Naujienos

LMSA XIX Generalinės Asamblėjos rezoliucija- Galutinė redakcija

Š.m. balandžio 15 d., VSTT Nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio 25, Vilniuje) surengtoje Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) XIX -oje Generalinėje Asamblėjoje apsvarstyta ir priimta už pagrindą REZOLIUCIJA, kurią pagal išsakytas pastabas ir pasiūlymus  galutinai suredagavo LMSA Valdybos sudaryta redakcinė komisija. Kviečiame susipažinti.

 Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA)
Generalinės asamblėjos
REZOLIUCIJA
2016 m. balandžio 15 d.
Vilnius

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2016 m. balandžio 15 d. Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro konferencijų salėje (Antakalnio g. 25, Vilnius) surengta ataskaitinė Generalinė Asamblėja.

Išklausę bei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie aktualiausius privačių miško savininkų klausimus ir problemas, siekiant didinti Lietuvos privataus miškų ūkio sukuriamą vertę ir užtikrinti konkurencingumą bei pagerinti esamą situaciją, LMSA Generalinė Asamblėja kreipiamės į:

Lietuvos Respublikos Prezidentę Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių,

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną,

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių,

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką,

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę,

Lietuvos Respublikos politines partijas ir Lietuvos Respublikos Seimo narius;

Generalinę miškų urėdiją, Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos miškininkų sąjungą.

prašydami priimti Jūsų kompetencijoje esančius sprendimus, skirtus neatidėliotinai spręsti svarbias privataus miškų ūkio plėtrą stabdančias problemas.

LMSA Generalinės Asamblėjos dalyviai, išklausę LMSA 2015 m. veiklos ataskaitinį pranešimą bei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie privačių miško savininkų problemas, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą, pažymime, kad:

• Lietuvos miškai ir miškų ūkis yra  svarbi sudėtinė šalies  ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės raidos dalis, susidedanti iš viešojo (valstybinio) ir privataus sektoriaus. Valstybinis sektorius turi tradiciškai išvystytas ir pakankamai gerai aprūpintas organizacines formas bei ūkines struktūras, kurias reikėtų toliau vystyti atsižvelgiant į visuomenės  ir valstybės interesus bei sektoriaus ekonominio efektyvumo didinimą. Lietuvos privatus miškų ūkis turi didelį poveikį kaimo plėtrai (įdarbinimas, pajamos, verslumo didinimas, infrastruktūros plėtra, gamtinės aplinkos gerinimas). Tas indėlis gali būti ženklai didesnis, jei draudimų ir baudimų bei papildomo apmokestinimo politika būtų keičiama į subalansuoto ūkininkavimo skatinimą, finansiškai remiant miškų ūkinę veiklą vykdančius miškų savininkus.
• Miškai užima 2, 2 mln.ha (~ 33,3%) Lietuvos teritorijos ir yra neatsiejama mūsų šalies kultūros, ekonomikos ir kaimo plėtros dalis. Kasmet miškų plotas vidutiniškai padidėja po 6 -9 tūkst. ha (daugiausia  privačioje žemėje). Per 50 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,5 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę susiformavo privatus miškų ūkis ir ženkliai išsiplėtė- ~40 % miškų valdo 248 tūkst. privačių miškų savininkų. Tai dėsningas reiškinys šalyje, kuri Konstitucijoje įteisino privačią nuosavybę, kaip savo ūkio pagrindą (46 str.). 
• Lietuvos privačių miškų ūkyje vyrauja smulkios, fragmentiškai išsidėsčiusios valdos, vykdoma epizodinė veikla, silpna kooperacija, dideliems vientisiems valstybinių miškų plotams pritaikyta miškininkavimo priežiūros ir kontrolės praktika, iš esmės neatitinka smulkių valdų savininkų poreikio epizodinei veiklai. Tačiau Lietuvos privačių miškų savininkas neramina vis labiau didėjantys mastai  suvaržymų, draudimų ir apribojimų naudoti nuosavybę prisidengiant menamais viešaisiais interesais ar gamtosauga, nevertinant jų socialinio ir ekonominio poveikio, nesitariant su savininkais ir nesuteikiant teisingo atlygio. Valstybės institucijų vykdomas ūkinės veiklos reglamentavimas yra per daug smulkmeniškas, ko pasėkoje kuriama sprendimų laisvės ir atsakomybės neskatinanti gremėzdiška biurokratinė sistema.
• Privačių miškų ūkio valstybinis reguliavimas orientuotas į kontrolę, o ne į švietimą. Tai rodo faktai, kad dažniausiai problemos sprendžiamos didinant baudas, institucinius ir finansinius įstaigų pajėgumus, o savininkų švietimas yra epizodinis ir išskaidytas. Dauguma smulkių miško savininkų net nežino savo teisių ir pareigų. Net naudojantis ES ir Valstybės parama miškų ūkio priemonėms nereikalaujama bent minimalių miškininkystės žinių, kai tuo tarpu žemės ūkyje be žemdirbystės žinių pasianudoti parama neįmanoma, o šių žinių įgijimui sukurta veikianti struktūra.
• Mokesčių sistema taip pat neskatina miškininkystės veiklos – bendra mokestinė našta didėja, miškų ūkio sektorius apmokestinamas labiau nei pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius. Miškų ūkinės veiklos apribojimai saugomų teritorijų miškuose dažnai yra nekompensuojami, pertekliniai, nebūtini saugomų rūšių ar buveinių išsaugojimui. Būtina remti sąžiningų piliečių pasiryžimą dirbti Lietuvai, užtikrinti teisėtai įgytos privačios nuosavybės apsaugą, privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės realių prioritetų.
• Esminiai spręstini bendrieji klausimai miškų sektoriuje  yra šie:
  • Balansas tarp miškų ūkio, medienos pramones, biomasės energetikos ekonominio gyvybingumo išlaikymo ir visuotinos aplinkosaugos diegimo;
  • Prigimtinių teisių į privačią nuosavybę ir jos neliečiamumą užtikrinimas, dirbtinai neeskaluojant priešpriešos tarp viešojo intereso, valstybinės ir privačios nuosavybės;
  • Naujų organizacinių, teisinių bei ekonominių mechanizmų sukūrimas miškų ūkio efektyviam valdymui užbaigus žemės reformą.
  • Miškininkystės ir medienos pramonės įvaizdžio visuomenėje gerinimas.

