Naujienos

St.Mizaras: Informacija parduodantiems nenukirstą mišką

Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Lietuvoje žymi dalis privačių miškų brandžių medynų parduodama nenukirstu mišku. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla nemažai klausimų. Parduodantis nenukirstą mišką jo savininkas turėtų kuo tiksliau išmatuoti parduodamą medienos tūrį, suskirstyti jį į medienos sortimentus, žinoti atskirų medienos sortimentų nenukirsto miško kainą. Galutinė kaina ir sąlygos nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Kiekvienu atveju galima atlikti ekonominę analizę, padedančią susiorientuoti miško kainodaroje, - primena miškininkas-ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės pirmininkas.

Brandūs medynai ir jų naudojimas.

Lietuvoje žymi dalis privačių miškų brandžių medynų parduodama nenukirstu mišku. Nacionalinės miškų inventorizacijos 2010-2014 m. duomenimis pagal plotą juose vyravo minkštieji lapuočiai – 69,9 proc. (baltalksnynai – 22,5 proc., beržynai – 21,3 proc., drebulynai – 16,8 proc., juodalksnynai – 9,3 proc. ). Spygliuočiai sudarė 26,0 proc. (pušynai – 9,2 proc., eglynai –16,8 proc.). Kietieji lapuočiai – 0,3 proc. (1 lentelė).

1 lentelė. Lietuvos privačių miškų brandžių medynų plotai 2014 m.

Šaltinis: Lietuvos miškų ūkio statistika. 2015, 2.32 lentelė.

Privačiuose miškuose yra 57,0 mln. m³ brandžių medynų (2 lentelė). Per metus iškertama apie 2,9 mln. m³. Intensyviausiai kertami spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir beržynai. Ypač mažai naudojami brandūs drebulynai (2 proc. per metus) ir baltalksnynai (1,9 proc.). Brandžių drebulynų ir baltalksnynų privačiuose miškuose sukaupta veik 20 mln. m³ (2 lentelė). Tačiau jų panaudojimas yra problematiškas.

2 lentelė. Lietuvos privačių miškų brandžių medynų tūriai ir pagrindiniai kirtimai 2014 m.

Šaltinis: *Lietuvos miškų ūkio statistika 2015, 2.32 lentelė.
** Lietuvos miškų ūkio statistika 2015, 8.2 lentelė.

Parduodantis nenukirstą mišką jo savininkas turėtų kuo tiksliau išmatuoti parduodamą medienos tūrį, suskirstyti jį į medienos sortimentus, žinoti atskirų medienos sortimentų nenukirsto miško kainą.

Medynų tūris.

Yra keletas medynų tūrio nustatymo būdų (miškotvarkos projekto parengimas, kertamos biržės visų medžių išmatavimas, paruoštos medienos matavimai ir kt.). Vidutiniai Lietuvoje brandžių medynų tūriai privačiuose miškuose pateikti 3 lentelėje. Tačiau jie gali būti ženkliai didesni ar mažesni, priklausomai nuo kertamo medyno našumo, skalsumo, amžiaus ir pan.

3 lentelė. Lietuvos privačių miškų brandžių medynų vidutiniai tūriai

Šaltinis: *Lietuvos miškų ūkio statistika 2015, 2.32 lentelė.
** Valstybinė miškų apskaita 2015.01.01, 1.16 lentelė.

Medynų sortimentinė struktūra.

Kertamų medynų sortimentinė struktūra daugiausia priklauso nuo medžių rūšies bei medynų vidutinio skersmens. Ji gali būti nustatoma pagal medžių sortimentinės struktūros lenteles (pavyzdžiui, 4 lentelė) ar pagal jau paruoštos medienos matavimus.

4 lentelė. Lietuvos privačių miškų brandžių medynų sortimentinė struktūra*

Šaltinis: *Pagal „Medžių tūrio struktūros lenteles, suderintas su ES priimtu apvaliosios medienos sortimentų  klasifikavimu” (Petrauskas ir kt., 2004). Taikyti medynų aukštumai: P, E, Ą, Bt – II, B, D, J, U – I.
**Valstybinė miškų apskaita 2015.01.01, 10.3 lentelė.

Tokios aukštos likvidinės medienos išeigos ir maža malkinės medienos dalis praktiškai ne visuomet pasiekiama. Todėl galimos nenukirsto miško kainų korekcijos, atsižvelgiant į faktinius medynų ir rinkos požymius.

Nenukirsto miško kainos nustatymas.

