Naujienos

Trumpalaikių leidimų gabenti medieną tvarka – nelogiška ir neefektyvi

Medienos verslu užsiimančios įmonės, įsigijusios šešiaašius miškavežius su hidrauliniais manipuliatoriais, vienu metu gali vežti didesnį kiekį medienos nei minimaliai medienai gabenti pritaikytais sunkvežimiais. Tačiau susiduriama su kita problema – medienai vežti išduodami tik trumpalaikiai leidimai, galiojantys vieną mėnesį. Įmonių vadovai teigia, kad tai sudaro papildomų rūpesčių užsiimant šiuo verslu ir pasigenda efektyvesnės tvarkos, išduodant leidimus gabenti medieną,- konstatuoja žurnalo "Miškai" korespondentė Ligita Juodvalkienė straipsnyje "Biurokratijos pinklėse"

Klaipėdoje esančios UAB „Gerilita“ veikla susijusi su medienos prekyba, transporto paslaugomis, miškininkyste. Medienos vežimui vykdyti įmonė yra įsigijusi aštuonis vilkikus, iš kurių du ir yra būtent specialūs medienvežiai – šešiaašiai, turi hidraulinius manipuliatorius. Pagal esamą tvarką įprastomis priekabomis, pritaikytomis vežti medieną, leidžiama gabenti 40 t. O štai specialiais vilkikais vienu metu galima gabenti 48 t medienos. UAB įmonės vadovas Mindaugas Lukas nėra linkęs vertinti to kaip transporto priemonės privalumo. Mat, anot jo, įmonei nėra naudinga įsigyti daugiau tokių miškavežių dėl keleto priežasčių. Viena iš jų yra tai, jog degalų sąnaudos, gabenat krovinius tokiais vilkikais, gerokai padidina medienos vežimo savikainą. Pasak pašnekovo, tokia transporto priemonė sunaudoja penktadaliu daugiau degalų. „Maža to, kad tokie miškavežiai yra gerokai brangesni už penkiaašius“, – aiškina M. Lukas.

Kyšo biurokratijos ausys

Šešiaašiais miškavežiais vežant sunkesnį nei 40 t krovinį, reikalingi specialūs Susisiekimo ministerijos išduodami leidimai. Pasak pašnekovo, vežėjams nemažai problemų sukelia ir tai, jog šie leidimai gabenti krovinį išduodami tik vienam mėnesiui. „Susidaro nemažai papildomų rūpesčių. Jau vien tai, kad kiekvieną mėnesį privalai rašyti prašymus. Leidimas išduodamas ne iš karto, o tik praėjus kokiai savaitei. Taigi jei nenori, kad transporto priemonė stovėtų be darbo, turi apie tai nuolat galvoti. Mat leidimas galioja ne nuo tos datos, kai parašai prašymą, o tik tuomet, kai vairuotojas jį turi automobilyje“, – sako M. Lukas.

Įmonės vadovas įsitikinęs, kad tokia trumpalaikių leidimų tvarka yra visai nelogiška ir neefektyvi, ir svarsto, kad ją galima būtų pavadinti net biurokratiška. Juk ne tik verslininkui užkraunama našta – darbo padaugėja ir patiems valdininkams.

„Nesuprantu, kokia prasmė neišduoti ilgesnį laiką galiojančių leidimų – metus, pusmetį ar bent tris mėnesius. Jei būtų toks pasirinkimas, įmonės savo darbus kitaip planuotis galėtų“, – nuomonę išsako pašnekovas.

Jis savo samprotavimus grindžia tuo, kad gretimoje Latvijoje būtent tokie ilgalaikiai, metus galiojantys, leidimai ir yra išduodami.

„Esu girdėjęs, kad pas latvius metams leidimas kainuoja 140 eurų, kai pas mus 144 eurai už vieną mėnesį. Tačiau kad ir gerokai didesnė kaina būtų, bent jau kas mėnesį galvos sukti nereikėtų. Juk visaip būna, nepamatai, kaip mėnuo pralėkė, o žiūrėk, darbų sukūry ir pamiršai tą leidimą“, – M. Lukas tvirtina neįžiūrįs jokios esančios tvarkos logikos.

[...]

Pilną straipsnį skaitykite žurnale "Miškai"