• LMSA valdybos ir jos pirmininko veikla per ataskaitinį periodą vertinama teigiamai, pritariame ankstesnių LMSA rezoliucijų (pareiškimų) įgyvendinimo tęstinumui. Tačiau visuomeniniais pagrindais veikiančios asociacijos pajėgumų ir išteklių neužtenka deramu lygiu atstovauti ir koordinuoti privataus miškų ūkio reikalus.

1. Panaikinti papildomą privačių miškų savininkų apmokestinimą privalomaisiais 5 proc. atskaitymais į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. kuris prieštarauja mokesčių mokėtojų lygybės principui, iškreipia konkurencines sąlygas ir yra ekonomiškai nenaudingas valstybei;

Europos Komisija, atsakydama į Europos Parlamento nario Broniaus Ropės paklausimą Nr. E-016020/2015 dėl 5 proc. apyvartos mokesčio pažymi [E-016020/2015, p. Moscovici atsakymas Komisijos vardu (17.2.2016)], kad Komisija neturi informacijos apie kitų valstybių narių privačių miško savininkų apyvartos apmokestinimo praktiką, t.y. jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje analogiškas ir (ar) panašus apyvartos mokestis privačių miškų valdytojams nėra nustatytas.

2. Pertvarkyti su miškų ūkiu susijusių mokesčių sistemą į miškininkystės veiklą skatinančią, neapmokestinant į mišką investuojamų pajamų, o miško savininkų sumokami mokesčiai būtų aiškiau ir geriau panaudojami bendrosioms privačių miškų ūkio reikmėms. Tuo tikslu pakeisti GPM įstatymą, iš pajamų atimamoms išlaidoms priskiriant miško išauginimo išlaidas: miško atkūrimo, miško želdinių priežiūros ir apsaugos, ugdymo kirtimų. Naujai peržiūrėti  visą šiuo metu mokamų miškų ūkyje mokesčių sistemą ir tuo pagrindu parengti paprastą administruoti ir apskaityti tvarką. Nustatyti aiškią lėšų skyrimo bei panaudojimo tvarką. (Šiuo metu įmonės gali iš pelno minusuoti išlaidas miškui atkurti ir visas kitas. Problema yra fiziniai asmenys, nes jų į mišką investuojamos lėšos nemažina mokesčių. Savo laiku pajamas mažinančioms išlaidoms buvo priskirta kompiuterių įsigijimo išlaidos.)

Laikome, kad tiek privačių, tiek ir valstybinių miškų ūkio apmokestinimas neturi būti toliau didinamas, o lėšos bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti būtų kaupiamos esamų mokesčių bazėje, peržiūrint dabartinę su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą. Mokesčių sistemos pertvarkymas privalo būti pagrįstas aiškiais kriterijais: administravimo paprastumu ir skaidrumu; administravimo išlaidų proporcingumu; mokesčių sistemos konkurencingumu; įtaka šešėlinės ekonomikos mažinimui ir kt. Mokesčių sistemą būtina koreguoti  nuosekliai, gerai parengtus mokesčių pakeitimus aptarus su socialiniais – ekonominiais partneriais;

Tuo tarpu dabar miškų savininkai, nemato tiesioginio ryšio tarp sumokėtų mokesčių ir už juos kuriamų viešųjų gėrybių (nepamatuotai žadėto visų miško kelių sutvarkymo ir kitų darbų). Mokesčių mokėtojus demotyvuoja neatsakingai,  be skaičiavimų ir pagrindimo, be suderinimo su socialinėmis interesų grupėmis politikų įvedinėjami nauji mokesčiai.

3. Peržiūrėti žemės pirkimą-pardavimą reglamentuojantį Žemės įsigijimo saugiklių įstatymą, šiuo metu neproporcingai apribojantį savininkų teises disponuoti savo nuosavybe ir išimtinai palankų pigiai žemę galintiems įsigyti stambiesiems žemvaldžiams.

4. Efektyviau ir racionaliau panaudoti ES ir biudžeto lėšomis teikiamą paramą miškų ūkio veikloms. 2014–2020  finansiniame laikotarpyje parama miškų ūkio veikloms sumažinta nuo anksčiau planuotų ir Vyriausybės protokolu patvirtintų 10 proc. iki 6,7 proc. nuo bendro paramos biudžeto. Tačiau iš šios lėšos dėl perteklinių dirbtinių suvaržymų ir ribojimų gali likti racionaliai nepanaudota. Todėl yra būtina:

1) neatidėliotinai peržiūrėti Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemones, kad būtų sudarytos priimtinos sąlygos naujų miškų įveisimui, skirta daugiau lėšų miško kelių tvarkymui bei padidintos paramos sumos miškų ūkio veikloje naudojamos technikos įsigijimui, parengti priemonę miškų savininkų kooperacijos skatinimui.

2) pradėti skirti paramą miškų ūkio veikloms iš Aplinkos ministerijos kuruojamos Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

5. Įtvirtinti LR Medžioklės įstatyme nuostatą, kad teisės medžioti suteikimas privačioje žemėje turi priklausyti žemės savininkui (arba naudotojui). Šia teise žemių/miškų savininkai (ar naudotojai) gali naudotis kooperacijos principu. Patikslinti LR medžioklės įstatymo 13 str. 3 d. nustatytą tvarką, kas gali formuoti privačius medžioklės plotų vienetus, keičiant žodį „savininkas“ į „savininkai“. Medžioklės reglamentavimo srityje šiuo metu nustatytas reikalavimas vienam asmeniui turėti vientiso ploto ne mažiau kaip 1000 ha, kad galėtų formuoti privačius medžioklės plotų vienetus,  yra neįgyvendinimas, kadangi  yra įstatyminis apribojimas vieno asmens valdomos žemės plotui.