Vienas iš plačiausiai taikomų nenukirsto miško kainos nustatymo būdų yra likutinės vertės metodas. Pagal jį nenukirsto miško kaina skaičiuojama kaip medienos produkto gamybos išlaidos. Nenukirsto miško kainos apskaičiavimo pagal apvaliosios medienos sortimentų kainas kelkraštyje formulė:

t – nenukirsto miško kaina;

r – apvaliosios medienos sortimentų kaina;

e – medienos ruošos išlaidos;

p – pelno norma procentais;

m – medienos pardavimų administravimo išlaidų norma procentais.

Lietuvoje detaliausią informaciją apie apvaliosios medienos kainas (r) galima rasti internete (gmu.lt – informacija – parduotų medienos sortimentų kiekiai ir kainos). 2016 m. pirmo ketvirčio duomenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Apvaliosios medienos kainos miškų urėdijose 2016 m. sausio-kovo mėn. €/m³

Šaltinis: GMU. Urėdijų medienos prekyba 2016 m. kovo mėn.

Medienos ruošos išlaidas lemia daug veiksnių (vidutinis stiebo tūris, biržės tūris, kirtimų būdas, transportavimo atstumas, ištraukimo atstumas, darbo sąlygos, technologijos ir kt.). Miškų  urėdijos 2014 m. medienos ruošos rangovams vidutiniškai mokėjo 11,66 €/m³, iš jų ruoša biržėje – 6,63 €/m³, ištraukimas – 5,03 €/m³. Vidutines išlaidas diferencijuoti pagal medžių rūšis galima taikant koeficientus: P – 0,90, E – 0,94, Ą – 0,83, U – 0,86, B – 1,04, J –1,00, D –1,01, Bt – 1,06.

Medienos ruošos vidutinis pelningumas 2010-2014 m. buvo 7,3 proc., miškų urėdijų pardavimų išlaidų ir pajamų santykis – 2,6 proc. (Lietuvos miškų ūkio statistika, 2015).

Pagal šiuos duomenis apskaičiuotos vidutinės nenukirsto miško kainos pateiktos 6-oje lentelėje.

6 lentelė. Lietuvos privačių miškų brandžių medynų nenukirsto miško apskaičiuotosios kainos pagal medienos sortimentus €/m³

Medynų vidutinės kainos.

Remiantis medynų sortimentine struktūra (4 lentelė) apskaičiuotos vidutinės brandžių medynų kubinio metro nenukirsto miško kainos pagal medžių rūšis (7 lentelė).

7 lentelė. Brandžių medynų nenukirsto miško kainos

Daugiausia pagrindinių kirtimų privačiuose miškuose vykdoma pušynuose, eglynuose ir beržynuose (77,4 proc.). Visų pagrindinių kirtimų nenukirsto miško vidutinė kaina, apskaičiuota pagal 2014 m. kirtimų struktūrą, yra 26,11 €/m³. Kokia yra faktinė nenukirsto miško kaina privačiuose miškuose statistinių duomenų nėra. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Aplinkos ministerijos tyrimą 2015 m. pirmą pusmetį privačių miškų valdytojai už parduotą nenukirstą mišką gavo po 10-20 arba vidutiniškai 15 eurų už 1 m³.

Miškų valdymo Baltijos šalyse kompanija FestForest pateikia savo klientų Lietuvoje nenukirsto miško kainas (1 pav.). 2016 m. pradžioje jos buvo: pušis apie 28 €/m³, eglė – 23, beržas – 21, juodalksnis – 17, drebulė – 10, baltalksnis – 7 €/m³.

1 pav. Nenukirsto miško kainos €/m³ (HD FestForest klientai Lietuvoje)

Biržės kaina.

Parduodamos biržės nenukirsto miško kainą daug lemia joje esantis medienos tūris. 8 lentelėje apskaičiuota įvairių medžių rūšių medynų nenukirsto miško kaina pagal vidutinius brandžių medynų tūrius privačiuose miškuose.

8 lentelė. Lietuvos privačių miškų brandžių medynų apskaičiuotos vidutinės nenukirsto miško hektaro kainos

Šaltinis: *Lietuvos miškų ūkio statistika 2015, 2.32 lentelė.
** Valstybinė miškų apskaita 2015.01.01, 1.16 lentelė.

Vidutinių kainų diferencijavimas.

Norint atsižvelgti į kiekvienos vertinamos biržės ypatumus, vidutinė šalyje kaina dauginama iš ją įtakojančių veiksnių koeficientų:

t=t_vid×[1+S(k_i-1)]

t – nenukirsto miško kaina;

t_vid – vidutinė nenukirsto miško kaina;

k_i – nenukirsto miško kainos i veiksnio koeficientas.

Nenukirsto miško kainų koeficientai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Nenukirsto miško kainos koeficientai

Kainų ciklai.

Nenukirsto miško kainas daugiausia lemia apvaliosios medienos pardavimo kainos, kurios per paskutinį dešimtmetį (1995-2015 m.) kito nuo 21,1 €/m³ 1996 m. iki 43,7 €/m³ 2014 m. (2 pav.). Parduodantys nenukirstą mišką savininkai turėtų sekti medienos kainų ciklus ir stengtis parduoti, kai kainos yra didžiausios. Tokie kainų maksimumai Lietuvoje kartojasi kas 3-4 metai (2007 m., 2011 m., 2014 m.).

2 pav. Miškų urėdijų parduotos apvaliosios medienos vidutinės kainos 1995-2016 m.

Tikroji vertė.

32-asis verslo apskaitos standartas „Tikrosios vertės nustatymas” (2014 m. gruodžio 18 d.) tikrąją vertę apibrėžia, kaip sumą, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas. Kad sandorio vertė būtų laikoma tikrąja turto verte, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: šalys turi būti viena nuo kitos nepriklausomos, sandoris turi būti nepriverstinis, šalys turi turėti visą reikiamą informaciją apie rinkos sąlygas ir kainas, šalys turi turėti lygias pozicijas rinkoje (Bajoriūnaitė, 2006). Informuotumas apie nenukirsto miško rinkas labai nevienodas. Jei dauguma perkančių mišką (keletas šimtų) yra pakankamai informuoti, tai daug parduodančių (tūkstančiai) yra mažai informuoti. Praktiškai Lietuvoje nėra viešos informacijos apie nenukirsto miško kainas.

Šalių su išvystytomis medienos rinkomis statistika pateikia detalią informaciją apie nenukirsto miško kainas. Pavyzdžiui, Suomijos miškų statistikoje (METLA, 2014) pateikiama tokia informacija apie nenukirsto miško kainas nepramoniniuose privačiuose miškuose: regioninės nenukirsto miško kainos, nenukirsto miško kainos dinamikos grafikas, nenukirsto miško, kelkraščio ir apvaliosios medienos importo kainų dinamikos palyginimas, nenukirsto miško kainos pagal kirtimų būdus, nenukirsto miško kaina pagal kirtimų sezonus, nenukirsto miško kainos pagrindiniuose kirtimuose, nenukirsto miško kaina retinimuose, nenukirsto miško kainos dinamikos lentelės.

Švedijoje nenukirsto miško kainas tiria kelios brokerių ar ekspertų firmos. Tarptautinė medienos ir medienos masės tiekimo ekspertų kompanija „Forest2Market” nenukirsto miško įkainavimui duomenis renka iš medienos pardavimų sandorių. Jie neapklausia duomenų tiekėjų, bet prašo rašytinio patvirtinimo apie kontrakto sąlygas. Forest2Market renka duomenis iš pardavėjų ir pirkėjų ir dažnai gauna pasikartojančius (pirkėjo ir pardavėjo) pranešimus apie tą patį sandorį. Tai eliminuoja riziką ir paklaidas kainodaroje. Renkamų duomenų apie sandorį sudėtis: vietovės požymiai (prieinamumas, kokybė, medyno tipas, vietovė, kritulių ir vėjo sąlygos), pirkimo požymiai (pirkėjo ir pardavėjo tipas, produkto kaina, produkto kiekis, pirkimo tipas, medžių rūšys, produktas, medyno vidutinis skersmuo krūtinės aukštyje). Forest2Market gauna sandorių duomenis kasdien. Kiekvienas sandoris yra atidžiai ir kruopščiai recenzuojamas profesionalių miškininkų, kol įjungiamas į duomenų bazes. Kadangi Forest2Market gauna daug pranešimų apie medienos pardavimų sandorius, tai sumažina paklaidas dėl duomenų kintamumo. Firma užtikrina duomenų konfidencialumą bei apsaugą, pateikdama tik agreguotus duomenis, ir užtikrina pranešimų anonimiškumą (Forest2Market, 2015). Kad mediena būtų perkama ir parduodama pagal jos tikrąją vertę, būtinas tiek pirkėjo, tiek pardavėjo geras informuotumas apie medienos rinkas. Tyrimais užsienyje nustatyta, kad mažiau informuoti privačių miškų savininkai gauna mažesnes kainas už savo medieną. Be to, nustatyta, kad patarėjais medienos kainų klausimais neturėtų būti jos ruošėjai ar kiti pirkėjai. Būtina arba pačiam miško savininkui susiorientuoti medienos rinkose, arba kreiptis į nepriklausomus medienos matuotojus bei vertintojus.

 Parengė Stasys Mizaras
2016-07-05