Naujienos

A.Gaižutis: Kaip bus naudojami Lietuvos miškai artimiausiais dešimtmečiais?

Per Seimo 2016 rinkimus ir formuojant naują Vyriaussybę  politikų debatai  skamba visu garsumu, aptariama daugybė aktualių klausimų, tame tarpe- liečiančių ir privačius miškus. Neatsilieka ir žiniasklaida, žurnalistai aktyviai imasi nagrinėti viešojoje erdvėje  skambančias temas. Jų greičiausiai tik daugės, norėtųsi, kad  aptarinėjama būtų remiantis faktais, suprantant situaciją ir kontekstą, vertinant perspektyvą- kokia nauda iš siūlomų sprendimų bus žmogui, visuomenei, Valstybei.

Kalbant apie miškų ūkį yra akivaizdu, kad  Lietuvoje yra realių galimybių didinti miškų naudojimą, nes šiuo metu panaudojama tik 50-60 proc.kasmet priaugančios medienos, o tuo tarpu, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse- 80-85 proc. Juo labiau, kad medžiapjūtė yra natūralus ūkininkavimo ciklo etapas, po kurio seka darbai nuo jaunuolyno ugdymo iki brandžių medynų naudojimo. Pavyzdžiui, Suomijos mokslininkai nesenai paskelbė tyrimo rezultatus, akivaizdžiai pademonstuojančius, kad ūkiškai aktyviai tvarkomuose miškuose sudaromos geresnės sąlygos buioįvairovei, įvairiaamžiai miškai stabilesni, atsparesni  ir geriau sugeria  šiltnamio efektą sukeliančias dujas bei grynina atmosferą.

Be to - juk po II pasaulinio karo Lietuvos miškingumas siekė tik 16,5-18 proc, o šiuo metu jis yra 33,3 proc. Tie beveik 900 tūkst.ha pokaryje atsiradusių naujų miškų šiuo metu  jau pribrestantys. Jau po 5-7 metų tuose miškuose laukia miškininkystės požiūriu svarbus etapas-medžiapjūtė.

Ir dar vienas rezervas- jau beveik du dešimtmečius praktiškai nenaudojami taip vadinami rezerviniai miškai, kurių yra vis dar apie 200 tūkst.ha.

Tad rezervų racionaliai ūkininkauti tikrai yra, tačiau kokia bus politinė valia- nežinia... Kadangi miškų ūkis- stipriai reglamentuojama veiklos sritis, tai didžia dalimi nuo politikų sprendimų priklausys-  ar Lietuvoje sugebėsime protingai pasinaudoti vis augančiais ir atsinaujinančiais miškų ištekliais, ar "saugosime ateities kartoms" dėl populistinių paskatų meilę abstrakčiai gamtai deklaruojančių politikų  sprendimų riboti medžiapjūtę  ir žiūrėsime, kaip nepanaudoti pūva brandūs medynai.

Iliustracijai- tik keletas skaičių apie medienos išteklių naudojimą iš šiuo metu atnaujinamos  Nacionalinės miškų ūkio plėtros programos:

[...] Valstybinės reikšmės miškai 2015 m. sausio 1 d. sudarė 1084,5 tūkst. hektarų, arba 49,8 procento, privatūs miškai – 866,2 tūkst. hektarų, arba 39,7 procento. Kadangi žemės reforma vyksta jau daugiau nei 20 metų ir šis procesas vis dar nebaigtas, rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose nevykdoma jokia ūkinė veikla, todėl neracionaliai naudojami šalies miškų ištekliai. Rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų plotai nuo 2011 m. sumažėjo labai nežymiai – nuo 257 iki 229 tūkst. hektarų arba atitinkamai nuo 11,8 iki 10,5 procento. Todėl, siekiant tinkamai panaudoti šalies miškų išteklius ir gerinti jų būklę,  būtina kuo greičiau atnaujinti ūkinę veiklą visuose nuosavybės teisėms į žemę atkurti rezervuotuose ir šiam tikslui nepanaudotuose miškuose.[...]

[...]Visų rūšių miško kirtimais Lietuvos miškuose per pastarąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai paruošiama maždaug po 6,7 mln. m³ likvidinės medienos, iškertant vidutiniškai apie 9,7 mln. m³ medienos (stiebų tūrio), ir kirtimų apimtis kasmet didėja. Tačiau bendras kasmet iškertamos medienos stiebų tūris sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę bendro metinio stiebų tūrio prieaugio.  Tokia miško kirtimų ir medienos ruošos apimtis, kai iškertamos medienos kiekis yra gerokai mažesnis už medienos prieaugį, iš esmės atitinka darnaus miškų ūkio principus, sudaro galimybę dar didinti bendrą kirtimų apimtį ir racionaliau panaudoti turimus medienos išteklius, veiksmingiau funkcionuoti šalies miškų ūkio sektoriui, geriau patenkinti pramonės, energetikos sektoriaus ir kitų vartotojų medienos poreikius. Bendra miško kirtimo apimtis pirmiausia galėtų būti didinama ūkiniuose miškuose, tačiau ir ateityje ji neturi viršyti metinio medienos prieaugio.[...]

[...] Nors vidutinis medienos tūris viename hektare nuo 2001 metų padidėjo 58 m³ ir šiuo metu siekia 251 m³, bendras sukauptas medynų tūris visuose miškuose 2015 m. sausio 1 d. sudarė 528,9 mln. m³, t. y. nuo 2003 metų padidėjo 76 mln. m³, bendras metinis medienos tūrio prieaugis padidėjo nuo 16,0 mln. m³ iki 18,8 mln. m³, tačiau tūrio prieaugio struktūrinių rodiklių pokyčiai rodo nepakankamą miškų našumo naudojimą. Tai priklauso nuo per mažos miško ugdomųjų kirtimų apimties, nesubalansuotų pagrindinių miško kirtimų (nuolat didėja perbrendusių medynų plotai), pastaraisiais metais padidinto paliekamos negyvos medienos ir biologinei įvairovei paliekamų medžių kiekio. Todėl būtina imtis priemonių, kurios leistų racionaliau panaudoti šiuo metu miške paliekamą nepanaudotą medieną. Siekiant išlaikyti esamą ar padidinti medynų produktyvumą, pagrindiniais kirtimais iškertamos medienos kokybę, ūkiniuose miškuose pirmiausia turėtų būti kertami vyresnio amžiaus, ypač degraduojantys medynai.[...]

Algis Gaižutis
LMSA pirmininkas