6. Miškų ūkio augimas per privataus verslo skatinimą ir privačios nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinta privati nuosavybė, kaip šalies ūkio pagrindas (46 str.)., pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintos garantijos privačios nuosavybės teisių apsaugai ir neliečiamumui, nurodant, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. (23 str.) bei aiškiai nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (29 str.). Tačiau vertindami pastarųjų metų valdžios ir valdymo institucijų sprendimus aiškiai matome praktikoje iškreipiant šias esmines konstitucines nuostatas. Tas sukuria neužtikrintumo atmosferą, menkina pasitikėjimą Valstybe, o tai savo ruožtu skatina didėjančią emigraciją ir formuoja didžiausią – demografinę- grėsmę. Daugiau kaip 800 tūkst. aktyviausių piliečių emigravimas atgavus Nepriklausomybę – didžiulė netektis Lietuvai. Vėl kylančios geopolitinės įtampos ir karinės agresijos grėsmės akivaizdoje kaip niekad svarbu, kad visi Lietuvos piliečiai suvoktų Valstybės laisvę kaip savo laisvę ir nedvejodami stotų ginti, jei reikia- ir ginklu- savo Tėvynę. Tam Valstybė turi ne deklaracijomis, ne tuščiais pažadais, o realiais darbais bei teisingais sprendimais remti sąžiningų piliečių pasiryžimą dirbti.

6.1. Skatinti smulkiųjų privačių miškų savininkų kooperaciją, nes nedidelių valdų savininkai gali atlaikyti konkurencinę kovą tik susikooperavę; Skatinti ir stiprinti asocijuotų miško savininkų savivaldos organizacijas. Skatinti ir remti privačių miškų savininkų švietimą ir konsultavimą. Reikalinga konsultacinė sistema, pati ieškanti kontaktų su privačių miškų savininkais, aiškinanti jų galimybes, patarianti ne tik jiems rūpimais, bet ir kitais reikalingais klausimais, siekiant valstybei naudingo didžiulio privačių miškų ekonominio-ekologinio potencialo efektyvaus panaudojimo.

6.2. Privalomai konsultuotis su miškų savininkų savivaldos organizacijų atstovais svarstant bet kokias privačių miškų sektorių liečiančias teisėkūros iniciatyvas;

6.3. Gerinti privačios nuosavybės teisių apsaugą, nes konkurencinį pranašumą valstybėms kuria užtikrintumas teisėtai įgytos privačios nuosavybės teisių apsauga . Stiprinant šią sritį siūloma:

1. Privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės prioritetų, nuosavybės apsauga nuo neteisėto naudojimo ar tokių teisių nepagrįsto suvaržymo turi būti nuolatiniame valstybės institucijų dėmesio centre.
2. Sistemingai informuoti ir šviesti visuomenę privačios nuosavybės klausimais, atkreipiant ypatingą dėmesį į privačios nuosavybės apsaugos naudą visai visuomenei. Įtvirtinti pagarbą aktyviam, dirbančiam, kuriančiam ir mokesčius mokančiam Lietuvos piliečiui.

6.4. Peržiūrėti privataus miškų ūkio valstybinio reguliavimo tvarką optimaliai sumažinant įvairius ribojimus ir reguliavimus,  smulkiems miško savininkams suteikiant daugiau laisvės pasirenkant miškininkystės rūšį (gamtosauga, malkinis ūkis, prekinės medienos auginimas ir kt.):

1. Numatant atsakomybę už teisės aktų pažeidimus miškų ūkyje, aiškiai atskirti sankcijas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo nuobaudų miškų savininkams už netyčinius prasižengimus tvarkant nuosavus miškus. Juo labiau, kad 2014-05-15 rašte Nr (12-4)-D8-3621 Aplinkos ministerija išsakė pritarimą pozicijai, kad atsakomybė už netyčinius nedidelius prasižengimus tvarkant nuosavus miškus turėtų skirtis nuo atsakomybės už piktavališkus veiksmus.
2. Nuo aklų draudimų laisvai disponuoti žeme, kai ji priskirta miškų ūkio paskirčiai, būtina pereiti prie lankstesnio žemėnaudos reguliavimo, kuomet reikiami ūkinei veiklai plotai gali būti naudojami įprastine teritorijų planavimo tvarka (atkuriant analogiškus miškų plotus kitose teritorijose), o ne tik išimtiniais atvejais. Prioritetas turėtų būti žmogus su jo poreikiais.

