Naujienos

Medienvežius stabdo biurokratiniai barjerai

Po ilgų ginčų ir diskusijų priėmus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą, leidžiančią specialios paskirties sunkiasvorėms transporto priemonėms gabenti didesnio svorio krovinį, buvo manyta, kad tai tikrai palengvins urėdijų ir medienos vežimo paslaugas teikiančių įmonių gyvenimą. Pasak susisiekimo ministro, „šalies investicijos į kelius, kurių kasmet skiriama vis daugiau, turi tarnauti žmonėms ir verslui“. Iki tol keturių ašių medienvežis galėjo šalies keliais važiuoti iš viso būdamas 40 t svorio, o nauja tvarka įteisino, kad penkiaašė mašina su mediena gali judėti sverdama 48 t – taip ašims tenkantis svoris nėra viršijamas, išsidėsto tolygiai ir žalos keliams nedaro. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tai yra pats griežčiausias svorio apribojimas, palyginti su šalimis kaimynėmis,- konstatuoja žurnalo "Miškai" žurnalistė Angelė Adomaitienė straipsnyje "Nepagrįstai apsunkintas darbas".

Vis dėlto ir taip palengvintas medienos vežimas dar atsitrenkia į biurokratinius trikdžius, o miškininkų bei vežėjų darbas yra apsunkinamas. Pašalinti barjerus ir pasitaikančius nepiktavališkus pažeidimus galima labai paprastai – pakaktų atsakingesnio valstybės požiūrio, tiksliau – dviejų ar trijų ministrų parašų.

Neapgalvota tvarka – trukdis medienos verslui

Trakų miškų urėdo Vyganto Mierkio įsitikinimu, nors norai padidinti, kad ir nedaug, leidžiamą svorį geri, bet dėl netobulos tvarkos tiesiog žlugdomas medienvežių verslas. Pavyzdžiui, urėdijos anksčiau turėjo daugiau medienvežių, tačiau taupumo sumetimais dabar daugelis jų atsisako ir medienos vežimo paslaugas perka. Privačios bendrovės taip pat nuolat rizikuoja dėl svorio, nes miške svarstyklių nėra, o jei mašina su mediena svers 900 kg daugiau, gali tekti mokėti didžiulę baudą. Paprastai ja baudžiami net trys asmenys: medienvežio vairuotojas, medienos išdavėjas ir įmonės, teikiančios transporto paslaugas, vadovas. Vis dėlto iš esmės kraunama pagal patirtį iš akies, kartais per mažai, kartais – kiek per daug. Tai priklauso ir nuo medienos rūšies, drėgnumo, augavietės bei kitų veiksnių.

„Sunkiau kontroliuoti, kai kraunama į samdytą transportą: vežėjui atrodo vienaip, girininkui – kitaip. Tokių ginčų nekiltų, jei būtų atsižvelgiama į mokslininkų sudarytas medienos tūrio ir svorio lenteles, pavyzdžiui, kaip tai daro lenkai“, – siūlo urėdas. Lenkijoje yra lentelės, kiek sveria konkrečios medienos (ąžuolo, pušies, beržo ir pan.) kubinis metras.

„Kad nebūtų nesusipratimų, Lenkijoje aplinkos ministro ir ūkio ministro įsakymu nustatytas kiekvienos medienos rūšies kubinio metro svoris, kuris yra pagrindas skaičiuojant bendrą tonažą, t. y. jis matuojamas kubiniais metrais. Kelių inspekcija atsižvelgia į važtaraštyje nurodytus kietmetrius, mašinos nesveria, o jei kažkas jais piktnaudžiavo ir vežė daugiau, už tą neleistiną kiekį ir skaičiuojama bauda“, – aiškina su Lenkijos patirtimi susipažinęs Trakų miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Romaldas Virganavičius. Kaimynai minėtą svorį pagal kubinius metrus yra įteisinę 2012 m., o Lietuvoje, anot miškų inžinieriaus, tam pakaktų dviejų ar trijų ministrų – susisiekimo, aplinkos, ūkio – įsakymų.

Miškininkų nuomone, baudos už viršytą svorį skaičiuojamos neteisingai. Pavyzdžiui, kelių transporto inspektoriui nustačius, kad viršytas medienvežio vienos ašies svoris, anuliuojamas 48 t leidimas ir bauda skaičiuojama nuo 40 t. „Viršsvorį skaičiuojant ne nuo 48 t, susidaro didelis perteklinis kiekis ir milžiniškos baudos. Vairuotojas tokios sumos per mėnesį neuždirba. Žodžiu, padaryta neteisingai ir nelogiškai, kad tik kuo daugiau mokesčių surinktų“, – konstatuoja Trakų miškų urėdas. Dėl panašaus atvejo urėdija net kreipėsi į teismą ir laukia jo sprendimo.

Šokis su leidimais

Už medvežius įmonės ir urėdijos kasmet moka mokesčius kaip už sunkiasvorių transporto priemonių (56 t) sąstatą. Trakų urėdija turi šešiaašę transporto priemonę ir teisiškai patvirtintą dokumentą dėl 48 t svorio. Deja, kiekvieną mėnesį dar privalo gauti atitinkamą leidimą ir kaskart už jį sumokėti. Miškininkams nesuprantama, kodėl kiekvieną mėnesį reikia išsiimti tą leidimą ir už jį pakloti pinigus, jei jau sumokamas kelių mokestis.

„Kiekvieną mėnesį reikia rašyti prašymą ir išsiųsti atsakingam žmogui, kuris išrašinėja leidimus. Jo originalą reikia atsisiųsti internetu arba pasiimti. Leidimas išspausdintas ant brangaus popieriaus – jį medienvežio vairuotojas turi turėti su savimi. Tai didžiulė nereikalinga biurokratija – pakaktų leidimo metams ar pusmečiui. Be to, jeigu turi leidimą atitinkamai priekabai, kam reikalingi tie atskiri leidimai?“ – klausia R. Virganavičius.

Miškų valdytojų ir savininkų nuomone, netinkama tvarka ir biurokratija – ne vien stabdys verslui.  Vežant didesnį krovinį taupomi degalai ir mažiau teršiamas oras. Privačių miškų savininkų asociacijos duomenimis, gretimose šalyse medvežiams taikomi tokie svorio apribojimai: Estijoje ir Norvegijoje – 48 t, Lenkijoje, Latvijoje – 52 t, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje – 60 t. Be to, Švedija numato įteisinti 74 t medienvežių naudojimą šalies bendrosios paskirties keliuose.