Naujienos

VŽ: Dėl urėdijų politikai neria į krūmus

Urėdijų konsolidavimo klausimas, kaip karšta bulvė, stumiama į darbotvarkės pakraščius, kad tik nereikėtų nukirpti ydingų ryšių bambagyslės tarp urėdijų ir politinių partijų dar iki Seimo rinkimų, -teigia "Verslo žinių" žurnalistas Dalius Simėnas išsamame 2016-03-03 publikuotame straipsnyje "Dėl urėdijų politikai neria į krūmus". Autoriaus sutikimu siūlome ir mūsų portalo skaitytojams susipažinti su daug diskusijų sukėlusiu tekstu.

2016 m.kovo 3 d. viceministrai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) stojimo priežiūros komisijoje aptars Ūkio ministerijos (ŪM) siūlomą veiksmų planą, kaip įgyvendinti šios organizacijos rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių (VVĮ), įskaitant 42 urėdijų ir 11 kelių priežiūros VĮ veiklos konsolidavimo.

Nuleido rekomendaciją neskubėti?

G.Onaitis, ūkio viceministras

Į EBPO stojančios Lietuvos Vyriausybė dar š. m. kovą turi pateikti šiai aukštus VVĮ valdymo standartus narėms keliančiai organizacijai savo atsakymą, kaip Lietuva įgyvendins jos rekomendacijas.

VŽ šaltiniai teigia, kad ministerijoms buvo duotas nurodymas iš Vyriausybės kanceliarijos su sprendimų terminais neskubėti, o politiškai skausmingas reformas nukelti po Seimo rinkimų. Tai netiesiogiai patvirtino „Verslo žinioms“ atsiųstas komentaras iš ŪM.

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras atsakingas už VVĮ politikos formavimą, teigia, kad bus siūloma tik „iki 2018 m. atlikti minėtų VĮ sujungimą“ po to, kai iki 2017 m. bus parengti jungimui reikalingi teisės aktai.

Be to, nepaisant to, kad urėdijas formaliai per tarpininkę Generalinę miškų urėdiją kontroliuojanti Aplinkos ministerija (AM) bei kelių įmones (per Lietuvos automobilių kelių direkciją) valdanti Susisiekimo ministerija tokius vertinimus įvairiose darbo grupėse atliko ne kartą, ŪM tradiciškai siūlo dar kartą „išanalizuoti su jų sujungimu susijusias galimas problemas“, t.y. kad toks jungimas nepadarytų žalos miškams, keliams ar ten dirbantiems žmonėms. Kadangi tai jautrus klausimas, pasak p. Onaičio, šio plano svarstymai dar kelsis į Vyriausybės posėdį.

dr.V.Vaičiūnas, AM Miškų d-to direktorius

ŪM parengtame projekte „Dėl EBPO rekomendacijų Lietuvos valstybės valdomų įmonių sektoriui įgyvendinimo priemonių plano“ atkartojama EBPO išvada, kad reikalinga sektorių su daugybinėmis valstybės valdomomis įmonėmis pertvarka. Urėdijas sujungti į vieną įmonę numatoma 2017 m. paskutinį ketvirtį, pertvarką patikint AM.

„Aplinkos ministerija siūlo minėtą Ūkio ministerijos parengtą planą tvirtinti Vyriausybės sprendimu ir pagal Vyriausybės patvirtintą planą pradėti rengti atitinkamas Miškų įstatymo pataisas, kurios sudarytų teisines prielaidas įsteigti vieną valstybės įmonę vietoj šiuo metu veikiančių 42 valstybės įmonių miškų urėdijų ir Generalinės miškų urėdijos. Tolesni žingsniai būtų galimi, jei Seimas priimtų tokias įstatymo pataisas“, - komentare teigia Valdas Vačiūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius.

Kodėl priešinasi seimūnai

Kalbant apie EBPO rekomendaciją konsoliduoti 11 regioninių kelių įmonių, Susisiekimo ministerija pasiūlė planą atlikti studiją 2016 m. ir atsižvelgiant į studijos rezultatus, įgyvendinti sprendimus dėl kelių priežiūrą vykdančių valstybės įmonių veiklos optimizavimo 2018 m. Be to, ministerija akcentuoja, kad šios įmonės turi „svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui“, todėl jų sujungimo klausimas turi būti svarstomas Seime.

Šios kadencijos Seimas iš pažiūros atrodo mažai sukalbamas. Nors Vyriausybė dar pavasarį teikė Miškų įstatymo pataisas, siekiant konsoliduoti 42 miškų urėdijų veiklą, Seimas skandalingai suskubo, atvirkščiai, įstatyme, nepaisant prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, įtvirtinti nekintamą urėdijų skaičių.

Politikos ekspertų Seimo sprendimas tada nenustebino – miškininkystė yra labiausiai politizuota VVĮ sritis, o urėdai yra aktyvūs politinių partijų dalyviai vietose ir daro įtaką vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams. Todėl natūralu, kad daugelis Seimo narių nepalaiko miškų ūkio pertvarkos iniciatyvų.

„42 urėdijų įtvirtinimas įstatyme buvo absoliuti korupcija, kai smulkios visuomenės grupės interesai (t.y. urėdų arba apie 4.000 žmonių) buvo pastatyti aukščiau visų 3 mln. Lietuvos gyventojų interesų“, – vienas įmonių valdysenos ekspertas socialiniuose tinkluose taip palydėjo šį sprendimą Seime.

socialdemokratas A.Salamakinas

Salamakinas kontratakuoja

Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kurio iniciatyva buvo įstatymu įteisintas nekintamas urėdijų skaičius, „Gimtajam Rokiškiui“ garantavo, kad kol bus šio komiteto pirmininkas jokių urėdijų utilizavimo pertvarkų neleisiąs. „Vieną karą Seime pernai balandyje laimėjome. Ir prieš prezidentės veto. Seimo nuotaikos urėdijų klausimu labai geros: nereikia tokių reformų daryti", - gyrėsi p. Salamakinas. Ir pridūrė, kad jeigu vėl bus norima kažką pajudinti, teks tai įrodyti Seimui.

Jis žada nebestabdyti dar pernai pavasarį Seime gimusios iniciatyvos panaikinti Generalinę miškų urėdiją, kuriai vadovavimą 2014 m. pabaigoje po viešo konkurso perėmė Rimantas Prūsaitis iš Benjamino Sakalausko, kuriam buvo parūpinta Rokiškio urėdo vieta.

„Kolega Andrius Palionis pernai buvo užregistravęs įstatymo projektą panaikinti Generalinę urėdiją. Pristabdžiau, bet pavasario sesijoje šis klausimas bus įtrauktas į darbų programą. Siūloma generalinės urėdijos funkcijas atiduoti Miškų tarnybai“, - grąsina Seimo narys.

Pernai atliktas tyrimas, kuris buvo paskelbtas žurnale „Politologija“, rodo, kad Lietuvos VVĮ politizavimo (partinių paskyrimų į vadovų postus) vidurkis sudaro 35,8%. O miškininkystės sektoriuje jis pats didžiausias ir siekia beveik 56%. Tyrime lyginama vidutinė valstybinių įmonių vadovų vadovavimo trukmė taip pat palankiausia miškininkams – Lietuvos miškų urėdai savo postuose išsilaiko vidutiniškai 11 metų, o 35,5% miškininkų vadovų postus užima ilgiau nei 15 metų. Palyginti: vidutinė energetikos įmonės vadovo valdymo trukmė – 3 metai.

Visą Daliaus Simėno  2016-03-03 publikuotą straipsnį "Dėl urėdijų politikai neria į krūmus" rasite portale vz.lt ...>>>