6.5. Gerinti vietinių kaimo ir miško kelių infrastruktūrą, didinant jiems skirtą finansavimą:

1. Visas iš degalų akcizų bei kelių infrastruktūros mokesčių surinktas lėšas skirti tik kelių infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai, numatant finansavimą ir visų nuosavybės formų miško keliams;
2. Grąžinti iki 2008 m. galiojusį reglamentavimą, kuomet Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti buvo skiriama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus;
3. Leisti bendrai naudojamiems kaimiškose vietovėse esantiems vietinės reikšmės miško keliams naudoti žvyrą iš mažųjų karjerų, eksploatuojamų valstybinių įmonių miškų urėdijų.

6.6. Eliminuoti iš teisės aktų precedentus, grubiai pažeidžiančius privačios nuosavybės teisių neliečiamumo ir apsaugos principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje:

1. Prašome Seimą įpareigoti LR žemės ūkio ir LR aplinkos ministerijas parengti naują nuostolių kompensavimo paskaičiavimo metodiką už vienkartines kompensacijas, kuomet servitutais nustatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis tiesiant įvairius infrastruktūros objektus.
2. Panaikinti LR miškų įstatymo 5 ir 11 str. pakeitimais energetikų lobistų praėjusios kadencijos Seimo darbo pabaigoje „prastumtą“ teisinį reguliavimą, kuomet per servitutų nustatymą (iškreipiant servitutų esmę) miško žemės sklypo savininko teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo dalimi yra ne apribojama, bet realiai eliminuojama. Reikalingų įgyvendinti svarbių ekonominių projektų įgyvendinimo klausimus dera spręsti per jau galiojančias miško žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
3. Realizuoti teisės aktuose principą, kad miško savininkui nežinant, jo neinformavus ir su juo nesuderinus sprendimo, taksatorius ar matininkas negalėtų keisti privačios valdos paskirties; uždėti naujų aplinkosauginių apribojimų ar keisti miškų grupės.
4. Lankymosi miškuose tvarka- suderinti lankymosi miškuose reglamentavimą, atsižvelgiant į miškų savininkų ir visuomenės poreikius, kad būtų užtikrintas balansas tarp trečiųjų asmenų galimybių naudotis miškų teikiamomis gėrybėmis ir privačios nuosavybės teisių bei saugumo
5. Prašome spręsti privažiavimo prie miško sklypų problemą. Dabar prie daugelio miško sklypų , ypatingai mažesnių, dėl žemės reformos metu atliktų darbų broko nėra suformuota jokių privažiavimo kelių, nors tas turėjo būti padaryta ir valstybė reformos vykdytojams apmokėjo už atliktus darbus. Žemės reforma buvo vykdoma chaotiškai, prie kai kurių miško sklypų galima privažiuoti tik per svetimus žemės ar miško plotus, o servitutai privažiavimui nėra nustatyti.

7. Parengti LR miškų įstatymą nauja redakcija, kurioje iš esmės peržiūrėti privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemą (institucinę sąrangą, funkcijų sudėtį ir apimtį, ekonominį veiklos reguliavimą), šios peržiūros ir Europos šalių gerosios praktikos pagrindu parengsime naują privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo koncepciją.

Šiuo metu galiojanti LR miškų įstatymo redakcija (kurta 1994 m.) buvo priimta 2001 m. liepos 1 d. ir daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių buvo keisti, papildyti ar tikslinti (kai kurie- net po kelis kartus). Per 15 metų daugelis dalykų keitėsi, tad reiktų ne toliau  “lopyti” atskirus Miškų įstatymo straipsnius vis labiau detalizuojamomis pataisomis, o prisilaikant norminių teisės aktų hierarchijos parengti vientisą įstatymą nauja redakcija.  Peržiūrėti ir atnaujinti Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros programą, siekiant užtikrinti racionalų žemės ir miškų išteklių naudojimą. Tuo pačiu- neatidėliojant tobulinti esamą valstybinio miškų valdymo sistemą, ieškant naujų miškininkavimo formų, mažinant administracinę naštą ir teisinio reguliavimo apimtį ir pan.;

8. Siekti atnaujinti ūkinę veiklą visuose rezervuotuose, bet nepanaudotuose nuosavybės teisių atkūrimui, miškuose. Tuo tikslu ir kad būtų galima konsoliduoti fragmentiškas, smulkias valdas ir užbaigti žemės reformą,  likusius nepanaudotus rezervuotus nuosavybės teisių atkūrimui miškus parduodant aukcionuose.

9. Spręsti Valstybinio miškų kadastro ir Valstybinio žemės kadastro duomenų sinchronizacijos klausimą arba inicijuoti šių kadastrų apjungimą.

10. Gyvūnijos ir augalų bioįvairovės išsaugojimas, medžioklė: 1) Parengti naują Medžioklės įstatymo redakcijos projektą, kad būtų užtikrintas balansas tarp trečiųjų asmenų galimybių naudotis privačiose žemėse ir miškuose esančiais medžioklės plotais ir privačios nuosavybės teisių bei saugumo užtikrinimas, kuris derėtų su LR Konstitucija. 2) Įtvirtinti LR Laukinės gyvūnijos įstatyme nuostatą, kad laisvai gyvenantys laukiniai žvėrys nėra kieno nors nuosavybė (res nullius principas), o Valstybė suvereno teise reglamentuoja medžiojamųjų gyvūnų medžioklės tvarką ir sąlygas.

11. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų į aplinką mažinimas. Diegti priemones, skatinančias miškingumo didėjimą šalyje ir taip įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje iškeltą tikslą iki 2030 m. padidinti Lietuvos miškingumą iki 35 % (padidinti naujai įveisiamų miškų plotus; tobulinti savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarkas ir pan.).

12. Ciklinės (žiedinės) ekonomikos plėtojimas. Skatinti investicijas į Lietuvos medienos pramonę, biotechnologijų pramonę ir biomasės energetiką, siekiant racionaliai panaudoti vietinius atsinaujinančius miškų medienos išteklius.

13. Saugomos teritorijos. Siekti optimizuoti saugomų teritorijų miškuose tinklą, racionalizuoti saugomų teritorijų sistemą plečiant racionaliam ūkininkavimui priskiriamų miškų plotus, mažinant teritorijas, kur ūkinė veikla griežtai ribojama ir taip siekti užtikrinti būtinų ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų suderinamumą.

Siūlome: 

1) Sudaryti teisines prielaidas ir sąlygas saugomose teritorijose esančius privačius miškus valstybei išpirkti arba iškeisti į ūkinius miškus savininkams, kurie to pageidauja (suteikiant lygiaverčius miško sklypus).

2) Sudaryti darbo grupę iš Ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, miškų savininkų savivaldos organizacijų ir urėdijų atstovų, kad būtų išanalizuota esama situacija dėl nekoordinuojamo naujų apribojimų miškų ūkinei veiklai didinimo (tame tarpe ir „įsisavinant“ ES fondų lėšas per aplinkosauginius projektus) ir pateikti siūlymai racionalaus miškų išteklių naudojimo užtikrinimui  siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava. Būtina keisti miškų "apsaugos nuo savininkų ir miškininkų" politikos kryptį (kuomet net nesileidžiama į kalbas apie dėl tokių apribojimų gręsiančių atsirasti nuostolių kompensavimą), tik po plačios diskusijos su miškininkais ir miškų savininkais diegti praktikoje už europinius ir šalies biudžeto milijonus atskirų  bendrovių ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atliktų projektų rekomendacijas. Tokia neatsakinga veikla gali šalies miškų ūkiui atnešti šimtus milijonų siekiančių nuostolių.(Pavyzdžiui, Už 12 223 821 Lt pagal jungtinės veiklos sutartį įgyvendino  Gamtos tyrimų centras ir UAB ,,Estonian, Latvian & Lithuanian Enviroment“. įgyvendintas projektas  „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ Visuose miškuose (ne vien saugomose teritorijose) gan paviršutiniškai inventorizuotos EB svarbos natūralios miškų buveinės, o tada neaptarti net su Aplinkos ministerijos pareigūnais buvo įnešti į VĮ „GIS-Centras“ administruojamą Lietuvos erdvinės informacijos portalą (geoportal.lt) su paskiau sekančiais ūkinės veiklos apribojimais. )

3) Seimui rekomenduoti LR Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai peržiūrėti dabartinį saugomų teritorijų miškuose sąrašą ir jį pakoreguoti, kiekvienu atveju įvertinus minėtų miškų priskyrimo saugomų teritorijų kategorijai tikslingumą.

