Naujienos
Doc.dr. V.Pranckietis: Lietuvoje planuojant saugomų teritorijų dydžius vadovaujamasi ne protu, o jausmais.
„Lankiausi ne vienoje saugomoje teritorijoje (jų iš viso yra 32). Žmonės, gyvenantys šiose nuostabiausiose, ekologiškai svarbiose Lietuvos vietose, turėtų jaustis labai laimingi. Deja, taip nėra… Todėl po Velykų Seimui svarstyti bus pateiktos pribrendusios Saugomų teritorijų įstatymo pataisos“, – „Ūkininko paterėjui“ pranešė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Lietuvosmiskai.lt komentaras: Ką turėjo omenyje komiteto pirmininkas, neaišku, nes artimiausiu metu Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje 2016-04-07 numatyti svarstyti tik kosmetiniai įstatymų pakeitimai, siekiant įstatymus su įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.
Algimanto Snarskio piešinys
Keletas citatų:
[...] Nuo ko saugo aplinką?
„Dar 2010 m. su kolega Vaclovu Bogužu rengdamas studiją „Agrarinio kraštovaizdžio pokyčių priežastys ir problemos“ patyriau, kad Lietuvoje labai jau daug saugomų teritorijų. Jos nuolat plėtėsi. Klausdavau Aplinkos ministerijos: „Nuo ko saugote tuos gamtos kampelius? Nuo žmonių, kurie savo namo stogą nori pasikeisti?!“ – „Ūkininko patarėjui“ teigė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis. Jo neįtikina valdininkų pagrindinis argumentas, kad žemės ūkis teršia aplinką.
Kai jausmai nugali protą
„Pernai rudenį, rugsėjo antroje pusėje, mačiau visiškai pažaliavusį nuo dumblių vieną Zarasų rajono ežerą. O aplinkui per kilometrą nėra jokio žemdirbystės ūkio, tad ir užterštas gruntinis vanduo negalėjo nutekėti į ežerą.
Taršos priežastis paprasta: nedirbamose žemėse pakrantės apžėlė medžiais, jie numeta lapus į ežerą, kamienai ir šakos užstoja saulę, vėją, eutrofikacijos (vandens „žydėjimo“ – red. past.) procesams sąlygos kuo puikiausios“, – aiškino ASU docentas V. Pranckietis. Jo nuomone, Lietuvoje planuojant saugomų teritorijų dydžius vadovaujamasi ne protu, o jausmais. Už tų skaičių, kad penktadalis Lietuvos yra saugomos teritorijos, V. Pranckietis mato dingusias sodybas, išnykusius, net pavadinimų nepalikusius kaimus. [...]
[...] Tikroji grėsmė ekologinei sistemai
Anot Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininko Edvardo Gedgaudo, įvairios rekreacinės teritorijos pateisinamos tada, jeigu valstybė gauna iš jų naudos. „Bet žemdirbystės verslui Lietuvoje sugalvota per daug draudimų. Dėl to pas mus mažėja karvių, kiaulių, tačiau gausėja „laisvųjų miško gyventojų“ šernų, simbolizuojančių smarkią Lietuvos aplinkosaugos pažangą. Ar labai džiaugsis mūsų vaikai, kad Lietuva tokia „šiuolaikiška“ – saugodama gamtos skaistybę neleidžia auginti gyvulio ar daržovės, todėl maisto produktus reikia importuoti iš kitų šalių, kurios karvių nevadina „grėsme ekologinei sistemai?“ – „ŪP“ tiesiai kalbėjo E. Gedgaudas.
[...]
Visą Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS straipsnį "Lietuvą alina ne žemdirbiai, bet aplinkosaugininkai " skaitykite "Ūkininko patarėjo" Nr. 35, 2016 m. kovo 26 d. arba svetainėje up.lt čia...>>>
