Naujienos

Šalia Ubiškės, Levenčių kaime, praėjusių metų gruodį pasodinta pirmoji itališkų tuopų plantacija Lietuvoje. Verslininkas Albinas Monstavičius sakė, kad šiais medžiais susidomėjo Italijoje.

Albino Monstavičiaus individuali įmonė užsiima medinės taros gamyba bei ruošia susmulkintą medieną katilinėms.

Pasak verslininko, itališkos tuopos sudomino todėl, kad greitai užauga. Šie medžiai Italijoje jau tinkami kirsti po aštuonerių metų. Kadangi šios tuopų rūšies niekas Lietuvoje nebandė auginti, A.Monstavičius mano, kad jos iki reikiamo dydžio atšiauresnėmis Lietuvos sąlygomis turėtų užaugti maždaug per penkiolika metų.

Tuopų kamienus būtų galima naudoti taros gamybai (italai naudoja net baldams), o šakas bei viršūnes susmulkinus — kurui.

Levenčių kaime pasodinta 5000 tuopų. Tai 3-4 metrų aukščio medeliai, jau ištvėrę pirmąją žiemą ir pradėję žaliuoti. A.Monstavičiaus teigimu, dar daugiau nei metras medelio įleista į žemę, kad šaknys galėtų geriau pasiekti drėgmę. Didžiausi priešai šiems medžiams — labai šaltos žiemos arba vasariškos sausros. Medeliai pasodinti apie 20 hektarų plote.

Deja, verslininkui patarti, kaip Lietuvoje auginti šiuos medžius, negalėjo nė mokslininkai. Jie pasisiūlė pabandyti eksperimento būdu užauginti šiuos medžius, tačiau verslininkas nutarė šį darbą atlikti pats. Tuopų plantacijai įrengti verslininkas išleido apie 100 tūkst. litų. Medelius pasodino gruodžio mėnesį, nes tik lapkritį Italijoje jie yra tinkami persodinti. Iš vieno subrendusio medžio tikimasi gauti apie kubinį metrą medienos.

Pats verslininkas mano, kad tuopų auginimas — kol kas eksperimentas. Jei pasirodytų, kad šie medžiai sugeba prisitaikyti prie Lietuvos klimato, jų plantacijas būtų galima išplėsti.

A.Monstavičius įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Lietuvoje ims trūkti medienos, net ir kurui, todėl jau dabar reikia ieškoti alternatyvių biokuro šaltinių. Kitą pavasarį jis ketina pasodinti tuopų-drebulių klonų plantaciją. Šiuos medelius dar jaunus už kelerių metų būtų galima „nušienauti“ kurui, o iš kelmų leistųsi gausios atžalos. Pasak A.Monstavičiaus, tai perspektyvesnis būdas gaminti medienos kurą nei auginti karklus, nes iš vieno hektaro būtų gaunama daugiau biomasės.

Verslininkas ne tik Levenčiuose, bet ir kai kuriose kitose Telšių rajono vietovėse turi žemės. A.Monstavičius svarsto, ar neverta pradėti auginti Švedijoje kultivuojamos specialios kurui gaminti žolės, užaugančios iki dviejų metrų aukščio.

Jo firma turi medžių šakų, medienos atliekų, šiaudų smulkinimo kurui techniką. Vadinamuosius medienos „čipsus“ firma tiekia Viekšnių, Palangos, Neringos katilinėms, Klaipėdos baldininkams. Pasak verslininko, šiaudai yra visai geras kuras, o jų ūkininkai kartais nebeišmano kur dėti.

Įveisusio pirmąją Lietuvoje tuopų plantaciją verslininko valstybė ar kokie nors fondai nerėmė. Verslininkui teko įveikti biurokratinius formalumus, kad galėtų tuopas iš Italijos įsivežti į Lietuvą.

Beje, įstatymiškai lyg ir neaišku, ką verslininkas pasodino — mišką ar plantaciją. Pasak A.Monstavičiaus, Lietuvoje reikės sutvarkyti teisinę bazę, kad tokios plantacijos nebūtų laikomos mišku ir negaliotų jiems taikomi įvairūs apribojimai. Verslininkas tikisi, kad bus sukurti augalų auginimą plantacijose reglamentuojantys teisės aktai.

Su italais A.Monstavičius pasirašė sutartį, kad šių tuopų Lietuvoje neplatins.