Naujienos

Apžvelgiant Algirdo Bruko svarų gyvenimo ir darbų kraitį

Šis iškilus šalies miškininkas, atsiskleidęs įvairiapusiška miškotvarkininko,  gamtosaugininko, medžiotojo, visuomenininko, miškų ir medžioklės istorijos tyrinėtojo, publicisto ir kita įsimintina veikla, šių metų sausio 11 dieną pažymėjo garbingą 80-ties metų sukaktį. Šia proga žurnalo "Mūsų girios" (2016 sausio  numeryje) skaitytojams prof.Andrius Kuliešis primena Jubiliato nueito gyvenimo ir profesinio kelio, visuomeninės veiklos kai kuriuos svarbesnius aspektus ir reikšmę.

Truputis profesinės biografijos

Algirdas Antanas Brukas (nuotr.) gimė 1936 m. sausį Marijampolėje, Jono ir Magdalenos Brukų šeimoje. Vėliau augo ir mokėsi Kaune. Baigęs 1959 m. LŽŪA ir įgijęs miškų ūkio inžinieriaus diplomą, du metus dirbo Kauno  miesto apželdinimo treste medelyno vedėju.

Nuo 1961 m. savo gyvenimą susiejo su miškotvarka. Miškotvarkininko karjerą pradėjo nuo techniko, inžinieriaus pareigų miškotvarkos įmonėje „Miško projektas“. Nuo 1968 m. iki 1996 m., beveik tris dešimtmečius,  Algirdas tiesiogiai vadovavo Lietuvos miškotvarkai, nuo 1994 m. miškotvarkos vadovo darbą derino su Miškų ministerijos sekretoriaus pareigomis. 1997-1998 m. jam patikėtos žemės ir miškų ūkio viceministro pareigos. Vėliau jis dirbo Miškotvarkos institute grupės  vadovu, projektų autoriumi, ėmėsi nuo jaunystės pamėgtos miškų publicistinės veiklos.

Miškotvarkininkas plačiąja šio žodžio prasme

Nežiūrint kitų labai svarbių per pusšimtį metų atliktų darbų, užimtų postų, jis išlieka miškotvarkininku pačia plačiąja šio žodžio prasme. Algirdo gyvenimo ir veiklos nuolatiniai palydovai yra novatoriškumas, principingumas, kritiškas požiūris tiek į savo, tiek  jį supančių aplinkinių veiklą, begalinis organizuotumas, darbštumas, atsakingumas, užtikrinę neeilinius rezultatus labai plačiuose jo veiklos baruose.

Jo vadovavimas šalies miškotvarkai pasižymėjo nesibaigiančiomis inovacijų paieškomis, labai tampriu bendradarbiavimu su miškininkystės mokslu. Jam labiausiai rūpėjo miškininkystės progresas, visą savo energiją skyrė mokslinių darbų rezultatų diegimui miškotvarkoje. Lietuvos miškotvarka visose srityse tapo pirmaujančia tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Kiekvienam 10 metų miškotvarkos darbų ciklui buvo suteiktas originalus veidas, diegiamos tam laikmečiui subrendusios naujovės. 1968-1977 m. buvo pereita prie miškotvarkos vykdymo pagal nacionalines taisykles dirvožemio tipologiniu pagrindu, pradėti miškų dirvožemio tyrimai, įdiegti lietuviški miškų inventorizacijos ir projektavimo normatyvai, sukurti daugiatikslio miško naudojimo pagrindai, pradėta uoginių ir vaistinių augalų inventorizacija.

A. Brukas 1972-1976 m. organizavo naujų inventorizacijos metodų paieškas, labai sėkmingai pradėtas miškotvarkos darbų kompiuterizavimas. 1978-1987 m. miškotvarkos darbų kompiuterizavimas užbaigiamas sklypų taksacinių duomenų banko sukūrimu, vėliau tapusio Lietuvos miškų valstybės kadastro pagrindu. Lietuvos miškotvarkos kompiuterizavimo patirtis, čia  sukurtos unikalios programos buvo plačiai taikomos  ir už Lietuvos ribų, o kai kurie miškotvarkos duomenų apdorojimo, originalios duomenų bazių valdymo L sistemos pagrindu, programinės įrangos elementai yra naudojami iki šiolei. Jo iniciatyva nuo 1988 m. miškotvarkoje pradėti taikyti medynų augimo ir našumo modeliai, sudarę galimybę inventorizacijos praktikoje panaudoti aktualizuotus praeitos miškotvarkos duomenis, užtikrinti sąsajas tarp dviejų miško inventorizacijų, taikant nepertraukiamos miškų inventorizacijos principus. 1990 m. užbaigti Lietuvos medžioklėtvarkos darbai ir parengtas jų pirmasis sąvadas.  

