Naujienos
Apie klimato kaitos iššūkius ir galimybes žemės ir miškų ūkiui
Šį trečiadienį (rugsėjo 7 d.) Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaita – iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?“ svarstyta- kaip žemės ir miškų ūkis gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir gauti iš to naudos. Pranešimus skaitę mokslininkai, Europos Parlamento nariai, ekspertai pristatė su kokiais iššūkiais susiduria žemės ūkis dėl klimato pokyčių, taip pat pateikė įžvalgas kaip besikeičiantis klimatas gali padėti žemės ir miškų ūkiui klestėti. Konferenciją organizavo Europos Parlamento Žaliųjų/Europos Laisvojo Aljanso grupės narys Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė kartu su universitetu.
Dalyvavo Rebeka Harms, Europos Parlamento Žaliųjų grupės bendrapirmininkė, Martin Häusling, Europos Parlamento Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso grupės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatorius, Marija Heubuch, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narė, Kazys Grybauskas, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys ir daugelis kitų žinomų ekspertų, mokslininkų, politikų, valstybinių bei visuomeninių organizacijų atstovų, universiteto bendruomenė.
Konferencijoje Paryžiaus klimato kaitos konferencijos pasiekimus pristatė Europos Parlamento narys Bronis Ropė, apie tvarų žemės ūkį ir būdus sustabdyti klimato kaitą kalbėjo Europos parlamento narė Marija Heubuch. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas apžvelgė žemdirbių indėlį mažinant klimato kaitą, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas pristatė ASU Klimato kaitos centro koncepciją, Europos Parlamento Žaliųjų grupės bendrapirmininkė Rebecca Harms savo parnešimu atsakė į klausimą „Kodėl darna yra svarbi?“. Europos Parlamento vaidmenį kovojant su klimato kaita apžvelgė Martin Häusling, apie miškų ekosistemų atsparumą mažinant globalines problemas kalbėjo ASU profesorius Algirdas Augustaitis, ASU docentė Jūratė Aleinikovienė kalbėjo apie anglies akumuliacijos dirvožemyje ir biomasės įvertinimą Lietuvoje, LR žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis pristatė klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie kintančių klimato sąlygų priemones žemės ūkyje.
Po Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko dr. Algio Gaižučio užduoto klausimo europarlamentarams, buvo išties įdomu išgirsti įtakingų Europos Parlamento Žaliųjų grupės atstovų nuomonę apie Lietuvos miškus, ūkininkavimo juose galimybes, galimus apribojimus ūkinei veiklai dėl ES kovos su klimato kaita priemonių. Juo labiau, kad konferencijoje pranešimą skaitęs prof. dr. Algirdas Augustaitis, remdamasis ASU Miškų ir ekologijos fakultete atliekamais ilgamečiais tyrimais parodė, kad kažkokių katastrofiškų pasekmių Lietuvos miškams dėl klimato kaitos nėra nustatyta. Kaip pastebėjo parlamentaras miškininkas Kazys Grybauskas "Galimybių protingiau tvarkytis pilna, bet iš esmės turi pasikeisti aplinkosaugos politika."
Kovai su klimato kaita pasaulyje per šį pavasarį Paryžiuje vykusią Klimato kaitos „COP21“ konferenciją pasiektą susitarimą numatyta kasmet skirti po 100 milijardų JAV dolerių siekti klimato kaitą mažinančių tikslų. Sutartis įsigalios tik tada, kai ją ratifikuos ne mažiau kaip 55 pasaulio valstybės, kurioms tenka 55 proc. pasaulio šiltnamio dujų išmetimo. Nesenai Kinijoje, pasaulyje pirmaujančios ekonomikos šalių G20 šalių vadovų susitikimo metu Kinijai ir JAV vadovams pasirašius šį susitarimą, tik dvi šios šalys jau apima ~40 proc. pasulinės taršos (atitinkamai- 18 ir 21 proc.). Tad globalaus susitarimo realizacija tampa gan reali.
Dabar, kaip pažymėjo dr. A.Gaižutis, svarbu- kokius sprendimus priims politikai ES ir nacionaliniame lygmenyse, nes rengiamos nacionalinės kovos su klimato kaita programos privalės remtis Europos Komisijos bei Europos Parlamento tvirtinamais reglamentais bei komunikatais. Be to, praktika rodo, kad dėl kovai su klimato kaita skiriamų milijardų jau prasideda arši kova. O tam, kad gauti finansavimą įgudę aplinkosaugai skirtų fondų naudotojai sieks nupiešti kuo labiau katastrofišką situaciją ir tada su tuo "kovoti" brangiais milijoninės vertės projektais, nes juk jei nėra problemos (realios, o dažnai- ir menamos), tai tikėtis pinigų siūlomiems projektams gan sunku... Ar nebus vėl į paraštes nustumti aktyviai ūkininkaujantys žemdirbiai, miškininkai, miškų savininkai, nuo kurių sprendimų ir elgesio ūkininkaujant realiai priklauso siekiami pokyčiai?? Apie tai tikrai būtina nepamiršti.
Lietuvosmiskai.lt komentaras: Jau informavome kiek anksčiau apie grėsmes, kad priimtas ES reglamentavimas įgyvendinant klimato kaitos politiką gali nustatyti apribojimus miško kirtimams, neatsižvelgiant į atskirų ES šalių miškų išteklių dinamiką, amžiaus struktūrą ir pan. Kol kas nepripažįsta politikai ir to fakto (prie to labai prisideda aplinkosauginės NVO), kad nukirsto medžio medienoje sukaupta anglis saugoma medienos produktuose ilgus metus ir taip prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo, nes naujai vietoj iškirstų medžių atkurti jaunuolynai toliau kaupia CO2. Gėriu norima suprasti tik visišką medžių nekirtimą, nuvertinant tvaraus ūkininkavimo miškuose naudą.
Koks bus priimtas reguliavimas, labai svarbu ir Lietuvai. Juk po II pasaulinio karo Lietuvos miškingumas siekė tik 16,5-18 proc, o šiuo metu jis yra 33,3 proc. Tie beveik 900 tūkst.ha pokaryje atsiradusių naujų miškų šiuo metu jau pribrestantys- laukia miškininkystės požiūriu svarbus etapas-medžiapjūtė. Tačiau gali kilti grėsmė, kad dėl nepamatuotų, neatsižvelgiant į atskirų šalių specifiką, priimtų sprendimų miškų naudojimas gali būti stipriai apribotas. Tad laukia karšti debatai Europos Parlamente, kur turi būti išsakomi ir miškų savininkams svarbūs argumentai.
Daugiau konferencijos akimirkų rasite LMSA paskyroje socialiniame tinkle Facebook :
