Naujienos

*"Ūkininko patarėjas" apie 9-ąją tarptautinę konferenciją "Moterys miškų ūkyje"

Miškininkės

Valerija Valančienė
„ŪP“ korespondentė

Visą praėjusią savaitę vyko 9 –oji tarptautinė išvažiuojamoji konferencija „Moterys miškų ūkyje“, kurią rengė Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA). Ši konferencija buvo skirta stiprinti moterų vaidmenį miško ūkio sektoriuje, darant įtaką ir keičiant užimtumo politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu bei vykdant novatoriškų sprendimų sklaidą.

Lietuvoje ir apskritai Europos Sąjungoje buvo ir yra labai vyriška pramonės šaka, nors daugelyje įvairių šalių miško ir medienos pramonės įmonių dirba nemažai moterų, kurios užima atsakingas, tačiau dažniausiai ne vadovaujančias pareigas. Pastebėtina ir tai, kad Europoje beveik pusė visų privačių miškų savininkų yra moterys.
Šioje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 30 dalyvių iš Australijos, Bangladešo, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Estijos, Graikijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos. „Tikimasi, jog renginys pasitarnaus ne tik miškų ūkio mokslui ir praktikai, bet ir asmeninių kontaktų užmezgimui bei plėtojimui“, - sakė LMSA administracijos vadovė  Jelena Aneičik ir šitos asociacijos Klaipėdos apskrities filialo pirmininkė Palmira Lipskienė.
Miškų savininkai ir Lietuvoje šeimininkauja tvarkingai
Konferencija parsidėjo sostinėje, kur svečiai aplankė Vilniaus miškų urėdiją. Čia urėdas Raimondas Ribačiauskas supažindino su atliekamais darbais ir pasiekimais. Apsilankė konferencijos dalyviai ir Dūkšto demonstraciniame take, kuris yra vienas iš didžiausių ir seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje, užimantis net 302 ha plotą. Dūkšto ąžuolyne yra įrengta daugiau kaip 5 km takų, jie išgrįsti lentomis ir yra pritaikyti neįgalimųjų poilsiui. Svečiai pasidžiaugė tokiu valstybės požiūriu į gamtos išsaugojimą. Viešnia iš Vokietijos Kristiane Lorenz – Laubner, dirbanti valstybiniame miškų sektoriuje, sakėsi esanti labai sužavėta rezervatais ir saugomomis teritorijomis, kurioms puoselėti reikia daug pastangų, rūpesčio ir meilės.
Aplankyta ir vieno didžiausių Lietuvoje miško savininko Kazimiero Šiaulio, turinčio apie 600 ha miško, privačiomis valdomis Trakų rajone. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su ūkininkavimo privačioje valdoje praktiniais pavyzdžiais: miško įveisimu žemės ūkio naudmenose bei ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo galimybėmis, plynu kirtimu, retinimu, medžioklės ir rekreacija. Kadangi daugumo svečių patys yra miško savininkai arba jų darbas susijęs su privačių miškų savininkais, tai klausimų netrūko. Juos domino viskas – kiek leidžiama kirsti, kokie reikalavimai miško atkūrimui, kokie mokesčiai valstybei, kokie įkainiai už darbą... Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė konferencijos dalyvė Eli Bjorvaten iš Norvegijos, jie buvę nustebinti, kad taip tvarkingai šeimininkauja savininkai privačiose valdose, kad yra užtikrintas tvarus ūkininkavimas, kad stengiamasi pasiekti aukštą kokybę.  

LMSA nariai surengė apžvalginę ekskursiją į Kaune įsikūrusią UAB „StoraEnso Packiging“. Dalyviai buvo supažindinti su „StoraEnso“ veiklos Lietuvoje specifiniais bruožais. Pabuvota ir Giedriaus Kaminsko lentpjūvėje. Viešnios iš Norvegijos ir Vokietijos, kur veikia daugybė lentpjūvių, teigė, jog lietuviai šioje srityje dar turi tobulėti, bet yra teisingame kelyje. „Žmonių saugumas pas jus dar nėra pačiame aukščiausiame lygyje: didžiulis triukšmas, dulkės. Kad būtų geresnės darbo sąlygos, būtų galima pasiekti aukštesnių darbo rezultatų“, - mano Džanik Model Rohmen iš Norvegijos.
Ilgiau dalyviai užsibuvo Lietuvos miškų institute, kur mokslininkai tikrai turėjo ką parodyti ir ką pasakyti, apžiūrėjo instituto medelyną, Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos medelyną ir rezervatą.
Lankėsi Tarptautinės konferencijos dalyviai ir pajūryje. Vakarieniavo kaimo turizmo komplekse „HBH Juozo alus“. Čia svečius maloniai sutiko savininkė Rada Matulevičienė, kuri pati yra LMSA narė ir 30 ha miško savininkė.

Miško savininkų kooperatyvui vadovauja moteris
Svečiai turėjo progos susipažinti su miško savininkų kooperatyvo (MSK) „Žemaitijos miškas“, veikiančio Kretingoje, darbu. Su šituo kooperatyvu tarptautinės konferencijos „Moteris miškų ūkyje“ dalyviai supažindinti neatsitiktinai. MSK „Žemaitijos miškas“ vadovauja ir visus miškininko specialisto darbus – nuo miškotvarkos projekto parengimo iki medienos realizavimo - atlieka moteris. Tai Palmira Lipskienė, vienintelė LMSA struktūroje dirbanti tokį darbą. Svečiai šios įmonės darbu ypač domėjosi. Dabar kooperatyvo žmonės dirba šlapiame juodalksnio – beržo miške, kuris buvo parodytas ir svečiams. Čia jie susipažino su darbų technologija, medienos kokybe, pabendravo su čia dirbančiais žmonėmis. Dalyviai domėjosi, kaip sekais dirbti, kai vadovauja moteris. Darbuotojai teigė, jog čia gera dirbti, nes vadovė yra sąžininga, įvertina jų pastangas, tik labai priekabiai reikalauja kokybiško darbo.
Organizacijos „Moterys miškininkystėje“ Vokietijoje įkūrėja ir vadovė Antje Feldhusen, stebėjosi sužinojusi, kad šio miško savininkui po visų atliktų darbų, nors apie 40 proc. medienos yra tik malkoms, o likusios kokybė prastoka: mediena daugiausia tinkama taros arba celiuliozės gamybai, dar lieka nemaža suma pajamų. Pasak miškininkės iš Vokietijos, dėl brangaus rankų darbo šitokie kirtimai jos šalyje būtų nuostolingi.
Svečiai turėjo progos apžiūrėti ir 120 m. amžiaus ąžuolyną, kur darbai buvo atlikti šią žiemą. Kaip pasakojo MSK „Žemaitijos miškas“ direktorė P. Lipskienė, atlikus pirmo atvejo kirtimus pirmiausia buvo „išimti“ blogiausios kokybės medžiai, iškirsti krūmai. „Čia tikimės savaiminio ąžuolo, liepos ir klevo atžėlimo“, - kalbėjo direktorė.
Lankėsi dalyviai ir Kretingos r. įsikūrusioje UAB „Varkojis ir Ko“, kur iš natūralios eglės, pušies, juodalksnio, uosio medienos gaminami netandartiniai langai, durys, lovos, sodo nameliai. Savininkai Jūratė ir Pranas Varkojai papasakojo svečiams savo šeimos verslo istoriją, aprodė visą gamybos procesą, pagamintos produkcijos pavyzdžiai sulaukė užsakymų. Belgai susidomėjo langais ir mediena restauruojamiems pastatams, o Rusijos atstovę domino sodo nameliai
Sužavėjo užsieniečius ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Didžiausią įspūdį jiems paliko pilkųjų gervių ir kormoranų kolonijos susibūrimo vieta ir, žinoma, smėlio kopos. „KO jau ko, bet Sacharos pamatyti Lietuvoje tikrai nesitikėjome“, - tvirtino svečiai.
Druskininkuose 9 – osios tarptautinės konferencijos dalyviai pabuvojo Grūto parke, Dzūkijos nacionaliniame parke, miško muziejuje „Girios aidas“, draustiniuose.

Norvegijos moterys – pradininkės. Neatsilieka ir lietuvės
Organizacija „Moterys miškininkystėje“ įsikūrė Norvegijoje 1986 m. Pagal nuo seno egzistuojančius Norvegijos įstatymus mišką iš tėvų pirmumo teise galėdavo perimti vyriausiasis sūnus. Tik nuo 1974 m. įgijo vyriausias vaikas šeimoje, tačiau senos tradicijos darė savo – jaunos moterys dar abejojo, ar joms perimti ir turėti mišką. Visose Norvegijos miškininkystės srityse dominuoja vyrai. O organizacija „Moterys miškininkystėje“ ir siekia padidinti moterų vaidmenį šioje srityje, suteikti moterims galimybes dirbti lygiomis teisėmis su vyrais.
Dabar norvegės, švedės ir vokietės yra šio judėjimo ašis. Jau yra įvykusios 8 tarptautinės konferencijos įvairiose pasaulio šalyse.
Praėjusiais metais LMSA iniciatyva, padedant Švedijos miškininkėms, įkūrė klubą „Moterys miškininkystėje“. Ši idėja kilo Lietuvos miškų instituto mokslinei sekretorei Dianai Mizaraitei po to, kai 1999 m. dalyvavo konferencijoje Norvegijoje ir pamatė, kaip ta organizacija veikia ten, juolab, kad Lietuvoje yra daugiau miško savininkių moterų nei savininkų vyrų. „Kad būtų galima suburti aktyvias moteris, įtraukti į ūkininkavimą miške, kad jos galėtų pačios pamatyti, kaip kitose šalyse dirbama, kad galėtų tą gerąją praktiką pritaikyti savo valdose, įsteigėme šitą klubą ir mes“, - pasakojo J. Aneičik. Ir tuoj pat ji pridūrė, kad iškart viskas nepasidarys, kadangi lietuvės neturi tiek lėšų, nei palaikymo, nei taip, kaip kitose šalyse, išvystytų technologijų, bet palaipsniui tą galima padaryti. Ir kolegės iš užsienio teigė, jog lietuvės yra teisingame kelyje ir po kelių metų pasieks tą lygį, koks jau yra Skandinavijoje ar kitose šalyse.
Klubo „Moterys miškininkystėje“ vadovė D. Mizaraitė, talkinant kitoms klubo narėms, atliko tyrimą „Moteris – miško savininkė“. Remiantis jo rezultatais įvertinti privačių miškų savininkių poreikiai ir lūkesčiai, susiję su miškų ūkio valdymu, orientuotu į ekonominio efektyvumo bei aplinkos apsaugos vertybių palaikymą. Buvo apklausta daugiau kaip 600 miško savininkų. Lietuvoje, pasak tyrimo organizatorių, 52 proc. miško savininkių moterų. Analizuojant apklausos rezultatus paaiškėjo, jog vyrai linkę iš miško gauti kuo daugiau ekonominės naudos, o moterys mišką labiau vertina kaip neįkainojamą gamtos vertybę. Vyrai sprendimus linkę priimti patys ir gana greitai, o moterys priešingai – mano, jog geriau reikia pasitarti, vykdydamos darbus miške jos būna atsargesnės.

Liko puikūs įspūdžiai
Viešnios iš Norvegijos sakė, jog jas labiausiai nustebino lygus Lietuvos reljefas, anot jų, čia tiek lygių vietų, kad atrodo kaip stalas piknikui. Antje Feldusen iš Vokietijos stebėjosi jaunų lietuvių verslininkų entuziazmas ir gebėjimas tiek daug nuveikti per palyginus labai trumpą laiką. Norvegės kalbėjo, jog įspūdį paliko derlingos žemės, kurios jų šalyje būtų naudojamos tik žemės ūkiui vystyti.
Norvegė Eli Bjorvaten mano, jog čia, Lietuvoje, kur puoselėjami pušynai, norvegai tokiomis sąlygomis daugiau orientuotųsi į eglynų plėtimą, nes šita mediena pas juos yra brangesnė ir vertingesnė.
Prieš atvykdamos į Lietuvą norvegės manė, kad važiuoja į kaimišką kraštą ir todėl buvo maloniai nustebintos, jog čia labai viskas greitai auga, plečiasi, modernėja. Svečiai buvo sužavėti saugomomis teritorijomis, rezervatais ir draustiniais. Gyrė lietuvius už jų pastangas puoselėti šitokius, jų žodžiais tariant, lobiai. Jie sakė, jog į šitą šalį dar norėtų sugrįžti             
Dalyviai truputėlį stebėjosi, kad Lietuvoje paruoštos medienos kokybė yra gana aukšta, nors dar neturi tokių pažangių technologijų.
10 – ąją tarptautinę konferenciją nutarta surengti Serbijoje ir Juodkalnijoje. Balsuodamos konferencijos dalyvės nutarė, jog šitokiame renginyje vyrai galės dalyvauti, bet ne daugiau kaip vienas asmuo iš kiekvienos šalies.

Autorės nuotraukos

1.     Svečiai buvo nustebinti malonaus sutikimo kaimo turizmo komplekse „HBH Juozo alus“. Mėgavosi čia pat pagamintu alučiu.

2.     LMSA administracijos vadobė  Jelena Aneičik (pirma iš kairės) su viešniomis iš Vokietijos kalbėjo apie aplankytus Lietuvoje objektus. Konferencijos dalyvės pasidžiaugė, kad lietuviai puikiai tvarkosi privačiuose miškuose.

3.     MSK „Žemaitijos miškas“ direktorė Palmira Lipskienė ir miško savininkė Rada Matulevičienė aiškino svečiams apie privačių miško savininkų veiklą Lietuvoje. (pirma iš dešinės) Vertėja Laura Lipskytė.