Naujienos

2016 - 03 - 12

Prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje laukia karšti debatai dėl Medžioklės įstatymo pataisų

Kovo 10-ąją, ketvirtadienį, parlamentarai rinkosi į Seimo VIII (pavasario) sesiją. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti beveik 50 posėdžių. Vienas įstatymų, kurio svarstymas sulaukia didelio dėmesio- LR Medžioklės įstatymas. Pastaruoju metu šio įstatymo pataisas suskubus įregistruoti socialdemokratams LMŽD vadovui Broniui Bradauskui ir jo kolegai Andriui Palioniui,  pataisą 7 str. 5 d. įregistravo ir  Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Kaip argumentuojama parlamentaro Jurgio Razmos pateiktame pasiūlyme, ilgą laiką galiojanti Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę miškų savininkams reguliuoti gyvūnų populiaciją iškilus jų platinamų ligų pavojui, niekam neužkliuvo, nes buvo teorinė, kol neatsirado poreikis reaguoti į plintantį kiaulių marą ir reguliuoti šernų populiaciją. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), direktorius įgyvendindamas minėtą galiojančio įstatymo nuostatą,  2016 02 17 išleido įsakymą Nr.B1-132, kuriuo nustatė konkrečius mechanizmus, išsprendžiančius privalomus nurodymus miškų savininkams, uždraudusiems savo miškuose medžioti medžiotojų būreliams, kaip turi būti įgyvendintas šernų populiacijos reguliavimas. Šis įsakymas, kaip skelbiama žiniasklaidoje, sukėlė įtakingų medžiotojų, medžiojančių ne savo nuosavybės miškuose, pasipiktinimo audrą. Įtakingi politikai padarė spaudimą VMVT direktoriui ir jis sustabdė minėtą savo įsakymą.
 
Seimo nariai, Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) nariai B.Bradauskas ir A.Palionis įregistravo medžiotojų interesus atitinkantį ir savininkų, uždraudusių savo miškuose kitiems medžioti teises paminantį įstatymo projektą, kurį priėmus, šernų populiacijos reguliavimo teisė būtų atiduota medžiotojų būreliams ir tuose miškuose, kur savininkas yra uždraudęs kitiems medžioti ir pats turi teisę medžioti ir gali prisiimti pareigas dėl šernų populiacijos reguliavimo.

Siūlomi įstatymo pakeitimai grubiai pažeistų žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų teises į nuosavybę, t.y. LTR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarime konstatuotą savininkų teisę uždrausti medžioti jų nuosavybėje.  T.y. būtų įteisintas neproporcingas žemės savininko teisių į nuosavybę ribojimas, nes tie žemės savininkai, kurie turi teisę medžioti gali patys sureguliuoti šernų populiaciją, kaip to reikalauja ES ir LR priimti teisės aktai.

Bronius Bradauskas  Andrius Palionis
 Bronius Bradauskas Andrius Palionis

J.Razma pastebi, kad B.Bradausko ir A.Palionio projekto aiškinamajame rašte neteisingai nurodoma, kad Medžioklės įstatymo pakeitimo įgyvendinimui nereikės papildomų lėšų. Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų reikės, nes vadovaujantis 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymu  „Dėl išmokų už 2015–2016 m. sumedžiotas šerno pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. B1-1028, yra patvirtintos Medžioklės plotų naudotojams mokamos šios išmokos: i) už šerno pateles nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus – 50 eurų; ii) už šerno pateles nuo 24 mėnesių amžiaus – 100 eurų. Šios išmokos privalės būti mokamos medžioklės plotų vienetų naudotojams ir už šernų pateles, sumedžiotas žemės sklypų savininkų žemėse, kuriose savininkai yra uždraudę medžioti.

Jei žemės sklypuose, kuriuose savininkas yra uždraudęs medžioti, šernų populiaciją reguliuotų pats savininkas pagal Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“  Nr. 513  8 punktą Tvarkos aprašo  Populiacijų gausos reguliavimą minėtuose sklypuose organizuoja, įgyvendina ir su tuo susijusias išlaidas apmoka žemės sklypo savininkas. Šernų populiaciją reguliuojant medžioklės plotų naudotojams yra mokamos išmokos už šernų patelių sumedžiojimą iš valstybės biudžeto.

Priėmus J.Razmos teikiamą pasiūlymą ir suteikus žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkams teisę medžioti ar naudoti jų nuosavybę medžioklei sutartiniu pagrindu, būtų tinkamai įgyvendinamas Konstitucijos 23 str., kuriame numatytas privačios nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinamas privačios nuosavybės savininkų orumas, neleidžiant įsibrauti į jų nuosavybę asmenims, kuriems nepagrįstai yra suteikiama teisė naudoti savininkų nuosavybę (žemę ir miškus) savo pramogai, t.y. rekreacinei veiklai, susijusiai su medžiokle.

Kadangi Konstitucinio Teismo yra konstatuota (2005-05-13 nutarimas Dėl medžioklės įstatymo), kad medžioklė inter alia yra ūkinė veikla,  suteikus medžioklės teisę žemės ir miškų savininkams ji taptu LR ekonomikos dalimi mokant į valstybės biudžetą ne tik medžiojamų išteklių mokesčius, kuriuo dabar moka medžiotojų būreliai, bet ir mokesčius vykdant su medžiokle susijusią  ūkinę veiklą.

Strasbūro žmogaus teisių teismas vykdantis  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis, saugantis privačios nuosavybės teisę yra konstatavęs, kad teisė medžioti yra sudėtinė asmens nuosavybės į žemę teisės dalis ir gali būti ribojama tik tuo atveju, jei savininkams yra tinkamai atlyginama arba suteikiam teisė ir kartu pareiga patiems savininkams savo nuosavybėje medžioti.