Naujienos

I.Klimašauskė. Privatus miškų ūkis Baltijos šalyse: mokestinė našta ir finansinė parama

Trakų rajone, komplekse „Margis“ gegužės 25-26 d. vyko Aplinkos ministerijos organizuotas miškų ūkio srities ekspretų susitikimas-konferencija „Privataus miškų ūkio plėtra Baltijos šalyse“, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių institucijų ir privačių miškų savininkų asociacijų atstovai. Jie pasidalino gerąja miškų ūkio praktika ir aptarė paskutinių keleto metų pasikeitimus bei pasiekimus privataus miškų ūkio srityje. Susitikime išsakyta informacija bus panaudota Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos keitimo procese, kurio vienas iš tikslų – atsižvelgti į privataus miškų ūkio poreikius ir atitinkamai tai perteikti šiame dokumente. Pagal susiklosčiusias tradicijas tokio pobūdžio susitikimai organizuojami kas keletą metų vienoje iš trijų Baltijų valstybių.

Susitikimo dalyviai pristatė ir diskutavo keturiomis privačiam miškų ūkiui atktualiomis temomis, iš kurių plačiau Ieva KLIMAŠAUSKĖ, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja, pristato dvi – privataus miškų ūkio apmokestinimą bei ES ir valstybės paramą privačiam miškų ūkiui. Straipsnis spausdintas žurnalo "Mūsų girios" Nr.2016/06. Siūlome susipažinti.

Šiek tiek statistikos

Miškai Estijoje užima 50,2 proc. (2,2 mln. ha), Latvijoje – 52 proc. (3,35 mln. ha), Lietuvoje – 33,4 proc. (2,18 mln. ha) šalies ploto. Privatūs miškai nuo bendro miškų ploto Estijoje užima 47 proc. (1,09 mln. ha), Latvijoje – 50 proc. (1,68 mln ha.), Lietuvoje – 39,7 proc. (0,87 mln. ha), kuriuos Estijoje valdo apie 113 tūkst., Latvijoje – apie 144 tūkst., Lietuvoje – apie 248 tūkst. miško savininkų. Vidutinis privačios miško valdos dydis Estijoje ir Latvijoje yra apie 10 ha, Lietuvoje – tik 3,4 ha. Taigi, Lietuva išsiskiria akivaizdžiai didesniu miško savininkų skaičiumi bei žymiai mažesniu vidutiniu privačios miško valdos plotu.

Privataus miškų ūkio apmokestinimas – mokame daug ar mažai?

Susitikime daug dėmesio skirta mokesčių temai – kokius mokesčius moka privataus miškų ūkio subjektai visose trijose Baltijos šalyse.

Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 15 proc., o fiziniams asmenims, vykdantiems individualią miškų ūkio veiklą – 5 proc. Fiziniams asmenims, nevykdantiems individualios miškų ūkio veiklos, taikomas 2500 eurų metinis neapmokestinamų pajamų dydis bei papildomai gali  būti atskaityti tais kalendoriniais metais sumokėti privalomieji 5 proc. atskaitymai nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Fiziniams asmenims, vykdantiems individualią miškų ūkio veiklą, leidžiama į veiklos išlaidas įskaityti 30 proc. pajamų, kurios neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taigi, privataus miško savininkas, nevykdantis individualios miškų ūkio veiklos, nuo, pavyzdžiui, 10 000 eurų pajamų už parduotą nenukirstą mišką į valstybės biudžetą sumokės 1050 eurų gyventojų pajamų mokesčio,  taip pat reikės sumokėti jau minėtą 5 proc. mokestį, kurio nėra Latvijoje ir Estijoje. Sudėjus gyventojų pajamų mokestį ir privalomuosius 5 proc. atskaitymus, susidarys 1550 eurų suma.

Latvijoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra mažiausias – 10 proc. nuo pajamų, gautų už parduotus medienos sortimentus ar nenukirstą mišką, be to, jis gali būti sumažintas. Jei parduodamas nenukirstas miškas, mokesčio tarifas mažinamas 25 proc. (iki 7,5 proc.); jei parduodami apvaliosios medienos sortimentai, šis tarifas mažinamas 50 proc. (iki 5 proc.).    Latvijos atstovai pažymėjo, kad ši mokestinė lengvata – nuoseklaus ir kryptingo valstybinių institucijų ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų darbo rezultatas. Taigi, privataus miško savininkas, nevykdantis individualios miškų ūkio veiklos,  nuo  10 000 eurų pajamų už parduotą nenukirstą mišką į valstybės biudžetą sumokės 750 eurų, o už parduotus apvaliosios medienos sortimentus – 500 eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Estijoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra didžiausias – 20 proc. Bet fiziniai asmenys gali atskaityti miško tvarkymo išlaidas, patirtas per 3 metus nuo tų metų, kai gavo pajamų už perleistą miško kirtimų teisę (nenukirstą mišką) ar parduotą apvaliąją medieną. Atitinkamai ir pajamų mokestį galima sumokėti per 3 metus. Miško tvarkymo išlaidos, kurias galima atskaityti apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, ar jų dydžiai teisės aktuose nėra konkrečiai nurodyti, tačiau šios išlaidos turi būti pagrįstos – gyventojas privalo turėti jas pagrindžiančius dokumentus ir pateikti mokesčių administratoriui, jei jis to paprašytų.

Miško tvarkymo išlaidos, kurias galima atskaityti, ar jų dydžiai nėra konkrečiai įvardinti, tačiau deklaruotas miško tvarkymo išlaidas patvirtinančius dokumentus reikia turėti, nes mokesčių administratorius gali paprašyti juos pateikti.

Neapmokestinamas pajamų dydis už parduotą apvaliąją medieną fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, yra 2877 eurai. Ši lengvata paskatino gyventojus vykdyti individualią miškų ūkio veiklą. Taigi, privataus miško savininkas, nevykdantis individualios miškų ūkio veiklos,  nuo  10 000 eurų pajamų už parduotą nenukirstą mišką (miško kirtimų teisę) ar apvaliąją medieną į valstybės biudžetą sumokės 2000 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau nėra aišku, kokio dydžio bus miško tvarkymo išlaidų suma, kuria jis galės susimažinti gyventojų pajamų mokestį.

Gyventojų pajamų mokesčiu Estijoje apmokestinama ir ES parama, pavyzdžiui, už ūkinės veiklos ribojimus ,,Natura 2000“ miškuose. Šia nuo 2015 m. įvesta naujove estai tikrai nesidžiaugia.

Estija išsiskiria tuo, kad akcinių bendrovių pelnas, skirtas investicijoms, pelno mokesčiu neapmokestinamas. Standartinis šio mokesčio tarifas – 20 proc. Estų atstovai pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas paskatino vykdyti miškų ūkio veiklą, steigiant akcines bendroves. Lietuvoje ir Latvijoje pelno mokesčio tarifas – 15 proc. Lietuvoje įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius neviršija 10, taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas.

Pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje ir Latvijoje – 21 proc., Estijoje – 20 proc. Jokių išimčių miškų ūkio sektoriui nei vienoje iš šalių nenumatyta.

Susitikimo dalyviai paminėjo ir jų šalyse galiojančius nekilnojamojo turto ar žemės mokesčius. Latvijoje nekilnojamojo turto mokesčio dydis – 1,5 proc. nuo žemės kadastrinės vertės, apskaičiuojamos atsižvelgiant į miško žemės vertę, kuri priklauso nuo dirvožemio našumo, apribojimų kirtimams, atstumo iki pramoninių teritorijų. Tačiau šio mokesčio 0 proc. tarifas taikomas, jei žemės sklype yra spygliuočių medynas iki 41 metų arba lapuočių medynas iki 21 metų. Estijoje mokamas žemės mokestis, kurio tarifas varijuoja nuo 0,1 iki 2,5 proc. apmokestinamos žemės vertės. Konkretų mokesčio tarifą nustato savivaldybės taryba. Kasmet už vieną hektarą tenka mokėti nuo 3 iki 6 eurų. Lietuvoje miško žemė ir  žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas, žemės mokesčiu neapmokestinama.