4) Steigiant naujas saugomas teritorijas arba griežtinant ūkininkavimo režimą esamose, būtina taikyti ne draudimo, o SKATINIMO principą: ūkinės veiklos apribojimų laikymasis turi būti bent nežymiai finansiškai naudingesnis, lyginant su įprastinės miškininkystės veiklos vykdymu.  Jei valstybė nori įvesti ūkininkavimo apribojimus net III-IV gr. miškuose, tuomet miško savininkui patirti nuostoliai turi būti atlyginami rinkos kainomis ir iš karto. Priimant sprendimus būtina vadovautis ilgamete miškininkystės patirtimi ir moksliniais tyrimais.

5) LR Vyriausybei pradėti pilnoje apimtyje įgyvendinti realaus kompensavimo už ūkinės veiklos ribojimus visose saugomose teritorijose sistemą. - peržiūrėti saugomų teritorijų miškuose ribas bei reglamentus ir juos koreguoti, kiekvienu atveju įvertinus miškų priskyrimo saugomoms teritorijoms bei jose nustatytų ribojimų tikslingumą. Biudžete numatyti lėšas kompensacijoms.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 4 dalis nustato, kad žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tai reiškia, kad esant bent vienam iš šių atvejų žemės savininkai ir valdytojai turi teisę į kompensacinių išmokų išmokėjimą.  Pažymėtina, kad didelė dalis veiklos ribojimų  įvedama (ar bandoma įvesti) vengiant išmokėti kompensacijas: apie saugomų paukščių lizdavietes  išskiriamose didžiulėse apsaugos zonose faktiškai įvedant rezervato režimą, vandens ir kitokios paskirties apsaugos zonose didžiulėse teritorijose faktiškai įvedant griežtesnio ūkininkavimo ūkininkavimo miškuose reikalavimus, nors formaliai miškų grupės nėra keičiamos. Tokios išskirtos zonos  sąmoningai nepriskiriamos saugomoms teritorijoms, vengiant parodyti faktinį įvestų draudimų mastą ir vengiant išmokėti savininkams kompensacijas už dėl nustatytų veiklos ribojimų patiriamus nuostolius.

14. Dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių miško savininkų-miškininkų. Kviečiame miškų savininkus - profesionalius miškininkus ir aplinkosaugininkus - šiuo metu dirbančius valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose, aktyviau įsijungti į Lietuvos miško savininkų asociacijos veiklą.  Iš jūsų tarpo atėjo specialistai į privataus miškų ūkio sektorių, kurie ėmėsi organizacinių darbų, padėjo išspręsti svarbiausius miškų kirtimo, jų atkūrimo, apsaugos, prekybos mediena ir miškininkavimo įranga klausimus, vaisingai dalyvavo ir dalyvauja mūsų asociacijos veikloje, jos stiprinime.

Galima tik pasidžiaugti, kad ankstesniais metais dalies aukštų pareigūnų vystyta priešinimo atmosfera tarp miškininkų ir miškų savininkų organizacijų nueina į nebūtį. Įsitikinę, kad tokia priešinimo politika negalėjo tapti ilgalaike, o juo labiau - rezultatyvia. Tikimės, kad nuo šiol tiek valstybinis, tiek privatus miškų ūkio sektorius harmoningai vystysis bendradarbiaudami, atsižvelgiant ir gerbiant abiejų sektorių savitumus, bendram Lietuvos visuomenės labui, visų miškininkų  ir miškų savininkų džiaugsmui, o svarbiausia- Lietuvos girių klestėjimui.

LMSA XIX Generalinės asamblėjos dalyviai ragina Lietuvos privačių miškų savininkus ir jų šeimų narius, visus neabejingus šalies privataus miškų ūkiui, artėjančiuose 2016 metų rinkimuose į LR Seimą palaikyti tik tas politines jėgas ir politikus, kurie aiškiai prisiims atsakomybę už šioje Rezoliucijoje iškeltų problemų sprendimą.

Generalinės asamblėjos sekretorė                                                                              Neringa Šidlauskaitė

LMSA pirmininkas                                                                                                     dr. Algis Gaižutis