Naujienos
Kaip nepažeidžiant teisės aktų kirsti medžius ir kitus želdinius Jums priklausančiame sklype?
Paskutiniu metu miško ir žemės savininkams kyla vis daugiau klausimų, kaip ir kada, nenusižengiant įstatymams ir kitiems teisės aktams, galima vykdyti kirtimus savininkui priklausančioje žemėje. Neretai ne iš piktos valios, o dėl nežinojimo, savininkai savo valdose išsikerta vos kelis medžius, o vėliau sužino, kad dėl netinkamai vykdytų kirtimų jiems gresia nemenka atsakomybė ir didžiulės baudos. Kad taip nenutiktų, prieš vykdant bet kokius kirtimo darbus reikėtų įvertinti, ar medžiai/krūmai ar kiti želdiniai, auga miško, žemės ūkio ar kitos paskirties žemės valdoje, ar jie nėra priskirti saugotiniems želdiniams. Priklausomai nuo to reikia vadovautis skirtingais teisės aktais.
Medžių ir kitų želdinių kirtimas ne miško valdoje
Želdinių savininkai turi teisę privačioje žemėje esančius želdinius, kurie teisės aktais nepriskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Daugeliui savininkų kyla klausimų, kuomet žemės ūkio paskirties žemėje suveši berželių, pušaičių ir kitų savaiminukų sąžalynai. Vieni savininkai pageidauja paversti tokį sklypą miško paskirties žeme, kiti gi atvirkščiai – nori atstatyti gerą agrarinę žemės sklypo būklę iškirsdami savaiminukus.
Jei savininkas pageidauja savaiminukais apaugusį plotą paversti miško žeme, tuomet reikia vadovautis aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. Nr. D1-409/3D-331 bei 2004 m kovo 29 d. Nr.3D-130/D1-144 bendru įsakymu nustatyta tvarka. Tam reikia atlikti savaime želiančio miško inventorizaciją, kurią turi teisę atlikti Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) registruoti vidinės miškotvarkos projektų rengėjai. Gavęs iš inventorizaciją atlikusio specialisto su VMT suderintus inventorizacijos duomenis, žemės sklypo savininkas teikia prašymą VMT teritoriniam padaliniui dėl savaime užaugusio miško įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.
Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama nebūtinai tik žemės savininko ar valdytojo iniciatyva, tačiau ir valstybinėms institucijoms atliekant sklypinę miškų inventorizaciją; rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus bei rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus. Inventorizaciją atlikę asmenys perduoda inventorizacijos duomenis VMT. Nuo 2012 m. gegužės mėn. nustatyta, kad pastaroji tarnyba per 3 mėn. (jei sklypas numatomas įrašyti į miškų kadastrą) arba per 6 mėn. (kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų ir apaugančią mišku žemę dar galima išvalyti nuo medelių) privalo susisiekti su žemės savininkais ir informuoti apie numatomus žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimus.
Jei savininkas mišku apaugančią žemę nori išvalyti nuo savaime užaugusių medelių. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.) atsirado galimybė mišku apaugančios žemės savininkui pačiam spręsti, ką daryti su iki 20-ties metų (imant amžiaus vidurkį) medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje – inventorizuoti kaip miško žemę, ar, pašalinus savaiminukus, atstatyti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Ši galimybė gali būti taikoma tik sprendimams po nurodytos normos įsigaliojimo.
Patartume prieš imantis tvarkymo darbų užklausti VMT, ar apželiantis žemės sklypas nėra įtrauktas į miškų kadastrą, nes iškirtus medžius miško žemėje, teks atsakyti pagal galiojančius teisės aktus.
Esant reikalui, įvertinti vidutinį savaiminukų amžių sklype gali vidinės miškotvarkos projektų rengėjai. Siekiant išvengti sankcijų ir baudų, prieš imantis savaiminukų kirtimo darbų, derėtų įsitikinti, ar savininko sklype augantys medžiai nėra paskelbti saugotinais. Sužinoti, kurie želdiniai yra saugotini, galite savivaldybėje ar seniūnijoje. Šiuo klausimu konsultuoja kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia gauti savivaldybės leidimą.