Norint palyginti privataus miškų ūkio subjektų apmokestinimą skitingose šalyse, būtina įvertinti visus mokesčius kompleksiškai, atsižvelgiant į pasirinktą veiklos modelį, antraip išvados bus nieko vertos. Mokestinė našta pirmiausia skiriasi priklausomai nuo to, kas moka mokesčius – juridinis asmuo, fizinis asmuo ar fizinis asmuo, vykdantis individualią miškų ūkio veiklą. Svarbu įvertinti ir tai, kokius veiklos sprendimus priima konkretus asmuo. Pavyzdžiui, Estija garsėja tuo, kad čia nėra pelno mokesčio įmonėms, bet išmokami dividendai yra apmokestinami pelno mokesčiu, o neapmokestinamas tik toks pelnas, kuris investuojamas į įmonės veiklą. Lietuvoje visi miškų valdytojai privalo mokėti Estijoje ir Latvijoje analogo neturintį mokestį – privalomuosius 5 proc. atskaitymus, tačiau pajamos, gautos pardavus žaliavinės medienos gaminius, nėra apmokestinamos. Ilguoju laikotarpiu vertinant apmokestinimą reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas, nėra apmokestinta žemės mokesčiu, o Estijoje privataus miško savininkas kasmet turi sumokėti nuo 3 iki 6 eurų už hektarą miško. Todėl per 5 ar 10 metų susidaro nemaža suma.

Apibendrinus galima teigti, kad palyginus su Latvija ir Estija mokestinė našta privatų miškų ūkį Lietuvoje slegia tikrai ne mažiausiai, tačiau neturime ir pagrindo tvirtinti, kad esame labai blogoje padėtyje.

ES ir valstybės parama privačiam miškų ūkiui

Lietuvoje labai populiari ir svarbi ES paramos priemonė yra „Miško veisimas“. Susitikimo metu paaiškėjo, kad prioritetą šiai priemonei teikiame tik mes. Latvijoje numatytos paramos šiai priemonei teikimo sąlygos nėra tokios patraukios, kaip mūsų, o Estijoje tokios priemonės išvis nėra.  Latvijoje nustatytas didžiausias leidžiamas miškui veisti skirtas žemės plotas – 10 ha ir tik tokioje žemėje, kurios našumas ne didesnis kaip 25 balai. Parama įveisto miško priežiūros išlaidoms skiriama 3 kartus per 5 metus. Lietuvoje nustatytas tik minimalus plotas miškui veisti – 0,5 ha, o įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka. Be to, miškas gali būti veisiamas ir aukštesnio našumo žemėje, nei numatyta Latvijoje.   

Lietuvoje „Natura 2000“ miškuose išmokų dydžiai yra pakankamai dideli ir priklausomai nuo nustatytų miškų ūkio veiklos ribojimų svyruoja nuo 62 iki 272 eurų už hektarą. Estijoje nustatyti dviejų tipų išmokų dyždiai – 60 (specialioje miškų tvarkymo zonoje) ir 110 (riboto miškų tvarkymo zonoje) eurų už hektarą. Be to, nuo 2015 m. pajamos už šias išmokas apmokestintos pajamų mokesčiu. Latvijoje paramos dydis svyruoja nuo 45 (uždrausti plynieji kirtimai) iki 160 eurų (jei uždrausta miškų ūkio veikla ar pagrindiniai ir retinimo bei einamieji kirtimai) už hektarą. Jei viename žemės sklype nustatytas ne vienas ribojimas, išmokos dydis bus 112 eurų už hektarą.

Įdomu tai, kad ES parama Estijoje pagal kitas veiklos sritis teikiama prioriteto tvarka: miško atkūrimui po gaisrų ir audrų, ugdymo kirtimams iki 30 metų medynuose (140 eurų už hektarą), smulkios miškų ūkio technikos įsigyjimui (paraiškos gali būti teikiamos tik per miško savininkų asociacijas) ir veiklai, susijusiai su miškų apsauga nuo ligų, gaisrų ir kitokios žalos.

