Naujienos

Karšti žodžių mūšiai dėl Generalinės miškų urėdijos likimo

LR Vyriausybė praeitą savaitė nepritarė siūlymui naikinti Generalinę miškų urėdiją (GMU). O Seime ir aplink jį toliau tęsiasi žodžių mūšiai dėl miškų urėdijų valdymo. "Ko siekia mažai kam žinomas Seimo Metro idėjos paramos parlamentinės grupės pirmininko pavaduotojas Andrius Palionis - įvesti tvarką ar parengti sąlygas perimti pelningą verslą?"- skambiai klausia apžvalgininkas Tomas Čyvas "Valstiečių laikraščio" straipsnyje "Taikinys - valstybės miškai". Buvęs generalinis urėdas  Benjaminas Sakalauskas, dabar vadovaujantis Rokiškio miškų urėdijai,  tvirtina, kad A.Palionio įregistruotas pasiūlymas panaikinti GMU - "žmonių, kurie realiai dirba, važinėja po rajonus, reakcija į siekį naikinti urėdijas".

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Poziciją dėl urėdijų pertvarkos "Žinių radijo" Laidai "Aktualioji valanda" 2016-03-15 yra išsakęs LMSA pirmininkas A.Gaižutis [rasite čia...>>>]
O dėl GMU naikinimo iniciatyvos, tai mūsų šaltinių žiniomis, ankstesniąją GMU nuo panašių siūlymų aršiai gynę, ant dabartinės Generalinės miškų urėdijos vadovybės įtakingi medžiotojai-politikai ir valdininkai pradžioje stipriai užsirūstino ne tiek dėl urėdijų ekonominės veiklos sustiprintos kontrolės, tačiau dėl atrodytų banalaus dalyko- elementarios tvarkos įvedimo urėdijų komerciniuose medžioklės plotuose (dar vadinamuose profesionalios medžioklės plotais). Iki tol pratinti už nieką nemokėti ir atvykti pamedžiot išskirtinėmis sąlygomis, dabar buvo paprašyti laikytis bendros tvarkos. Praėjusiais metais patvirtinus Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatų naują redakciją ir atsižvelgiant į Kontrolės skyriaus pastabas Generalinė miškų urėdija nedelsdama pakeitė ir patvirtino rekomenduojamus minimalius medžioklės profesionalios medžioklės plotuose įkainius VĮ miškų urėdijoms, medžioklių registracijos tvarkos aprašą, medžioklės organizavimo sutarties formą, naują Profesionalios medžioklės plotuose sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų žvėrienos apskaitos tvarkos aprašą. Tokio akibrokšto Seimo medžiotojai tikrai nepamirš ilgai.
O dar prisidėjo  ir kiti dalykai, įskaitant "nejudinamiems" pristirtųjų pajudinimą, tad prieš pusmetį pristabdytas GMU panaikinimo siūlymas dabar vėl  ištrauktas į dienos šviesą.

Ketetas citatų iš išsamaus straipsnio, kurį verta perskaityti visą, kad suprasti bent jau buvusio generalinio urėdo ir jo bendraminčių aktyviai eskaluojamus argumentus:

Kyšo slapti interesai

[...] Pastaraisiais metais, neteikiant konkrečių projektų, kalbėta apie 1 arba 9 įmones vietoje dabar esančių 42 urėdijų. Žinoma, kad ir Generalinėje urėdijoje, ir Vyriausybėje, ir prezidentūroje vyko nevieši suinteresuotų asmenų pokalbiai apie tai. Tai nepraslydo pro urėdijų vadovų ir darbuotojų ausis.

2015 m. pavasarį įsikišo Seimas, kuris Miškų ūkio įstatymo pataisomis nustatė, kad urėdijų turi būti lygiai 42. Tokiu sprendimu Seimas užkirto kelią Aplinkos ministerijos planuotai urėdijų stambinimo reformai, dėl kurios, kaip buvo teigiama, darbo būtų netekę apie 350 darbuotojų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų reformuoti miškų ūkį, jai tektų prašyti Seimo keisti Miškų įstatymą. Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto parlamentas atmetė įspūdinga dauguma. Tiek ji, tiek premjeras Algirdas Butkevičius liko pasipiktinę.

Anot jų, įstatyme nustatytas konkretus miškų urėdijų skaičius apriboja Konstitucijos ir įstatymų Vyriausybei suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, imtis Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje nurodytos miškų ūkio reformos ir spręsti valstybės įmonių, įskaitant miškų urėdijas, reorganizavimo arba likvidavimo klausimus, esą tai trukdo efektyviai valdyti mišką.

Lydi melo šleifas

Svarstant veto atmetimo klausimą, po Seimo langais mitingavo Miškininkų profesinė sąjunga, kuri sveikino parlamento sprendimą. Tačiau, nespėjus aistroms nurimti, jau kitą dieną Seimo narys Andrius Palionis užregistravo naują keistoką reformatorišką iniciatyvą. Jis siūlo neliesti 42 paprastų urėdijų, o panaikinti Generalinę urėdiją. Jos funkcijas norima išdalyti Miškų tarnybai ir Miškų departamentui.

Ko siekia A. Palionis, miškininkams mažai žinomas Socialdemokratų partijos narys, priklausantis 18 tarpparlamentinių grupių ryšių su užsienio šalimis (tarp kurių tokios egzotiškos šalys, kaip Kuba, Egiptas, Indija ir Omano Sultonatas)?

Tada daugelis gūžčiojo pečiais nesuprasdami, koks šios pertvarkos tikslas, tačiau projektas neseniai perėjo pateikimo stadiją ir bus svarstomas toliau. Iškart prasidėjo paieškos, kam tai naudinga.

Buvęs generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas, vadovaujantis Rokiškio urėdijai, sakė, kad Generalinė urėdija sulaukė „žmonių reakcijos“ į pertvarkų planus.

„Taip ir sakoma - nekask kitam duobės, nes pats įkrisi. Tai žmonių, kurie realiai dirba, važinėja po rajonus, reakcija į siekį naikinti urėdijas. Šito miškų holokausto iniciatoriai veikė ir prieš kelerius metus, ir dabar yra grupuočių, suinteresuotų prieiti prie miškų išteklių, valdyti juos išskirtinėmis sąlygomis. Jos nelabai slepiasi. Buvo viešai deklaruojama, kad, panaikinus urėdijas, bus padidintas efektyvumas, vietoje 4 tūkst. žmonių liks dirbti 750. Likusius buvo numatoma išmesti į gatvę. Įdomiausia tai, kad visą šį procesą lydi melo šleifas. Tada iš įvairių rūmų buvo sakoma, kad tai - skandinaviški pavyzdžiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad „Visuomio“ analogo nėra Švedijoje. Skleidžiamas melas ir dabar“, - tvirtino jis.

Būtina viską apgalvoti

B.Sakalauskas patvirtino, kad iki šiol neatsisakoma minties visą miškų ūkį atiduoti vienai įmonei, kuri būtų įsteigta kažkuriame didmiestyje. „Mačiau tokių įmonių. Girininkijos, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, būtų panaikintos. Lenkijoje, pagal kurią sukurta ir mūsų sistema, - efektyviausia Europoje. O žmonėms meluojama, kad girininkijos nebūtų liečiamos. Situacija dėl Generalinės urėdijos naikinimo diskutuotina. Laikui bėgant, galima pagalvoti, ar tai bus vienokia, ar kitokia institucija, - ji bus reikalinga. Tačiau ateityje jos funkcijos gali būti peržiūrėtos“, - svarstė pašnekovas, vengęs aiškiai pasakyti, ar pritaria naujam projektui, ar ne.

Dauguma kalbintų miškininkų nesuprato, kam naikinti tai, kas pakankamai efektyviai veikia. Raseinių miškų urėdijos vadovas ir visų urėdų tarybos pirmininkas Antanas Kilčauskas diplomatiškai sakė, kad pateiktas projektas esąs „šiek tiek netikslus“.

„Manau, kad šiuo metu Generalinės urėdijos naikinti nereikia. Galbūt reikėtų pagalvoti, pasitarus su teisininkais, kaip ją pervadinti, kaip perskirstyti funkcijas tarp institucijų, kad viskas atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią taip trokšta įstoti Lietuva, reikalavimus.

Taip pat svarbu, kad išliktų savarankiškos urėdijos, turinčios juridinio asmens statusą, kaip yra dabar. Juk ta pati EBPO pasisako už konkurenciją, mažesnę korupcijos riziką. Esant 42 urėdijoms (ar jei jų vėliau liktų 35—38), būtų mažesnė visokių negerovių rizika negu palikus vieną. 2007 m. kalbėta apie 9 urėdijas, pernai vėl tas pats kalbėta. O dabar apie tai nekalbama. Ir gerai, manau, kad tai nėra geriausias variantas“, - aiškino jis.

Sklinda aferos kvapas

Yra požymių, kad stambios verslo interesų grupės gal ir nelaiko Generalinės urėdijos panaikinimo prioritetiniu tikslu (kalbinti jų atstovai sakė nemanantys, kad tai svarbu komentuoti), tačiau jos ieško kitų būdų savo tikslams įgyvendinti. Generalinės urėdijos naikinimas - tik priedanga kitoms užmačioms.

Reikalas tas, kad valdančiųjų sumanymas dėl miškų iš stalčių buvo ištrauktas praėjus metams po to, kai Seimas priėmė įstatymų pataisas ir neleido mažinti urėdijų skaičiaus. Kodėl dabar? Gal sutapimas, tačiau kaip tik balandžio pradžioje Ūkio ministerija pasiūlė dalį valstybės įmonių reorganizuoti į ribotos atsakomybės bendroves. Tai daroma, cituojant Vyriausybės pasitarimo sprendimo priedą, ne pagal kokią nors griežtą direktyvą, o „pagal esamas ir naujausias EBPO tendencijas“. Kas gali nutikti, jei taip bus?

Valstybiniai miškai tokie ir liks. Skirtumas tik toks, kad vienos valstybės ribas peržengiančios ribotos atsakomybės bendrovių įstatymas numato patogią landą. Pagal jį tokia įmonė be kliūčių galės jungtis su kitų valstybių bendrovėmis. Taigi miškas - valstybės, o jį valdanti bendrovė - jau mišraus ir nežinia kieno kapitalo. Pelnu valstybei jau reikėtų dalytis.

Maždaug 3,7 mln. kubinių metrų miško, kasmet paruošiamo valstybiniuose miškuose, yra gardus kąsnis. Dėl to tikrai verta steigti įmones užsienyje ir vėliau susijungti su esančia-Lietuvoje. Taip lengvai būtų galima prieiti prie valdiškų miško išteklių.

Tyčia klaidinama

Urėdo B.Sakalausko nuomone, EBPO reikalavimu, kurį vis kartoja tos pačios finansinės grupuotės, tik prisidengiama. Atseit blogai, kad urėdijose nėra savarankiškų valdybų, tarybų ir t.t. Jei labai reikia, jas galima sukurti. Kalbama, kad nepakankamai konsoliduotas valdymas. Tas žodis „konsolidavimas“ - apskritai keiksmažodis.

"Čia reikia kalbėti apie centralizavimą. Ką dar galima centralizuoti? Gal buhalterinę apskaitą, kas jau daroma. Prekyba mediena jau seniai centralizuota. Palyginti su ta archajiška situacija, kurią radau tapęs Generalinės urėdijos vadovu, pažengėme toli. Gal dar liko nekonsoliduota 10-20 funkcijų, tik nereiškia, kad tai daryti būtina“, -sakė jis.

Jo kolega A.Kilčauskas irgi įžvelgė, kad reformose yra „kitokių ištakų“, nei tik noras įtikti EBPO. „Tiesiog Ūkio ministerijai miškas yra tik mediena. Vis kalbama apie efektyvumo, našumo nepakankamumą, bet pamirštama, kad miškas atlieka daug funkcijų. Čia yra ir viešųjų interesų, į ką neatsižvelgiama. Tai - siauras požiūris. Galima spėti, kad tokį požiūrį labai skatina stambieji medienos perdirbėjai. Jie vis verkia, kad norimomis sąlygomis neįsigyja pakankamo kiekio medienos. O aš galiu drąsiai teigti, kad dabartinė prekyba apvaliąja mediena yra tokia skaidri, kad skaidriau niekas nesugalvos. Ir priekaištų mums jie negali reikšti. Laisvojoje rinkoje kas moka daugiau, tas ir perka. Siūlant visas tas reformas, konsolidavimus, dažnai manipuliuojama skaičiais ir tyčia klaidinama. Net jei žiūrėtume į mišką kaip į medienos kirtimo vietą, galiu pasakyti, kad iš hektaro Lietuvoje gaunama jos daugiau nei Švedijoje, Suomijoje ar Latvijoje“, - nurodė pašnekovas.

Žadėjo nieko nekeisti

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas visus pateiktus reformų planus vadina burbulų pūtimu. „Projektas dėl Generalinės urėdijos panaikinimo yra per ankstyvas, neparuoštas. Manau, kad ši urėdija turi išlikti. Gal reikia įkurti valdybą, kuri dalį funkcijų perimtų iš generalinio urėdo, viską reikia svarstyti. Svarstydami komitete viską išsiaiškinsime. Dėl mėginimo paversti urėdijas akcinėmis ar uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis įtariu norą jas privatizuoti. Nežinau, ką Ūkio ministerija dabar piešia. Gal neturi ką veikti? O gal ta EBPO, kurią lietuvių tauta vadina „Rotary“ klubu, to reikalauja? Bet, regis, čia mes patys kažko prisigalvojame su tomis reformomis. Jau buvome tokioje situacijoje prie sovietų, kai visos urėdijos buvo sunaikintos ir įkurtas „Leschozprom“. Ar šito reformatoriai nori? Gali jie ministerijoje piešti, kas patinka, tačiau per šią kadenciją tikrai urėdijų niekas nepanaikins, tokių reformų nebus. Nei komitetas, nei Aplinkos ministerija tam nepritars“, - kalbėjo politikas.

Istorija sukasi ratu?

O projekto autorius Seimo narys A.Palionis laikosi savo. „Visos kalbos apie verslo interesus yra keistos. Mes dabar nesiūlome liesti pačių urėdijų. Siūlome naikinti tik Generalinę urėdiją. Teikiamas pasiūlymas niekaip nesusijęs su miškų valdymu. Kiek atsimenu, kai Seime buvo įregistruotas pasiūlymas nustatyti urėdijų skaičių, buvo atvirkštinis variantas. Sakyta, kad verslas nori, jog urėdijų būtų mažiau. Mes tada juokavome, kad su devyniais urėdais lengviau susitarti, negu su 42. Valdymas būtų efektyvesnis, o valstybė sutaupytų dalį lėšų. Urėdijų, kaip ir kelininkų įmonių, reorganizavimą į ribotos atsakomybės bendroves Ūkio ministerija pasiūlė dėl stojimo į EBPO reikalavimų. Tačiau siūlymo nederino nei su Aplinkos, nei su Susisiekimo ministerija. Vyriausybė turi sėsti ir žiūrėti, kaip geriausia daryti“, -stengėsi nuo temos nukrypti parlamentaras.

[...]

Visą išsamų 2016 04 16 Tomas Čyvas straipsnį "Taikinys - valstybės miškai" skaitykite 2016 04 16   "Valstiečių laikraščio" šeštadieniniame numeryje .