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Algirdas ryžtingai ėmėsi organizuoti miškų grąžinimą buvusiems savininkams, įdėjo daug pastangų, kad  miškininkai profesinę patirtį galėtų tobulinti ir nuosavame miške.  Pradedant 1995 metais, pritaikius geoinformacines sistemas bei planų gamybos automatizavimą, įvykdyti revoliuciniai pertvarkymai miškotvarkos kameralinių darbų technologijoje, gaminant planšetus bei medynų planus.

Indėlis dirbant viceministru

Dirbdamas Miškų ūkio ministerijoje sekretoriumi bei 1997-1998 m.  Žemės ir miškų ūkio ministerijoje viceministru, Algirdas daug dėmesio skyrė Miškų įstatymo, kitų lietuviškųjų teisės aktų, reglamentuojančių miškininkystės veiklą, naujų miškotvarkos taisyklių rengimui, pažangiausių miškų inventorizacijos metodų ir normatyvų diegimui praktikoje. Ūkio ministerijos bei Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. rugsėjo 26/29 d. įsakymu pirmą kartą įteisintos Lietuvos mokslininkų parengtos unifikuotas medienos tūrio lentelės, taip užtikrinant miškų apskaitos vieningumą, pradedant augančio miško inventorizacija ir baigiant pagamintos medienos produkcijos apskaita. Istoriniu ir labai svarbiu visai Lietuvos miškų inventorizacijos sistemos raidai tenka pripažinti viceministro A. Bruko 1998 m. kovo 17 d. pasirašytą įsakymą dėl nepertraukiamos  nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu pradėjimo. Taip Lietuva tampa dešimtąja Europos šalimi, vykdančia nacionalinę miškų inventorizaciją pastovių apskaitos barelių pagrindu. Sudarytos prielaidos pažangiai miškų inventorizacijos sistemai šalyje sukurti bei  tapti Europos nacionalinių miškų inventorizacijų tinklo, šiuo metu jungiančio 33 Europos šalis, dalimi. Sėkmingai tolimesnei šalies  miškotvarkos raidai turėjo įtakos viceministro A. Bruko sprendimas dėl miškotvarkos darbų atnaujinimo ir jų išplėtimo 1997 m. lygiagrečiai su vis labiau besiplečiančiais žemės reformos darbais.

Nenuilstantis visuomenininkas

Kolegos Algirdo gyvenimas neįsivaizduojamas be jo aktyvios  visuomeninės veiklos. Profesinė kompetencija, principingumas, nesitaikstymas su negerovėmis, vadovavimasis principu būti teisingu vienodai visiems pelnė  didžiulį pasitikėjimą ir pripažinimą ne tik jo tiesioginių vadovų, bendradarbių, bet ir visos Lietuvos miškininkų visuomenės tarpe. Jis buvo ilgametis Miškų ūkio ministerijos mokslinės –techninės tarybos narys, vėliau Miškotvarkos mokslinės – techninės tarybos narys, daugybės komisijų ir darbo grupių, sprendusių įvairius klausimus, ruošusių programas bei teisės aktus, dalyvis.

Giliausi jo veiklos pėdsakai palikti Lietuvos miškininkų sąjungoje, Lietuvos miško savininkų asociacijoje, medžiotojų draugijoje. A. Brukas  buvo Lietuvos miškininkų sąjungos narys nuo šios organizacijos atkūrimo, dvi kadencijas 1992 – 1996 m. rinktas Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu, vėliau – viceprezidentu, 1998 m. jam suteiktas šios sąjungos Garbės nario vardas. Nuo 1998 m. iki 2014 m. buvo renkamas Lietuvos miško savininkų asociacijos vicepirmininku.  

Paminėtinas jo indėlis ir būnant specializuotų leidinių „Girios“ (vėliau „Mūsų girios“), „Baltijos miškai ir mediena“ (vėliau „Miškai“), „Medžiotojas ir medžioklė“ redakcinių kolegijų nariu.

Aktyvus medžiotojų kuratorius

Nemažą dalį laisvalaikio Algirdas daug metų skiria savo didžiajam pomėgiui – medžioklei, jos puoselėjimui, nacionalinių tradicijų kūrimui bei stiprinimui. Jis – ilgametis Kauno medžiotojų klubo „Šališkės“ pirmininkas, 1991 – 1994 ir 1998 – 2002 m. rinktas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus (vėliau Kauno medžiotojų sąjungos) pirmininku, nuo 2002 m. iki šiol –  viceprezidentas, ilgametis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės tarybos narys, šios draugijos bei Kauno medžiotojų sąjungos Garbės narys. Ilgas visuomeninių darbų sąrašas yra paženklintas giliais pėdsakais visose jo visuomeninės veiklos srityse.

Lietuvos miškų ir medžioklės istorijos tyrinėtojas, publicistas

Ne mažiau ryškus ir svarus Algirdo Bruko nuo jaunystės pamėgtas  principinės pozicijos išsakymas šmaikščiu, literatūriškai nudailintu žodžiu, pastaruoju metu išplėtota istorinėse Lietuvos miškininkystės, medžioklių studijose, šiuo pagrindu parengtose knygose. Šis pomėgis atnešė jam  pripažinimą ne tik miškininkų, medžiotojų visuomenėje, sukėlė nemažai diskusijų principiniais klausimais, užtikrino jo darbų išliekamąją vertę ateinančioms kartoms.

Dar tarybiniais metais tuometinis miškų ūkio ir miško pramonės ministras A. Matulionis atkreipė dėmesį į energingą inžinierių taksatorių, keliantį spaudoje įvairiausias problemas, nesitaikstantį su rutina, drąsiai reiškiantį savo nuomonę ne tik miškotvarkos bet ir miškininkystės srityse. Tai buvo bene svarbiausias motyvas, nulėmęs 1968 m. vasarą A.  Bruko  paskyrimą Lietuvos miškotvarkos vadovu.

Įvairiuose periodiniuose žurnaluose, laikraščiuose bei knygose Algirdas yra paskelbęs apie 300 populiarių, diskusinių bei aktualių mokslo populiarinimo, mokslinių straipsnių miškotvarkos, miškininkystės, miškų ūkio ekonomikos, miškų ūkio istorijos, medžioklės, medžioklės istorijos, bendrosios gamtosaugos bei biologinės įvairovės, žemės reformos ir kitais klausimais. Taip pat parašyta apie 370 enciklopedinių straipsnių, skirtų Lietuvos girių aprašymui Tarybų Lietuvos enciklopedijoje (1985–1989 m.) bei Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2000 m.).

Jis yra 19 knygų autorius, bendraautoris ar sudarytojas. Pažymėtini išsamūs dviejų miškotvarkų,  atliktų augaviečių pagrindu 1966–1977 m. ir 1978–1987 m. apibendrinti rezultatai ir rekomendacijos joms tobulinti. Lietuvos miškų vardyne (1994 m.) surinkta, lokalizuota ir sunorminta daugiau kaip 7900 miškų masyvų vardų rašyba. Šis darbas ypač svarbus siekiant išsaugoti senuosius miškų vietovardžius. Nemažai istorinės medžiagos yra paskelbęs knygose „Lietuvos miškotvarka ir jos raida“ (2002 m.), „Lietuvos miškų metraštis, XX amžius“ (2004 m.). Produktyviai dirbta, parengiant leidinius „Ignalinos girių paunksmėje“ (2005 m.), „Buktos giria“ (2006 m.), „Radviliškio krašto miškai“ (2007 m.), „Giriose prie Dubysos“ (2008 m.) ir kitus, kur Algirdas kaip analitikas apžvelgia šių regionų miškų ūkio pasiekimus, tradicijas ir dabartines problemas istoriniame kontekste.

Mėgstama tema ir medžioklė – jis yra „Didžiosios medžioklės knygos“ I-II tomų (2003 m., 2005 m.) bendraautoris. Algirdo talentas kaupti ir analizuoti istorinę medžiagą, suburti kompetentingų autorių kolektyvą ypač atsiskleidė 2015 m. išleistame kapitaliniame veikale „Medeinės takais“.

Algirdas turi subrandinęs nemažai kūrybinių sumanymų apie Lietuvos miškininkus ir girias. Jau baigiama parengti miškininkų visuomenės labai laukiama knyga apie miškininkų ir miško ūkio darbuotojų likimus 1939 – 1953 metais.

Ši įvairiapusiška Algirdo Bruko veikla įvertinta šalies mastu – jam suteiktas nusipelniusio šalies miškininko ir Garbės miškotvarkininko vardas, 2006 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, ne kartą pareikštos LR Seimo pirmininko, Ministro pirmininko, kitų institucijų padėkos.

Linkime Jubiliatui stiprios sveikatos, aštrios plunksnos, neišsenkančios energijos tęsti mėgiamus darbus.

Prof. Andius KULIEŠIS
Mūsų girios, 2016 sausis