Dėl saugotinų želdinių privačioje namų valdoje ir privačioje žemėje
Pagal galiojančius teisės aktus komentarą dėl saugotinų želdinių yra pateikusi Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė.
Želdinių savininkų teisės ir pareigos nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, viena iš pareigų yra išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Jei želdiniai nepriskirti saugotiniems, juos galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia gauti savivaldybės leidimą, vadovaujantis aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio teisės akto priede yra prašymo forma.
Leidimą išduoda atitinkamos savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas, esant reikalui pasitelkęs Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją (ji gali pasikviesti atitinkamos srities specialistą), įvertina želdinio būklę, augimo vietą ir kitas aplinkybes natūroje. Leidimas kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus išduodamas per 30 dienų.
Rašant prašymą (jei yra bendrasavininkų, būtinas jų pritarimas) kirsti, galima pasirinkti ar sumokėsite kertamo želdinio atkuriamąją vertę ar už tą vertę pasodinsite želdinius savivaldybės nurodytoje vietoje ir prižiūrėsite tris metus. Želdinių atkuriamąją vertę, atsižvelgę į įvertintą būklę natūroje, skaičiuoja savivaldybės specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro įsakymu patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.
Tam tikrais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai: nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių iškirsti, nulaužti, apdegę gaisro metu, išpuvę, išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos (pvz. pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkėjų), auga ant pastatų ir kt.
Kurie medžiai yra saugotini?
1. Įrašyti Nekilnojamojo turto registre kaip Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
2. Želdiniai (medžiai ir krūmai) priskirti saugotiniems, vadovaujantis Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (detaliau – svetainėje www.lietuvosmiskai.lt)
2.1. privačioje namų valdoje, jeigu ji yra (pagal atitinkamus Nutarimo punktus):
a) kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (3.2 punktas) (tik žmogaus pasodinti);
b) vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje (1 metras už griovio ar pylimo pado) (3.4);
c) visų kelių apsaugos zonoje, už kelio juostos ribos (3.4);
d) aerodromų apsaugos zonoje (3.5);
e) gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje (3.6);
f) paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose (ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai didesnio kaip 8 cm skersmens, kiti medžiai didesnio kaip 16 cm skersmens) (3.13).
2.2. privačiame žemės sklype, jeigu šis žemės sklypas yra (pagal atitinkamus Nutarimo punktus):
a) kurortų apsaugos zonoje (3.1 punktas)
b) kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (3.2 punktas) (tik žmogaus pasodinti);
c) vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje (1 metras už griovio ar pylimo pado) (3.4);
d) visų kelių apsaugos zonoje, už kelio juostos ribos (3.4);
d) aerodromų apsaugos zonoje (3.5);
e) gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje (3.6);
f) miestuose ir miesteliuose, išskyrus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas (3.9)
g) kaime vietiniai medžiai - ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai bet kokio dydžio (išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose), beržai, eglės, pušys didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje) (3.10 ir 3.11);
h) paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose - ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai didesnio kaip 8 cm skersmens, kiti medžiai didesnio kaip 16 cm skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose (3.13).
3. Saugotini yra ir tie medžiai, kuriuos priskiria savivaldybė, vadovaudamasi aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“.
Kirtimai miško žemėje
Leidimus kirsti mišką išduoda VMT teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus. Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus privaloma pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką VMT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), pranešimą apie ketinimą kirsti mišką privaloma pateikti ir vykdant kitus kirtimus, kuriems pranešimas apie ketinimą kirsti nėra privalomas. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo VMT teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.
Kirtimai miško žemėje vykdomi vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis ir kitais aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais.
Reikėtų nepamiršti, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tad vykdydami bet kokius kirtimus Jums priklausančiame miško ar ne miško žemės sklype, atidžiai išnagrinėkite kirtimus reglamentuojančius teisės aktus, o geriausia būtų pasikonsultuoti su specialistais.
Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu
