Naujienos
2005 - 06 - 17
* Nesibaigianti žemės ir miškų reforma neša didelių nuostolių Lietuvai
Lietuvos miško savininkų asociacija jau ne kartą atkreipė Vyriausybės ir Seimo dėmesį, kad yra vilkinama Žemės reforma ir miškai per lėtai grąžinami jų teisėtiems savininkams. Net 17 proc. numatytų grąžinti miškų dar neturi savininkų. Todėl šie miškai yra nenaudojami, prastėja jų būklė, savininkai negauna pajamų. Kol nėra užbaigta žemės reforma, nėra galimybių pradėti privačių miško plotų konsolidacijos procesą. Apie tai 2005-06-17 rašo dienraštis "Verslo žinios" nuomonių skiltyje, pritardamas nuomonei, kad nesibaigianti žemės ir miškų reforma neduoda jokios naudos nei valstybei, nei visuomenei.
Dienraštis pateikia dvi nuomones:
TAIP
dr.Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
Mūsų asociacijai kelią rūpestį tai, kad dėl daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančios žemės ir miškų reformos tiesioginių nuostolių patiria ir girių savininkai, ir valstybė. Privatizuoti užsakytuose miškuose ūkinė veikla vykdoma menkai, todėl kasmet prarandama apie 100 mln. Lt pajamų, kurias galima būtų gauti už medieną. Šalies miškuose augančių medienos išteklių oficialios apskaitos akivaizdžiai nesutampa su realybe. Be to, ūkininkavimo II grupės miškuose sistema neracionali. Dėl tokio ūkininkavimo dabar juose didžiuliai medienos kiekiai pasmerkiami supūti. Daug naudingiau būtų šiuose miškuose visapusiškai įteisinti atrankinį ūkininkavimą derinant gamtos brandą, ekologinius ir ekonominius interesus. Analogiška yra šiuo metu steigiamo europinės svarbos "Natura 2000" tinklo ir kitų saugomose teritorijose esančių miškų padėtis, nes įvedami daug griežtesni ūkininkavimo apribojimai, nei to reikalauja ES direktyvos.
Dėl apribojimų kirtimams ir užsitęsusios miškų grąžinimo reformos, ką galima įvardyti paprasčiausiu neūkiškumu, miško savininkai negauna pajamų, šalies pagrindinės medienos perdirbimo įmonės negali dirbti visu pajėgumu, ribojamos investicijos į medienos pramonės plėtrą ir šalis praranda šimtus milijonų litų.
NE
dr.Algirdas Rutkauskas, Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojas
Nuolatinė valstybinė miškų inventorizacija teikia patikimus apskaitos duomenis apie miškų išteklių kiekį, kokybę, realią miškų būklę. Pagal tai nustatomos miško naudojimo ir atkūrimo normos.
Visiems valstybinės reikšmės miškams yra rengiami miškotvarkos projektai. Miškai pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes, kurioms nustatyti ūkininkavimo tikslai ir ūkinis režimas. Projektuose pateikiamas ekologinis ir ekonominis suprojektuotų ūkinių priemonių pagrindimas. Visi valstybinės reikšmės miškai sertifikuoti, tai patvirtina, kad miškai tvarkomi pagal darnios miškininkystės principus, tai yra derinami gamtosaugos, socialiniai ir ekonominiai klausimai.
Tačiau institutas tiesiogiai su medienos vartotojais nebendradarbiauja. Mūsų parengtuose miškotvarkos projektuose pateikiamos miško naudojimo apimtys, pagal kurias miškų valdytojai vykdo miško kirtimus ir tiekia medieną vartotojams.
Vis dėlto nesibaigianti žemės ir miškų reforma neduoda jokios naudos nei valstybei, nei visuomenei. 2005 m. dar yra 17% valstybinių miškų (apie 360.000 ha), skirtų nuosavybės teisėms atkurti. Šiuose miškuose jokia ūkinė veikla nevykdoma, blogėja jų būklė.
Kam jie priklausys ateityje? Vangiai vykdoma miškingumo didinimo programa, tai yra nenaudojamų žemių želdinimas, o to motyvas, kad žemės reforma nebaigta.
