuostatas pristatęs irgi ūkininkaujantis  valstiečių kandidatas į ministrus Bronius Markauskas, bet tik įsibėgėjant diskusijai jie su partijos vadovu išskubėjo į Vilnių ten pristatyti rinkiminę programą. B. Markauskas žada daugiau dėmesio skirti kooperacijai (tačiau kaip tai padaryti – jau sudėtingesnis klausimas), įkurti žemės ūkio rizikos fondą, kuris prireikus galėtų padėti žemdirbiams. Jis sakė, kad valstiečiai ketina imtis administracinių reformų – daugiau ministerijoms nebūdingų funkcijų perduoti savivaldybėms, kaimo bendruomenėms, kontroliuojančios institucijos turėtų tapti patariamosiomis, o ne vien baudžiamosiomis.

Diskusijai kaip mokėdamas moderavo LR Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.

Apibendrindamas  diskusiją LR žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas kalbėjo, kad iš partijų atstovų tikėjosi daugiau siūlymų dėl žemdirbių savivaldos įtraukimo į sprendimų priėmimą, dėl bendradarbiavimo vardan kaimo ir žemės ūkio sėkmingos ateities.

Daugiau informacijos rasite LMSA paskyroje socialiniame tinkle Facebook: