Naujienos
LR Vyriausybė nepritarė siūlymui naikinti Generalinę miškų urėdiją
LR Vyriausybė 2016-04-13 (trečiadienį) vykusiame posėdyje nepritarė parlamentarų siūlymui panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Ministrų kabinetas nepalaikė Seime svarstomo Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3095 (TAP-16-589) (16-4016(2)) . Su LR Vyriausybei svarstymui pateikta medžiaga susipažinti galima čia...>>>
Aplinkos ministerijos teigimu, siekiant padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą, reikia visų pirma atlikti išsamią analizę ir peržiūrėti visą valstybinių miškų ūkinio valdymo sistemą. Būtinybę tobulinti valstybinių miškų valdymą pabrėžė ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau - EBPO), kuri Lietuvai rekomendavo išsiaiškinti, ar nevertėtų valstybei apjungti veikiančias 42 miškų urėdijas.
„Aplinkos ministerijai bus pavesta rengti pasiūlymus, kaip efektyvinti urėdijų veiklą. Matyt, kalbėsime apie jungimus, bet valstybės įmonės statusas tikrai neturėtų keistis. O valstybės valdomi miškai, kurių yra daugiau kaip 50 proc., tikrai niekada nebus privatizuojami. Tai pasakyta ir Konstitucijoje, ir Vyriausybės programoje. Miškų valdymo klausimai iš esmės išspręsti, privatizavimas nenumatytas. Galbūt ateityje, žemės reformai pasibaigus, apie 12 proc. miškų rezervuosime nuosavybės teisėms atkurti. Juos perduosime į rankas šeimininkų, kurie efektyviai tvarkysis. Tai gali būti ir valstybės įmonės miškų urėdijos. Bus rengiami tam tikri aukcionai. Bet valstybės valdomi miškai jokiu būdu nebus privatizuojami. Gavus Vyriausybės pavedimą, ministro įsakymu bus suburta darbo grupė. Į ją turės įeiti ne tik specialistai miškininkai, bet ir socialiniai partneriai, tarp jų įvairios organizacijos, profesinės sąjungos. Faktas, kad be miškininkų bendruomenės to mes tikrai nedarysime", - Aplinkos ministerijos poziciją išsakė miškų sritį kuruojantis aplinkos viceministras socialdemokratas Linas Jonauskas. Jis patikino, kad sprendimai bus priimami tik pasitarus su miškininkų bendruomene.
Ūkio ministerijos parengtame EBPO pateiktų rekomendacijų plane numatoma, kad urėdijų veikla ir valdymas bus optimizuotas iki 2018 metų pirmojo ketvirčio. Seimas pernai balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, kurios paliko tokį pat miškų urėdijų skaičių - 42, ir šio skaičiaus nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes tokiu būdu užkertamas kelias centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Įstatymo pataisas vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau gegužės mėnesį Seimas jos veto atmetė.
Valstybinės miškų urėdijos per tris praėjusių metų ketvirčius uždirbo 21,399 mln. eurų grynojo normalizuoto pelno - 20,2 proc. mažiau nei 2014 metų sausį-rugsėjį (26,827 mln. eurų), urėdijų pajamos sumažėjo 6,5 proc. iki 117,216 mln. eurų. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje urėdijose dirbo 4098 darbuotojai.
"Ūkininko patarėjo" kalbinti politikai ir miškininkai gan išsamiai komentuoja šią GMU panaikinimo inicatyvą. Susipažinti su 2016-04-12 straipsniu "Valstybinių miškų valdytojams vėl galandamas kirvis"galima čia...>>>
Pavyzdžiui, straipsnyje cituojamas Seimo Kaimo reikalų komiteto narys socialdemokratas Kazys Grybauskas, pats ilgą laiką dirbęs valstybiniuose miškuose, vadovavęs Ukmergės miškų urėdijai
Kazys GRYBAUSKAS, Seimo narys: Ne naikinti GMU, o keisti stilių
GMU turi būti ūkinio valdymo institucija, kuri urėdijoms padėtų spręsti visus klausimus, susijusius su ūkiniu valdymu. Ne politikos formavimas, ne normatyvinių dokumentų rengimas. Ką Miškų departamentas parengė, AM pritarė, Seimas patvirtino – GMU turi rpiškai padėti įgyvendinti urėdijoms. Kažkaip netyčia tapo, kad visos kontrolės funkcijos sutelktos Valstybinėje miškų tarnyboje.
GMU turi keisti savo stilių ir metodus. Reikia sukurti demokratiškesnį valdymą. Ūkinius klausimus sprendžiant turėtų dalyvauti ir suinteresuotos ministerijos. Tarkime, keliai – Susisiekimo ministerija. Medienos pardavimas – Ūkio ministerija. Aplinkos ministerijos sritis – miškų atkūrimas, įveisimas. Finansų ministerija... Turėtų būti bent 5, o gal 6–7 institucijų (dar reikėtų pagalvoti) atstovai bei 1–3 nepriklausomi ekspertai, kurie padėtų. Tada GMU nebūtų vienvaldis lyderis, priimami ūkiniai sprendimai būtų tokie, kokie reikalingi šaliai. O dabar, užuot padėjusi urėdijoms, ji trukdo. Pvz., nepavykę viešųjų pirkimų konkursai, kad ir priešgaisrinės sistemos sprendimas, kai urėdijos NMA turėjo grąžinti pinigus. Buvo ir daugiau tokių konkursų, kaip konsolidavimo sistemoms. Bet programos niekam vykusios, ir pažengę miškininkai vietose iš jų juokiasi. Reikia, kad sprendimai būtų pasverti, priimti pasitarus su visais urėdais.
Aš ne už tai, kad panaikinti GMU. Bet dėl to, kaip jai toliau dirbti, tikrai reikėtų platesnės diskusijos. Manau, kad mums reikėtų išsaugoti istoriškai susiklosčiusią struktūrą, girininkijas. Miškų specialistus sukėlėme į rajonų centrus, Miškų tarnybą. Nebeliko padedančiųjų privačių miškų savininkams. GMU pasuko šiek tiek ne ta kryptimi, tai sukėlė atitinkamą reakciją vietose, atitinkamai persidavė Seimui, ir dabar turime štai tokią situaciją.
Aš esu už demokratinį, išdiskutuotą sprendimo parinkimą. Tikiuosi, GMU turi galimybę pataisyti savo darbo stilių ir metodus.