Paminėtina, kad Latvijoje kasmet apie 600 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų skiriama Miškų plėtros fondui, kurio lėšos naudojamos mokslinių tyrimų projektams, miško savininkų, visuomenės švietimui bei Medžioklės plėtros fondui, kurio lėšos naudojamos monitoringui ir specialiai medžiojamųjų gyvūnų apsaugos veiklai, su medžiokle susijusiems moksliniams tyrimams ir medžiotojų mokymams. Vis tik pagrindinis paramos šaltinis miškų ūkiui Latvijoje –  ES lėšos.

O Estijoje daug miškų ūkio paramos priemonių finansuojama iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, visas 2015 m. paramos miškų ūkiui biudžetas buvo 9,2 mln. eurų, iš jų – 3,2 mln. eurų paramos skirta iš valstybės biudžeto.

Viena iš valstybės lėšomis finansuojamų priemonių Estijoje yra miškų sausinimas. Paraiškas galima teikti per miško savininkų asociacijas ir individualiai. Parama teikiama griovių atnaujinimui, pralaidų keitimui ir pan. Maksimali parama vienam miško savininkui – 10 000 eurų. Grioviams ir pralaidoms atnaujinti skiriama iki 1,5 eurų už 1 metrą. Pralaidoms, priklausomai nuo skersmens – nuo 35 iki 245 eurų už 1 metrą; atnaujinimo darbų planui parengti – iki 10 proc. projekto vertės, bet ne daugiau kaip 300 eurų. Nustatytas reikalavimas, kad bent 70 proc. griovių turi būti miško žemėje.

Estijoje teikiama valstybės parama ekonominei kooperacijai, kuri skiriama už miško savininkų asociacijų organizuojamus miško kirtimus ir apvaliosios medienos pardavimus (nekirsto miško pardavimo aukcionai neremiami). Finansuojamos tik fiziniam asmeniui teikiamos paslaugos. Skiriant paramą atsižvelgiama į miško kirtimų rūšį (parama už plynuosius miško kirtimus yra mažesnė) ir medynų kokybę. Didžiausias paramos dydis – 1,54 eurų už 1 m³ medienos (vidutinis – 1 euras už 1 m³).

Lietuvoje kasmet skiriama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų privačių miškų savininkų poreikiams tenkinti – informavimui, konsultavimui, mokymams, įvairiems leidiniams ir kt. Nereikėtų užmiršti ir iš šios programos lėšų finansuojamo miško kelių tvarkymo, kuriam skirta daugiau nei 4 mln. eurų, už kuriuos per 2016 m. bus sutvarkyta reikšminga miško kelių dalis, einanti per privačius miškus.

Apibendrinant galime pasidžiaugti palankiomis ES paramos privačiam miškų ūkiui sąlygomis – didelė priemonių įvairovė, aukštas paramos intensyvumas, palyginti didelės išmokos už ūkinės veiklos ribojimus ,,Natura 2000“ miškuose. Žvelgiant į estų pavyzdį, mums neabejotinai vertėtų pasvarstyti apie geresnį Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų panaudojimą privataus miškų ūkio poreikiams tenkinti. Tačiau tai nereiškia, kad jų modelį reiktų aklai perkelti pas mus, nes vienoje šalyje atitinkamu laikotarpiu pasiteisinę sprendimai nebūtinai šiuo metu bus tinkamai mums.

Po keleto metų Baltijos šalių miškų ūkio ekspertai vėl susitiks aptarti privataus miškų ūkio raidos ir perspektyvų. Tuomet ir pamatysime, ar išvados, kurias padarysime artimiausiu metu, bei sprendimai, kuriuos įgyvendinsime, buvo  teisingi.

Autorė: Ieva KLIMAŠAUSKĖ, Aplinkos ministerijos
Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja