Naujienos

Generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis: Atsinaujinimo tikrai reikia

Į žurnalo „Mūsų girios“ klausimus atsako generalinis miškų urėdas dr. RIMANTAS PRŪSAITIS. Išsamiame interviu, publikuojamame žurnalo 2016 m. Nr.1., apžvelgiama daugelis šalies miškų ūkiui svarbių klausimų.

Kviečiame susipažinti.

Autoriaus nuotr.: Generalinis miškų urėdas R.Prūsaitis

Antrus darbo metus generalinio miškų urėdo pareigose vadinčiau tik įsibėgėjimu. Nesu užsibrėžęs nuveikti kažko iškirtinio ar labai ypatingo. Veiklos frontas platus, todėl dirbti reikia pasiraitojus rankoves. Turėdamas per 30 metų darbo stažą ir remdamasis įvairiose pareigose įgyta patirtimi, galiu objektyviai vertinti šių dienų padėtį miškų žinyboje bei siūlyti tam tikrus sprendimus jai taisyti. Daugeliu aspektų dabartinė valstybinių miškų ūkio sistema yra „pavargusi“. Tikiuosi sulaukti dienos, kai miškų urėdijų darbuotojai galės pasigirti puikiomis darbo sąlygomis, oriais atlyginimais, išspręstomis buitinėmis, socialinėmis problemomis ir, svarbiausia, visi pamirš, kas tai yra neūkiškumas ir netvarka.

Niekada nemėgau pasipūtusių, viską išmanančių vadovų ar specialistų. Visuomet vertinau ir vertinu darbo veteranų patirtį bei jų nuveiktus darbus, tačiau laikas nestovi vietoje ir atsinaujinimo valstybinių miškų ūkio sistemoje tikrai reikia. Po truputį tai pradedame daryti.

- Praėjusiais metais dalies miškų urėdijų gamybiniai rodikliai nebuvo itin džiuginantys. Apie tai informavo savo ataskaitoje ir Valstybės valdomų įmonių Valdymo koordinavimo skyrius (VKC). Paskutiniame GMU kolegijos posėdyje gana pesimistiškai vertintos ir 2016 m. ekonominės prognozės. Kokių veiksmų reikėtų imtis padėčiai taisyti?

Preliminariais duomenimis, praėjusių metų valstybinių miškų sektoriaus ekonominės veiklos rezultatai nesieks 2014 m. rodiklių. Lyginant su 2014 m., pajamos už parduotą medieną 2015 m. bus mažesnės daugiau kaip 9 mln. Eur, nes apvaliosios medienos pardavimų kaina krito daugiau kaip 11 proc. arba beveik 5 Eur už 1 m³.

Pernai sumažėjo ir išlaidos privalomųjų darbų normų vykdymui. Jos 5 proc. arba 3 mln. Eur mažesnės nei užpernai ir sieks tik 75 proc. (2014 m. siekė 81 proc.) nustatytų iškirsti ir parduoti pagrindinių bei tarpinių miško kirtimų apimčių vertės, apskaičiuotos nenukirsto miško kainomis.

Be to, dėl miškų urėdijoms nepalankių pokyčių medienos rinkoje 2015 m. valstybinių miškų sektorius nepasieks minimalios 5 proc. pelningumo normos, bet per 2013-2015 m. laikotarpį generuos Vyriausybės  nustatytą 28,1 mln. Eur grynojo pelno rodiklį. Numatoma, kad vidutinis metinis konsoliduoto grynojo pelno rodiklis vis dėlto viršys 29 mln. Eur.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet apvaliosios medienos pardavimo kainos smuktelėjo beveik 2 Eur už 1 m³. Vertinant bendrą šalies ekonominę situaciją bei Vyriausybės siekius didinti minimalią algą, valstybinių miškų ūkio sektoriaus laukia tikrai nemaži iššūkiai. Teks ieškoti vidinių resursų pelningumui ir Vyriausybės numatytam ne mažesniam, kaip 2013-2015 m., grynojo pelno rodikliui pasiekti. Dalis miškų urėdijų dar turi rezervų vidinės struktūros ir darbuotojų skaičiaus optimizavimui, kitoms teks peržiūrėti išlaidas bei ieškoti būdų joms mažinti. Pavyzdžiui, galima sumažinti pagalbines ir kitas eksploatavimo išlaidas, kurios 2015 m. sudarė 6,5 mln. Eur (šiemet planuojama mažinti iki 15 proc.), mažinti apvaliosios medienos ruošos savikainą (2015 m. ji siekė 14,6 Eur), kitas bendrąsias ir administravimo išlaidas.

Vis tik prioritetiniu uždaviniu išliks socialinių reikmių gerinimas bei atlyginimų kėlimo rezervo (iki 3 proc.) sudarymas. Pernai kai kurios miškų urėdijos mažino retinimo kirtimų apimtis, skyrė mažiau lėšų sausinamojo tinklo, kelių remonto, aplinkosauginių objektų, rekreacinių objektų priežiūros darbams. Visą tai reikės kompensuoti 2016 metais.

- Pernai ir šiemet svarbiausiu miškų urėdijų veiklos prioritetu numatyta žaliavos iš miško kirtimo atliekų gamybos apimčių didinimas, skiedros gamyba ir jos pateikimas Energijos išteklių biržai „Baltpool“ konkurencingomis kainomis. Kokios šios veiklos perspektyvos šiemet?

Vykdant aplinkos ministro pavedimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 m. programos nuostatų įgyvendinimo”, miškų urėdijose 2015 m. sukurta visa biokuro mobilizavimo sistema: Tauragės, Valkininkų, Švenčionėlių miškų urėdijos, pasinaudojusios LAAIF lėšomis, įsigijo skiedros gamybos ir transportavimo mechanizmus; kitos miškų urėdijos sudarė sutartis su rangos įmonėmis skiedros gamybos ir pagamintos skiedros transportavimo darbams atlikti; valstybiniuose miškuose rezervuota apie 20-25 tūkst. m³ miško kirtimo atliekų ir 10-15 tūkst. m³ malkinės medienos biokurui gaminti bei pateikti pardavimui šilumos tiekėjams Energijos išteklių biržoje.

Miškų urėdijos 2015-aisiais biržai pateikė 69,4 tūkst. tne biokuro. Praėjusių metų pabaigoje prekiauta gana aktyviai – net 25 miškų urėdijos Energijos išteklių biržoje sudarė 136 pardavimo sandorius 4,8 tūkst. tne biokuro (sandorių vertė 697,4 tūkst. Eur). Tuo tarpu 2014 m. atitinkamu laikotarpiu tik 2 miškų urėdijos sudarė 3 sandorius 90 tne biokuro (sandorių vertė 14,3 tūkst. Eur). Esminis lūžis įvyko praėjusių metų spalį, kai skaičiuojant nuo metų pradžios to mėnesio pirmąją savaitę sudaryti sandoriai siekė 666 tne. Lapkritį miškų urėdijos pateikė jau 2652 tne, o gruodį – net 4410 tne biokuro. Žymiai išsiplėtė pardavėjų geografinė padėtis. Per 2015 m. pirmąjį pusmetį sandoriai buvo sudaryti tik 6 miškų urėdijose pietinėje šalies dalyje, tačiau į metų pabaigą tokius sandorius sudarė net 25 miškų urėdijos. Čia ženkliai pirmavo biokuro gamybos ir pagaminto biokuro transportavimo mechanizmus įsigijusios Tauragės (1716 tne), Valkininkų (1026 tne), Švenčionėlių (528 tne) miškų urėdijos. Prie lyderių galima priskirti Alytaus, Kazlų Rūdos, Prienų, Trakų, Varėnos miškų urėdijas. Deja, 17 miškų urėdijų nesudarė nei vieno sandorio. Sudarytų sandorių vidutinė 1 tne su pristatymu pardavimo kaina buvo apie 4 proc. žemesnė, lyginant su visų Energijos išteklių biržoje sudarytų sandorių kainų vidurkiu.

Žaliavos iš miško kirtimo atliekų gamybos apimčių didinimo, skiedros gamybos ir jos pateikimo Energijos išteklių biržai „Baltpool“ prognozės šiemet optimistinės – numatoma, jog miškų urėdijos biržai pateiks ne mažiau kaip 20000 tne biokuro. Tauragės, Valkininkų, Švenčionėlių miškų urėdijos dar labiau plės savo techninę bazę. Tikimės, kad Panevėžio, Šiaulių, Prienų  miškų urėdijos (2014 m. jos pateikė paraiškas LAAIF dėl biokuro (skiedros) gamybos ir transportavimo reikiamų mechanizmų įsigijimo subsidijavimo bei įtrauktos į rezervinį fondo sąrašą), pasinaudojusios programos lėšomis, įsigys biokuro (skiedros) gamybai ir transportavimui reikiamus mechanizmus. Sieksime, kad šiemet miškų urėdijos, kurių administruojamose teritorijose veikia biokurą naudojančios (per 80 proc.) katilinės, žymiai aktyviau dalyvautų Energijos išteklių biržos sandoriuose.

- Perbrendę medynai, likvidinės medienos tūrio išeigos kontrolė, kadastriniai matavimai – tai tik dalis darbų numatytų šiemet...

Pastaraisiais metais perbrendusių medynų plotai šalyje didėjo vidutiniškai 155 ha per metus. Perbrendę medynai 2014 sausio 1 d. sudarė apie 18 proc. visų brandžių medynų ploto. Tam įtakos turėjo keletas priežasčių: 1) Miško kirtimų taisyklėse numatyti biržių šliejimo ir kiti apribojimai; 2) didžioji dauguma perbrendusių medynų auga užmirkusiose ir šlapiose augavietėse; 3) dėl labai sudėtingų kirtimo sąlygų šių medynų (4-5a boniteto) kirtimai yra nerentabilūs. Tai aiškiai apibendrinta VMT 2015 m. pažymoje.

Jei perbrendusių medynų kirtimo intensyvumas liks toks pat, galima prognozuoti, jog jie ir toliau kaupsis. Ypač turi susirūpinti Biržų, Jonavos, Joniškio, Kauno, Kėdainių, Zarasų miškų urėdijos, kuriose perbrendusių medynų plotai viršija 20 proc, o jų kirtimai 2015 m. tesiekė 6 proc. Šios miškų urėdijos privalo išanalizuoti 2016-ų ir vėlesnių metų pagrindinio naudojimo kirtimo fondą ir jį suformuoti taip, kad perbrendę medynai būtų kertami ne ilgiau kaip 10 metų. 

Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyta, kad iki 2020 m. perbrendusių eksploatacinių medynų dalis, palyginus su bendru brandžių medynų plotu valstybiniuose miškuose, turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų.

Eksploatuojant brandžius medynus pagrindinio naudojimo kirtimais, susidaro likvidinės medienos nuostoliai. Šie nuostoliai patiriami medienos kirtimo, transportavimo ir sandėliavimo metu, ypač dėl netikslių matavimų. Pavyzdžiui, vidutinė brandžių medynų likvidinė medienos išeiga 2014 m. pagal normatyvus buvo 83,6 proc. Analizuojant 2014 m. (2015 m. rezultatai bus pateikti po metinės ataskaitos apibendrinimo) miškų urėdijų pagrindinio miško naudojimo kirtimo rezultatus nustatyta, kad Kazlų Rūdos, Kėdainių, Trakų, Vilniaus miškų urėdijų iškirstose plyno kirtimo biržėse gautas likvidinės medienos tūris viršija 81 proc., o Kauno, Kretingos, Kuršėnų, Rietavo, Švenčionėlių miškų urėdijų šis rodiklis nesiekė net 71 proc. Dar mažesnis nuošimtis nustatytas Joniškio, Jurbarko, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo miškų urėdijose. Remiantis paskutiniais išankstiniais duomenimis, šie rodikliai 2015 m. turėjo tendenciją didėti.

Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu 2015 m. įregistruota daugiau nei 20 tūkst. ha valstybinių miškų. Likusių plotų preliminari įregistravimo kaina (įskaitant kadastrinius (geodezinius) matavimus) NT registre gali siekti iki 6 mln. Eur. Daugiausia miškų plotų tokiais matavimais NT registre įregistruota Joniškio (100 proc.), Biržų, Marijampolės ir Radviliškio (99 proc.) miškų urėdijose. Mažiausia – Šakių (2 proc.), Prienų (3 proc.), Kėdainių (4 proc.) ir Alytaus (8 proc.). Kadastrinius matavimus visiškai numatoma baigti 2017 m.      

- Nuo 2015 m. įvestas privačių miškų savininkams papildomas 5 proc. mokestis už parduodamą žaliavinę medieną sukėlė didelį jų nepasitenkinimą, ypač dėl tikslinio tų lėšų panaudojimo skaidrumo. Ar numatytos lėšos miško kelių priežiūrai ir remontui jau pasiekė miškų urėdijas, kaip bus panaudojamos?

Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, nuo praėjusių metų spalio 1 d. miškų urėdijos privalo organizuoti ir prižiūrėti bei taisyti (remontuoti) miško kelius visų nuosavybės formų miškuose. Kiekviena miškų urėdija šiuos darbus organizuoja savo veiklos teritorijoje esančiuose miškuose.

Prioritetinių miško kelių, kurių priežiūros ir taisymo (remonto) darbus einamaisiais kalendoriniais metais siūloma atlikti, sąrašą sudaro atitinkamos miškų urėdijos urėdo patvirtinta komisija. Komisija veiklą vykdo vadovaudamasi minėtos tvarkos aprašu ir Generalinės miškų urėdijos patvirtintu komisijos darbo reglamentu.

Miško kelių, einančių per privačius ir valstybinius miškus ir pažymėtų šalies miškų valstybės kadastre, priežiūrai ir taisymui (remontui) 2016 m. skirta 404 mln. Eur iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų. Jos jau paskirstytos miškų urėdijoms. Tinkamas lėšų įsisavinimas, atliekamų darbų kokybė, savalaikiškumas bus tikru išbandymu daugeliui miškų urėdijų.

- Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos (IMŪVIS) diegimas tapo miškų žinybos ilgai besitęsiančiu galvos skausmu. Ar reali šios sistemos paleidimo data bus š. m. liepos 1 d.? 

Kompiuterizavimo procesas šalies miškų urėdijose pradėtas nuo 1990 metų. Laikui bėgant, atsirado daugybė naujų kompiuterinių programų, dauguma esamų programų technologiškai paseno ir nebegalėjo išpildyti norimų rezultatų. Todėl buvo inicijuoti pokyčiai miškų ūkio veikloje – imta kurti Integruotą miškų ūkio veiklos apskaitos informacinę sistemą (toliau – IMŪVIS).

Šios informacinės sistemos pagalba bus renkama bei analizuojama informacija apie GMU pavaldžių miškų urėdijų veiklą, tvirtinami metiniai veiklos planai, kontroliuojama ir analizuojama miškų urėdijų prekybos apvaliąja mediena eiga. Be to ji skirta organizuoti vieningą buhalterinę apskaitos sistemą, išorinius informacijos mainus su atskiromis institucijomis, metinių planų kontrolei, medienos prekybos valdymui bei kontrolei, miško kirtimų projektavimui bei analizei, miško želdinimo ir žėlimo projektavimui bei kontrolei, medelynų informacijai administruoti, vykdomų darbų kontrolei atlikti, miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos informacijos administravimui ir pan.

Šešios darbo grupės IMŪVIS kūrimo ir testavimo etapuose teikė pastabas bei pasiūlymus šios sistemos kūrėjams. Dviejuose miškų urėdijose jau pradėtas bandomasis IMŪVIS testavimas su realiais duomenimis, Miško skaitos funkcijų perprogramavimas ir perkėlimas į IMŪVIS bei integracinių sąsajų su išorinėmis sistemomis automatizavimas. Po to palaipsniui į IMŪVIS bandomosios eksploatacijos testavimus bus įtraukiama vis daugiau miškų urėdijų. Manau, kad nuo š. m. liepos 1 d. IMŪVIS bus idiegta.     

- Kiek numatoma atkurti ir įveisti naujų miškų šių metų pavasarį?

Kasmet miškų urėdijos atkuria daugiau nei 9 tūkst. ha. Per praėjusį dešimtmetį įveisė 11,6 tūkst. ha, o šiemet – 630 ha naujų miškų.

- Kalbamės Jūsų jubiliejaus išvakarėse. Papasakokite, prašau, apie Jūsų kopimą miškininko karjeros laiptais, laisvalaikį, pomėgius. Ar vaikai pasekė Jūsų pėdomis?

Įsimintini pirmieji darbo metai (1978-1979 m.) Alytaus miškų ūkio Aniškio girininkijoje, kurioje dirbau šviesios atminties girininko J. Žilinsko pavaduotoju. Po to – devyneri metai girininku Dušnionių girininkijoje. Nuo 1989 m. dirbau Alytaus miškų ūkio vyr. miškininku, o nuo 1994 m. – Alytaus miškų urėdijos urėdu. Laimėjęs Aplinkos ministerijos organizuotą konkursą, 2010 m. tapau Valstybinės miškų tarnybos direktoriumi, nuo 2014 m. lapkričio esu paskirtas generaliniu miškų urėdu. Apsigyniau 2004 m. gruodį biomedicinos mokslų srities miškotyros krypties darbą apie ąžuolo žėlimą, jam įtaką darančius veiksnius ir augimo ypatumus mišriuose jaunuolynuose.

Iš prigimties esu pastovus ir nuoseklus, reiklus ir principingas žmogus, pradėtus darbus stengiuosi visada užbaigti. Niekada nesistengiau būti išsišokėliu ir garbėtroška. Nesu kerštingas, bet negaliu pakęsti apsileidimo bet kurioje darbo srityje. Labai vertinu nuoširdumą, pagarbą, draugiškumą.

Jau ketvirti metai, kai esame įsikūrę šalia Alytaus (prieš tai Alytaus mieste) sodyboje, kurią po truputį tvarkau pagal savo poreikius. Žmona Vilma – gydytoja neuropatologė, tikra savo specialybės darboholikė, dirbanti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Sūnus Liudas – ekonomistas, dukra Agnė – odontologė. Abu vaikai su šeimomis dirba ir gyvena Vilniuje. Turiu dvi nuostabias anūkes Emiliją ir Mają, kurias laikau pačiomis geriausiomis savo draugėmis.

Kadangi jaunystėje teko nemažai sportuoti, todėl šio pomėgio neapleidžiu ir dabar – du kartus per savaitę praleidžiu sporto salėje. Kartą per metus ilsimės užsienyje, mėgstu kartais pamedžioti.

 Kalbėjosi „Mūsų girios" vyr.redaktorius RIMONDAS VASILIAUSKAS

Daugiau informacijos rasite žurnale "Mūsų girios" 2016 Nr.1