Naujienos

VMT priėmė Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos pakeitimus

Nuo 2016-02-09 įsigalioja Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 23-16-V patvirtinti "Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos" pakeitimai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2010 M. SAUSIO 14 D. ĮSAKYMO NR. 11-10-V “DĖL MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO

2016 m. vasario 8 d. Nr. 23-16-V
Kaunas

P a k e i č i u Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, patvirtintą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“:

1.  Išdėstau 19 punktą taip:

„19. Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai arba kvartalų dalys, atribotos keliais, grioviais, kitais stabiliais linijiniais objektais. Stabilūs, ilgai išliekantys linijiniai objektai inventorizacijos vykdytojo turi būti panaudoti pastoviems ūkininkavimo vienetams miškuose formuoti bei nepertraukiamos miškotvarkos uždaviniams spręsti. Atlikus linijų padėties geodezinius matavimus bei suformavus miškų georeferencinį pagrindą, vykdomas pastovių poligonų, tinkamų konkrečių teritorijų praktiniams miškotvarkos uždaviniams spręsti, išskyrimas – jie skiriami kvartalinių linijų, kelių, griovių, upių, įvairių trąsų, juridinių valdų ar kitomis, vietoje aiškiai identifikuojamomis, ribomis. Optimalus poligono plotas apie 15 ha, dėl to įprasto dydžio miško kvartale dažniausiai turi būti suformuoti 2-5 tokie poligonai. Jeigu tokiems pastoviems ūkininkavimo vienetams atriboti nepakanka geodeziniais matavimais išmatuotų linijų ar georeferencinio pagrindo objektų, panaudojamos kitos aiškios linijos, kurių padėtis nustatoma inventorizacijos metu dešifruojant ortofotoplanus. Formuojant poligonus turi būti vengiama dirbtinio sklypų skaidymo, dėl ko poligonų riboms nenaudotini siauri iki 5 m pločio miško keliai, užželiančios trasos ar pan.

Sklypų ribos turi išlikti maksimaliai pastovios kuo ilgesnį laikotarpį (reikalinga medyno istorijai sekti). Keičiant miško sklypo ribą turi būti nurodyta priežastis: kirtimai, kitos ūkinės priemonės, administraciniai pakeitimai, teisės aktų pakeitimai, gamtosauginiai apribojimai, praeitos miškų inventorizacijos klaidos.“.

2.  Išdėstau 20.2 punktą taip:

„20.2 valstybinis georeferencinis pagrindas ir miškų georeferencinis pagrindas;“.

3.  Išdėstau 33 punktą taip:

„33. Miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos projektai turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes. Miškotvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, šia Instrukcija bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais miškų ūkio veiklos vykdymą. Atskirų miškotvarkos projekto sudedamųjų dalių aprašymo reikalavimai nustatyti šios Instrukcijos 34-42 punktuose (valstybiniams miškams) ir 43-50 punktuose (privatiems miškams). Miškotvarkos projektas, jo derinimą ar registravimą vykdančiai institucijai, gali būti pateikiamas analogine (popierine) arba skaitmenine (elektronine) formomis. Elektronine forma pateiktas miškotvarkos projektas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymu.“.

4.  Išdėstau 1 priedo 1.16 punktą taip:

„1.16. Kirtimo norma – tai tam tikram laikotarpiui nustatytas miško kirtimais iškirsti miško plotas su jame nustatytu kertamų medžių stiebų likvidinės medienos kiekiu kubiniais metrais.“.

5.  Išdėstau 1 priedo 1.20 punktą taip:

„1.20. Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių. Medynai skirstomi į tokias mišrumo ir amžiaus grupes:

1.20.1. grynasis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 86% medyno pirmojo ardo tūrio;

1.20.2. mišrusis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vyraujančios rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 86% medyno pirmojo ardo tūrio;

1.20.3. įvairiaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių  rūšių medžių  amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų;

1.20.4. brandus medynas – medynas, kurio vyraujanti medžių rūšis pasiekusi minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų amžiai nustatomi Miško kirtimų taisyklėse.“.

6.  Išdėstau 1 priedo 1.21 punktą taip:

“1.21. Medynų brandumo grupė – medynų amžiaus intervalas, sudarytas iš nustatyto skaičiaus gretimų amžiaus klasių ir turintis savo pavadinimą (jaunuolynas, pusamžis, bręstantis, brandus arba perbrendęs medynas). Medynų brandumo grupėmis siekiama palengvinti amžiaus struktūros apžvalgą, miško išteklių rodiklių analizę, apskaičiuoti ir kontroliuoti plynųjų kirtimų normą. Medynų brandumo grupės II, III ir IVA miškų grupėse yra sudaromos, sujungiant gretimas amžiaus klases: jaunuolynai (pirmosios keturios amžiaus klasės spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšių, pirma arba pirmos dvi – minkštųjų lapuočių rūšių), pusamžiai (amžiaus klasės tarp jaunuolynų ir bręstančių medynų), bręstantys (priešpaskutinė amžiaus klasė nustatytoje kirtimo apyvartoje) ir brandūs (nustatytos kirtimo apyvartos paskutinioji ir didesnės amžiaus klasės). Siekiant įvertinti ūkininkavimo kokybę brandžių medynų amžiaus grupėje gali būti išskiriami perbrendę medynai (spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžių rūšių medynai, kurių amžius yra 30 ir daugiau metų didesnis už minimalų kirtimo amžių, o minkštųjų lapuočių medžių rūšių – atitinkamai 20 ir daugiau metų). I miškų grupės medynai į miškų brandumo grupes gali būti sąlyginai suskirstyti pagal II miškų grupės normatyvus.”.

7.  Išdėstau 1 priedo 1.22 punktą taip:

„1.22. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.“.

8.  Išdėstau 1 priedo 1.30 punktą taip:

„1.30. Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas.“.

9.  Išdėstau 1 priedo 2.1 punktą taip:

„2.1. Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“.

10.  Išdėstau 1 priedo 2.1.2.1. punktą taip:

„2.1.2.1. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.“.

11.  Išdėstau 1 priedo 2.1.3.6 punktą taip:

„2.1.3.6. Griovio trasa – tai su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, skirtas grioviui įrengti ar jam aptarnauti. Griovio trasa skiriama nuo 4 m ir didesnio pločio. Griovio trasai nepriskiriami įrengti grioviai.“

12.  Papildau 1 priedą nauju 2.1.3.7 punktu ir jį išdėstau taip:

„2.1.3.7. Miško griovys – tai hidrotechnikos įrenginys, kuris suformuotas miško žemėje iškasus atvirą vagą grunte ir skirtas miškui sausinti bei pertekliniam vandens kiekiui nuvesti/nuleisti. Griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Sureguliuotos (t.y. suformuotos iškastoje vagoje – griovyje) upės nelaikomos miško grioviais. Miško grioviai, praradę savo pagrindinę funkciją, t.y. sunykę, apaugę medžiais, susilyginę su aplinkos reljefu, priskiriami kitai naudmenai pagal jų faktiškai atliekamą funkciją. Griovys skiriantis miško ir ne miško žemę, dalinamas į miško ir ne miško žemę pagal jo dugno liniją.“.

13.  Išdėstau 1 priedo 2.1.4.4. punktą taip:

„2.1.4.4. Miško poilsiavietė, miško stovyklavietė – žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos). Miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija. Miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti“.

14.  Išdėstau 1 priedo 2.2.4 punktą taip:

„2.2.4. Vandenys – vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu): ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai, grioviais paversti upeliai, kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa su jos šlaito kraštu. Kanalas – tai dirbtinis paviršinis vandens telkinys, kuris įrengiamas grunte iškasant/įrengiant atvirą vagą, kurios pradžia ir pabaiga jungiasi su kitu paviršiniu vandens telkiniu (upe, ežeru, mariomis ar tvenkiniu), skirtas vandeniui tiekti drėkinimo, hidroenergetikos, vandentiekos ir kitoms reikmėms, naudoti laivybai ir pan.”.

15.  Pakeičiu instrukcijos 5 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

16.  Pakeičiu instrukcijos 7 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

17.  Pakeičiu instrukcijos 16.3 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

18.  Pakeičiu instrukcijos 19 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

  Susipažinti su pilnu pakeitimų tekstu ir priedais galima čia...>>>